Kad p.Maldeikienė kuo toliau, tuo labiau nusišneka, matau ne tik aš. Ir rado, kokią problemą kapstyti - padidinti mokesčius jai ir jos lygio pajamas gaunantiems žmonėms ir atiduoti jaunimui. Dieve gink, ne pensininkams - tie svolačiai ir taip puikiai gyvena, visokių nuolaidų gauna.
Kad tokio lygio ekonomistė ir taip vaikiškai (runkeliškai) protautų? Nematytų, kur didžiosios daugumos Lietuvos žmonių - tiek pensininkų, tiek jaunimo - skurdaus gyvenimo šaknys? Vienintelis siūlymas - vidutinės klasės atstovams padidinti mokesčius? Gal ir neblogas, bet tik toks?
Panašūs samprotavimai, kaip berods Šimonytės dejavimai ir kaltinimai rūkantiems kontrabandines cigaretes. Atseit, jei tie rūkoriai nepirktų kontrabandos, tai ji imtų ir išnyktų savaime. O kad ta kontrabanda furomis į Lietuvą važiuoja, kad ją globoja tokių struktūrų žmonės, kad pelnu iš jos dalijamasi tokiam lygyje - tai ponia nenujaučia?

O PVM įstatymo nenorite paskaityti?

Tur būt buvote įtraukę į kažkokias sąnaudas tą apmokėjimą? Dabar mažinkite sąnaudas.
Ir dar pasižiūrėkite atidžiau - gal ir PVM buvo?

Nereikia.
Juk importo PVM sumokėjote.
Prekes grąžinsite su nuliniu PVM tarifu, tai yra, "panaudosite PVM apmokestinamoje veikloje".

Gali prikibti - labiau panašu į reprezentaciją. Štai ką apie reklamos sąnaudas rašo Pelno mokesčio įstatymo komentaras:
"Reklamos sąnaudoms priskiriamos tokios sąnaudos, kurios nukreiptos į esamų ar potencialių pirkėjų grupę siekiant per žiniasklaidą garsinti vienetą, jo vardą ar jo produktus, taip pat šioms sąnaudoms priskiriamos gaminių su firmos ženklu (marškinėlių, žiebtuvėlių, tušinukų ir kitų panašių ne didelės vertės daiktų), nemokamai atiduodamų produkcijos (prekių) pirkėjams, reklaminių akcijų metu pirkėjams skiriamų prizų įsigijimo išlaidos, reklamuojamų gaminių, kuriais vaišinami pirkėjai, sunaudojimo išlaidos ir pan."

Taip, pagal 12-ą VAS viskas atrodo paprasta - perkėlei likutinę tokio turto vertę į sąnaudas, ir viskas tvarkoje.
O dabar skaitykime Pelno mokesčio įstatymo 18 (2,4 dalys) ir 19 straipsnius. Pagal juos niekur nerasite tokios nuostatos, kad turtą galima perkelti į sąnaudas - ne, jį reikia toliau nuosekliai nudėvėti iki likvidacinės vertės.
Čia turime vieną iš daugelio VAS ir mokesčių įstatymų prieštaravimų.
Todėl pakeitus IT minimalią įsigijimo vertę, apskaitoje atsiranda nemažų problemų.
Finansinėje apskaitoje turtą nurašome į sąnaudas, mokestinėje to daryti negalima. Nurašius nenudėvėtą turtą į sąnaudas, sumažėja finansinis pelnas, tuo tarpu mokestinį galima mažinti tik metine nusidėvėjimo suma. Tokiu būdu atsiranda atidėtojo pelno mokesčio įsipareigojimai. Jie mažės palaipsniui, kol nudėvėsite taip nurašytą turtą.

Alkoholiui tokia lengvata negalioja... būtinai reikia sąskaitos ir dar ant jos rašoma: reprezentacijai.

