susidūrėme ir su kuro nurašymo keliais niuansėliais.
Automobilis benzinas/dujos pagal panaudos sutartį. Darbuotojas naudoja ir savo reikmėm. Pvz, jei savaitgaliais sumasto toliau pavažiuoti, tai pilasi kurą iš asmeninių lėšų. vedama standartinė mėnesinė apskaita. Patogiau būtų naudoti bendras kilometražas/ įsipiltas tą mėnesį kuras, tai yra kvitas duomenys iš jo ir rida tam momentui. Ar galimą darbuotojo įsipiltą kurą į ataskaitą įterpti (tik litrus, be sumos ir pačio čekio ir parašyt savo reikmėm), tada išeitume ant normos mėnesinėje ataskaitoje? Prie benzino, kaip supratau, geriau kilometražo nerodyti,o paprasčiausiai pritaikyti 0,1 koeficientą kaip "degimo palaikymui". Ir kadangi amerikietiškas modelis, tai spidometro parodymai myliomis, tai įtariu nieko tokio, kad mylios atskaitoje dominuoja, ar ne, nors vidurkio normos išvedamos l/km?

turim tokią situaciją: teikiame paslaugas,o dalis paslaugų teikiama su nuolaidomis, kurias padengia kitos įmonės arba dalis paslaugų teikiamos su limitais, pvz 200 litų kompensuoja kita įmonė,o likusius turi sumokėti pats klientas. Dabar viena kompensuojanti įmonė pareiškė, kad vienai paslaugai turi būti viena sąskaita,tai yra kompensuojančiai įmonei reiktų išrašinėti išankstinę sąskaitą,o klientas turėtų gauti sąskaita, kurioje atsispindėtų pilna suma (t.y. suteikta kompensacija ir jo mokama suma)... Iki šiol išrašinėdavome atskirą sąskaitą klientui ir atskirą kompensuojančiai įmonei. Sakė kad esama mūsų praktika negalima, nors taip jau dirbame n metų ir niekas problemų nekeldavo... Įvertinus, kad paslaugas ne vien mes atliekame, o ir mūsų subrangovai- painiava dar padidėtų. Ar kas susidūręs su panašia apmokėjimo schema?

dėkui. parašiau konkrečiai ir savaip. tik telefono išlaidas privalės darbuotojas kompensuoti, kur per 2 mėnesius biuletenio prakalbėjo, tai čia vietos niuansams paliktą:)

"...išmokėti ir kompensaciją už NA ir kitas darbo įstatyme reglamentuotas išmokas, priskaičiuotas ar privalomas priskaičiuoti iki "data""
va tas ir užkliūna... nes tariamės be išeitinių ir šiandien,o tos kitos išmokos ir neramina...

darbuotojas nori išeiti šalių susitarimu,o ne savo noru.
Koks skirtumas, jei jis atsisako išeitinių kompensacijų? nors jo atstovas teisininkas sakė,kad įtrauktų punktą kompensuoti ir kitas priklausančias išmokas...
Kažkaip nesinori pasitikėti žmogumi, kuris reikalus per teisininkus tvarko :D

dėkui, bet pavėluotai, nes tokie dalykai išaiškėja tik darbuotojui laimėjus konkursus, taip neišaiškėja, o dabar teks laukti pareiškimo dėl atleidimo artimiausiomis dienomis... Aišku konkursui ruoštis ir visą dieną dalyvauti bei laimėti, tai geležinės sveikatos reikia :) Kadangi atleidimas pagal straipsnį sodroj nefiksuojamas, tai prasmės atleisti pagal straipsnį kaip po ir netenka, nes atostoginius vis vien mokėti reiks. O liepti atidirbti kelias savaitėles , kad laimėtas konkursas nuplauktų ir per brangiai atsieitų :)

toks klausimėlis, ar gali darbuotojas dalyvauti konkursuose į valstybės tarnybą turint nedarbingumo pažymėjimą?
Turime darbuotoją, kuris du mėnesius sėkmingai "sėdi ant biuletenio", nes žino, kad atėjus gresia straipsnis dėl piktnaudžiavimo savo pareigomis ir atleidimas iš darbo... Įmonė privalės išmokėti atostoginius bet kuriuo atveju, o dėl dviejų mėnesių biuletenių jau ir savaitė papildoma susidaro...

