Niekas negali niekam liepti pakelti atlyginimą tam ar kitam piliečiui. Tie laikai jau praėjo. Savininkas-akcininkas, gali liepti pakelti atlyginimą savo nuožiūra. Bet jam liepti tą padaryti gali nebent jo "akių šviesa".
Mūsų atlyginimai yra tik mūsų pačių reikalas. Arba sugebame gauti padorų atlygį, arba ne.
O darbdavių mentaliteto spragų užpildyti "iš viršaus" tikrai niekam nepavyks.
Juk yra buvę bandymų tą padaryti iš VMI pusės. Juk gaudavome laiškus su jų "analizėmis" kad jūsų verslo šakoje darbo užmokestis yra toks ir anoks. Na ir kas? Darbdavys labai greitai randa paaiškinimą ir VMI belieka tuo pasitenkinti.
O ta informacijos rinkimo idėja per SoDrą kažkuriam klerkui matomai prisisapnavo po gero baliaus tai ir įgyvendino. Kas iš to gausis, tą rytą pagalvoti tiesiog neįstengė.

Nieko jie nemeto. Nič nieko. Ir pasakysiu kodėl. Ogi, pavyzdžiui, pas mane dirba gydytoja vadybininke už MMA. Ir ta pati gydytoja vykdo savo profesinę veiklą turėdama IĮ. Savo įmonėje juk ji neturi prievolės pranešti savo profesijos kodą.....
Miražus mato valdžiažmogiai.... Miražus! Gaila tik, kad mes esame į tuos miražus įpainioti, ir priversti tame dalyvauti....

Išsisprendėm mes savo didžiąją problemą dėl šuniuko.
Paprašėme tos kalytės globėjos, leisti mums kalyte pasirūpinti per savaitgalį. Ji sutiko, nes pati turėjo pasirūpinti savo mamos šuneliu kuris šios namų naujokės nemėgsta.
Taigi, šeštadienį atsirado pas mus namuose pamestinukė kalytė. Labai miela, draugiška ir labai išsigandusi bei pasiruošusi bet kokia kaina tarnauti tam, kuris ją priglaus. Vargšelė.
O čia ir prasidėjo mažosios rūpestėliai. Reikia pašerti. Reikia į lauką išvesti. Dieną tą padaryti malonumas, bet štai vakare apie 21:30, jau sudėtinga. Ir šalta ir tamsu....
Šiandien ryte 6:30 jau reikia keltis nes laukia kalytė kad ją išvestų į lauką. Ji taip pripratinta naujųjų šeimininkų. Toks jos dienos režimas. Niekur nedingsi.
Ir štai vieną kertą nespėta laiku išvesti pridaro ant kilimo.... Mažajai tenka viską išvalyti. Ir dar prie visos šitos didžiulės laimės, mama visa apsičiaudėjusi, kosinti....
Čia ir atėjo suvokimas! Po pietų išgirdau "žinai, mama, aš dar tikrai per maža pasirūpinti šuneliu". Jokių ašarų, maldavimų, pykčio.
Pasiskambinome kalytės globėjai, pridėjome dovanų ir visos laimingos išsiskyrėme.

Женщина есть женщина: организм сложный, механизм неуправляемый, действия непредсказуемые...

Отмечали день рождение дома. Ну немного шумно, соседи вызвали полицию. Звонок в дверь, муж:
— Кто там?
— Откройте полиция!
Муж:
— Не могу!
— Почему…
— У нас закрытая вечеринка!…
Ржали все! Даже за дверью)

Pūkė kaime ūkininkauja.
Dėl mergaitės apie gyvūnus galvoju. Nusipirkom žuvytes. Nuobodu. Nusipirkom degu. Miela pelytė. Bet jai neįdomu. Su ja nepasigrūsi. Katytė taip pat buvo atkeliavusi vietoj šuniuko į namus. Nes šuniuku ji kliedi vos pradėjusi šnekėti.
O, aš, durnė, vis neapsikentusi jos maldavimų, sutrypčioju vietoje. Pamiršdama kad visas rūpestis gyvūnais teks man, ir kad aš alergiška. Silnaprotė.
Iš tiesų tai mano mažoji nėra iš lengvų vaikų. Charakteris oho-ho! Ir aiškink neaiškinęs, apie tai kas yra kas.
Aš greičiau pavargstu nei įstengiu jai išaiškinti. Nepakenčiu riksmų. Bet norint kad išgirstų, ne retai be to neapsieinam.
Kinų kuoduotieji šunys dar tinkami alergiškiems žmonėms. Jie neturi net ir specifinio kvapo. Bet be galo judrūs.

Pudeliai pagal intelektą yra 2 vietoje po Borderkolių. O Vokiečių aviganis 3.

Jei turėčiau namą ir savo kiemą, tada kita kalba. O čia butas, ir tas ankštas, byrantis....
Vis dėlto, nereikia daryti ko nereikia. Jau šimtą kartų apie tai kalbėjome. Bet vis neatsilaikau prieš mergaitės įkalbinėjimus. Bet negaliu taip neatsakingai elgtis nei savo nei gyvūnėlio atžvilgiu. Kad ir kaip norėtųsi kad vaikui būtų gera.
Ta kalytė žiūri į akis klausiamu žvilgsniu "ar tu manęs nepaliksi", o ką gali atsakyti? Žinoma, pradžioje ketinimai patys geriausi, bet susidūrus su realybe, tie ketinimai ima kisti.
Šuniui reikia laiko. Tą jau supratau. Aš jo tikrai neturiu. Laisvo laiko neturiu. Niekaip. Nes viską turiu suspėti viena. Taigi.... Gaila, bet tenka susitaikyti su realybe. Šuo ne man. Nes vaikas pasidžiaugs kurį laiką, ir gyvūnėlis liks mano rūpesčiu.