toks klausimėlis iškilo. Yra įmonė, kurioje pareigybinių aprašymų nėra... Darbuotojo darbo sutartyje nurodyta tik pareigų pavadinimas ir pilna darbo diena bei neterminuota sutartis su nustatytu atlyginimu. 1. Ar tokio darbuotojo egzistavimas yra teisėtas ?:) 2. Ar galima įvesti pareigybines instrukcijas toms pareigoms (čia jau būtų ne keitimas,o kaip ir naujų įvedimas) ir ar gali darbuotojas atsisakyti jas pasirašyti?:)

Iš esmės darbuotojas buvo priimtas buvusios valdžios "už kažkokius nuopelnus" ir realiai nieko nedaro ir už nieką nėra atsakingas, tačiau keičiasi valdžia ir dabar per prabanga tokį darbuotoją išlaikyti. bet kaip suprantu, be pareigybinių instrukcijų žmogus gali tik darbo vietoje būti ir nieko neveikti (net atsisakyti vadovo paliepimų) ir gauti atlygį didesni už įmonės vadovo...:/ Gal kokių minčių kaip su tokiu "palikimu" reiktų tvarkytis?:)

[quote=artas71]

PMĮ 32 str. 2 dalis
2. Iš vieneto lėšų arba dėl turto vertės padidėjimo vieneto dalyviams proporcingai jų turimų akcijų (dalių, pajų) skaičiui nemokamai išduotos akcijos (dalys, pajai) arba anksčiau išduotų akcijų nominalios vertės arba pajų vertės padidinimo suma nelaikomos dividendais ar paskirstytuoju pelnu.
VMI Komentaras
Pagal šios dalies nuostatas neapmokestinamos akcininko ar pajininko turto vertės padidėjimo pajamos, atsiradusios tais atvejais, kai:
-bendrovė iš nepaskirstytojo pelno, akcijų priedų ar rezervų įstatinį kapitalą didina Lietuvos Respublikos akcinių bendrovių įstatyme (Žin., 2000, Nr. 64-1914) nustatyta tvarka ir akcininkams nemokamai išduoda akcijas (arba didina anksčiau išleistų akcijų nominalią vertę).

Tai, kad didėja nominalas , niekaip neįtakoja pelno mokesčio ir buh. apskaitos. pasiskaityk arba

Patikėsiu:) dėkui už vargą ir kantrybę.

3. Žingsnis- didinamas akcinis kapitalas ir keičiasi akcijų nominalo vertė ir juridinių asmenų turtas dėl to nominaliai padidėja, ar ne taip?

tai bus išleidžiama papildomai kažkoks skaičius akcijų ne akcininkams ir dėl to vertė likusių akcijų keisis. tai lyg šis straipsnis ir netiktų... Be to akcininkai juridiniai asmenys, tas dar situacija "linksmesne" padaro:)

Mes investuotojui atstovaujame Lietuvoje ir nori aprūpinti mus įranga,kad atitiktume tam tikrus standartus. Savo vardu pirkt negali, nes technika fiziškai turėtų būt pas juos ir balanse figuruoti, tai pasirinko tokį būdą. O įranga nelikvidi ir mums iš esmės tik dėl jų reikalinga. Be to gauna pirmumą įsigyjant kitas akcijas, bei garantijų dėl konkurentų galimo mūsų neperpirkimo. Sumos aišku kitos, man esmė svarbi. Be to kiti niuansai atsiranda, kaip įrangos amortizacija ar ataskaitų rengimas užsieniečiams ir pan.. Taip ir negavau atsakymo ar tokiu atveju akcininkai dėl padidėjusių akcijų nominalo mokesčius turėtų mokėti... o kiti variantai daug sudėtingesni, be to akcininkai ir taip nelinkę pritart naujo akcininko atėjimui, tik padidėjusi akcijų vertė juos masina:)

pinigai bus panaudoti konkretiems pirkiniams, be to gaus pirmumo teisę įsigyjant akcijas.
Bet dėl mokesčių tai nesu tikras, nes akcininkai įmonės ir privalės deklaruoti savo valdomą turtą, nes akcijų nominalai keisis...

tai iš akcijų priedų ir būtų didinamas akcinis kapitalas. O dėl padidėjusios akcijų vertės atsirastų prievolė mokėti mokesčius akcininkams, nes jų turima akcijų vertė ženkliai pakiltų...

neoperatyvus,bet sąlyga ta suma didinti kapitalą ir tapti smulkiuoju akcininkų, su pirmumo teise įsigyti likusias akcijas- tai iš esmės būdas tinka. Tik ar problemų nebūtų, kad 12 kartų brangiau akcijas nei nominalas perka ir kaip suprantu, esamiems akcininkams prievolė atsirasti susimokėt mokesčius nuo padidėjusios akcijų vertės, taigi jiems papildomai atsieitų, nes sąlyga jog visi įnešti pinigai akciniam kapitale atsispindėtų:/

pastatas priklauso dviem savininkams: fiziniui ir juridiniui asmeniui, o nuomos sutartis pasirašyta mūsų įmonės su juridiniu asmeniu tik daliai pastato. Klausimas: ar turime mokėti NT mokestį (nuomos sutartyje tas neminima)? Jei reiktų, tai kaip apskaičiuoti mūsų nuomojamos dalies vertę?

dėl akcijų priedų
"Akcijų priedai atsiranda tada, kai akcijų emisijos (išleidimo, pardavimo) kaina viršija akcijų nominaliąją vertę. Sąskaitoje "Akcijų priedai" apskaityta suma gali būti mažinama išlaidomis, tiesiogiai priskiriamomis akcijų išleidimui. Be to, šioje sąskaitoje apskaityta suma įmonės savininkai gali didinti įstatinį kapitalą bei mažinti (dengti) įmonės nuostolius" čia iš aktualijos.lt puslapio
tai iš esmės tiktų šis būdas jei akcijų priedų suma būtų didinamas įstatinis kapitalas?

tai akcinis kapitalas 60 000 + 15 000 = 75 000 lt. ir iš viso 200 lt vienetų akcijų gautųsi? Ar esamas akcijas perkainuoti po šio pardavimo reiktų ir ar esamiems akcininkams nuo padidėjusios vertės mokesčių kažkokius sumokėti?

Iš anksto dėkui už atsakymus.

Iškilo toks klausimėlis. Koks lengviausias būdas ateiti naujam akcininkui, pvz yra 3 akcininkai turintys po 1/3 akcijų akcinis kapitalas 15 000, tai yra kiekvienas po 50*100 lt nominalios vertės akcijų. Ir atsiranda investuotojas, kuris sutiktų įnešti 60 000 lt, su sąlyga,kad gautų kažkiek akcijų (būtų mažuoju akcininkų), bet akcinis kapitalas būtų padidintas 60 000 lt. Jei būtų leidžiamos naujos akcijos, tai naujas akcininkas įgytų daugumą akcijų, tai toks būdas netinkamas:/ Jei parduotų kiekvienas savininkas dalį akcijų, tai nuo nominalo labai skirtusi:/ Kadangi šis investuotojas/būsimas akcininkas yra užsienio kompanija, tai neformalūs būdai netenkintų...

sitos pareigos yra antraeiles, bet pilnas etatas. Pirmaeilese jis nedirbo ir nedarbingumo pazymejime uzpilde tik pirmaeile darboviete... Dabar gavo is sodros prasyma,kad biuleteni uzpildytu ir antra darboviete, ten labiausiai dominanti grafa yra "pasalpa is darbdavio lesu uz pirmas dvi nedarbingumo dienas apskaiciuota uz:" . Buvo is anksto tartasi,kad zmogus bus idarbintas nuo sausio 1 d.,o apie biuleteni jis antrai darbovietei nepranese, nes tada butu buve imanoma ir idarbinimo data pakoreguoti. Darbdavys ir mokescius pilnai sumokejo.... Kadangi darbas vadybinis ir nepriristas prie kedes,o prie telefono, tai jis savo funkcijas kaip ir galejo atlikti ir darbdavys sukontroliuot negalejo:/

Priimtas darbuotojas nuo sausio 1 dienos, bet tuo metu jam galiojo biuletenis (nuo 2007.12.27 iki 2008.01.04). Pareigos antraeiles, bandomasis menuo, atlyginimas ant popieriaus -2054.79. Ar darbdavys privalo moketi sodrai uz tas dienas ir kiek tai susidarytu? Nes siaip tai sodrai sumoketa uz visa menesi, nes biuletenis dirbti nemaise, bet itariu reiks keisti duomenis...