Neperšu. Ir pati to mėšlo daugiau nepirksiu.
Mažoji pas kaimynus valgė makaronus su Magi, tai liepė ir man nusipirkti tų š....
Nusipirkau. Pabandžiau. Patogu. Greita. Bet ne maistas!

Aš skaičiau kad degtinę net į spurgų tešlą pila kad mažiau sugertų riebalus.
alytusplius.lt/naujienos/savaitgalio-receptas...
Tai pagalvojau kad gal ir mėsoje skystį sulaikytų.
Užvakar išbandžiau Magi idėją pietums su keptomis vištienos kulšelėmis. Jų prieskoniai ir maišelis kepimui. Mėsytė gaunasi sultinga, bet neskanu. Fęęęęę....

Man jos tikrai gaila, bet negaliu savęs įsivaizduoti globojančios šunį. Niekaip.
Tik ką daryti su vaiku?

O ką reikėtų pilti į mėsą vietoj vandens ? Degtinę ? Kažkur girdėjau kažką panašaus.

Visa laimė kad ji mano savarankiška. Visur nueina pati. Bet laiką "suredaguoti" juk vis vien reikia.

Bet niekas daugiau neatsiliepė dėl tos kalytės. Niekam nereikalinga. O labai protingas padarėlis. Tik su juo dabar reikia dirbti, ir galima išsiauklėti ir turėti labai protingą šunelį. Labai smalsi. Viską stebi. Bet prieš ką nors darydama vis žiūri klausiamu žvilgsniu į dabartinę savo šeimininkę.

O mano vaikas viena magistrantė o kita pirmokė. Ir pirmokei tiek reikia dėmesio, kad ..... Kol ėjo į darželį buvo kitaip.

Tada nebelieka laiko gyvenimui. Nebent tos mažosios iš tikrųjų itin mažos. Ir neaišku kokie jų statusai. Nes metų gale vis vien bus ką veikti kol susidėlios balansai, ir kol jie bus priduoti RC.
Na gal čia man tik taip sunku, kai nėra nei tetų nei močiučių. Nežinau.

Kaip visada. Tai atlėgsta, tai vėl paūmėja.
Visą naktį nemiegojau. Šiandien turi atvesti "pasipratinti" šunelį. Kokia aš kvaiša! Mergaitė laiminga o aš....

Labai protinga kalytė. Prieš ką nors darydama, atsisuka į šeimininkę ir žiūri, tarsi atsiklaustų ar ji gali taip elgtis. Tik dar daug ko bijo. Šiandien pamatė vieną mergaitę su šokdyne ir puolė loti. Sakė kad iki šiol nebuvo balso parodžiusi. Kai tos mergaitės paprašėme paslėpti savo šokdynę, nurimo.

Noriu paplepėti. Kankina nerimas. Siaubingas nerimas. Bijau suklysti.
Kalbu apie štai ką : alytusplius.lt/naujienos/%C4%AF-gatv%C4%99-i%...
Buvome susitikę. Mažoji tiesiog įsimylėjo šią šunytę. Ji kiek metų jau pas mane prašo šuniuko.... O aš bijau. Bijau nes šunelis liks man aptarnauti. Vedžioti. O aš to visai nenoriu. Ir vaiko gaila...

Sprendimas logiškas.
Aš paskaičiavau pagal mūsų kaimo kainas.

Neįsivaizduoju.
Turėtų kainuoti ne mažiau kaip 1200-1500 Lt į rankas. Tik ar tiek įmanoma gauti?
Aš tai jau labai norėčiau baigti šitą "papildomą" veiklą. Tik kad nėra iš ko rinktis. Kasdien landžioju po darbo skelbimus, ieškau į ką galėčiau "persikvalifikuoti", paieškos sekasi prastai.....

Dorota, jei turite dar 5 įmones + mažą vaiką -šis darbas kaip dar vienas, jau nebeįkandamas.
Nešildys jūsų tie pinigai nes jūs jų nepajėgsite uždirbti. Jūs nespėsite. Patikėkite manim. Nes pas vežėjus su krūvomis kasos kvitų parvežtų iš komandiruočių tikrai yra ką veikti.
Negalima šitaip neatsakingai elgtis. Prieš prisikraunant krūvą skirtingas veiklas vykdančių įmonių, visų pirma reikia pagalvoti, ar tikrai aprėpsite jas visas. Ar spėsite laiku sutvarkyti apskaitą. Ir reikia sustoti kol dar ne per vėlu.

Manau kad šis darbas neturėtų būti traktuojamas kaip "papildomas darbas" ir kaina jo atitinkama.

Su penktadieniu! Su mokinukų pavasario atostogomis!
Gražaus savaitgalio!
www.youtube.com/watch?v=z1ujrnSqjAc&feature=youtu.be

Štai kaip reikia mylėti gyvenimą !
www.youtube.com/watch?v=B-Uuq6bWXig&feature=youtu.be

www.facebook.com/photo.php?v=630458727028673&se...