Parašote paprastą dovanojimo sutartį trimis egzemplioriais. Jei dovanojamų akcijų vertė daugiau kaip 50 000 Lt, turi tvirtinti notaras. Sutarties formą rasite forume, meniu "Dokumentai".
Jei dovanojate ne sutuoktiniui, reikia jo sutikimo.
Vienas egz jums, vienas apdovanotajam, vienas įmonei.
Akcininkų sąrašą RC siunčia įmonė.

Tai bus "būdai"

ES pirkti neteko, bet Lietuvoje sąskaitas išrašo aukciono rengėjas.

Dabar galima.

Akcijų perleidimas - ABĮ 46 ir 47 straipsniai.
Patikslinto akcininkų sąrašo pateikimas - 41 prim straipsnis.
O čia smulkios instrukcijos:
http://www.teisinespaslaugos.info/akciju-pirkimas-pardavimas
Priduriu - didelės dalies tų procedūrų nereikia, jei akcijos dovanojamos - užtenka pateikti dovanojimo sutartį.

Pageidautina, bet nebūtina. Turi būti koks nors rekvizitas, pagal kurį būtų galima identifikuoti pirkėją.

Kaip sakoma, jei durnas, tai ilgam...
Juk rašiau - skaityk ABĮ, ko reikia, Obama...

Į atskaitą negalima.

Tai jei fizinis asmuo vykdantis IV pagal pažymą nori į išlaidas traukti kuro sąnaudas, tai juk reikalingi rekvizitai jo?

[/quote]
Nereikalingi. Gali traukti į sąnaudas ir be jų - reikia pagrįsti sunaudojimą, o ne įsigijimą.

Na, jei jau asmens kodus pradės ant kažkokių kvitelių spausdinti... kam tada asmens duomenų apsaugos įstatymas? Dalinate visiems savo asmens kodus, paskui stebitės, kad kažkas paskolą jums nežinant jūsų vardu paėmė.

Informacijos šiuo klausimu tikrai užtenka, reikia tik paieškoti.
Dėl akcijų perleidimo niuansų - pasiskaitykite atitinkamus straipsnius iš Akcinių bendrovių įstatymo - jį rasite LRS portale.
Registrų centrui reikės tik pateikti patikslintą akcininkų sąrašą, ir tiek. Nebent akcijas perleisite partneriui, ir jis taps 100 procentų akcijų savininku - tada dar reikės RC pildyti papildomai formą.
Jei perleidžiamų akcijų vertė didesnė kaip 50 000 Lt, sutartį reikia tvirtinti notariškai.

Gal būt galėjote jiems parduoti be PVM? Nepateikėte jokios informacijos, negalime pasakyti.
Jūsų klientai nesiorientuoja situacijoje - kaip tai dar kartą sumokėti PVM? Jie sumokėjo jums sutartą kainą (su visu PVM), ir niekam daugiau mokėti nebeturi.

Lenkai turėjo jums išrašyti sąskaitą su savo lenkišku PVM. Matyt neturėdami patirties, suklydo, išrašė su nuliniu PVM. Kitą dieną pamatė savo klaidą ir bando taisyti padėtį.
Variantai tokie:
1) Jūs sutinkate, kad jie pakeistų jums sąskaitą, sunaikinate gautąją, gaunate iš jų su lenkišku PVM, primokate skirtumą.
2) Jie išrašo jums papildomą (kreditinę) sąskaitą tik tam lenkiškam PVM, jūs primokate.
3) Nesileidžiate į jokias kalbas su jais, jų klaidos, jų problemos, teisingai jūsų buhalterė sako. Tuo labiau, kad tai buvo spalio mėnesį, o dabar jau gruodis.
Žinoma, jei ruošiatės su jais dar bendrauti... galima leistis į kokį nors kompromisą. Bet aš už trečią variantą.

Nepyk ant muitininkių, Anonimai - teisios jos.
Paaiškinsiu:
Skaityk 6-punktą, ten jau visai aiškiai parašyta: jei nuo metų pradžios viršijai ribą, tai nuo to mėnesio, kurį viršijo, atsiranda pareiga teikti Intrastato ataskaitą.
O pirmieji punktai skirti tam, kad ir ateinančiais kalendoriniais metais nuo metų pradžios ta pareiga neišnyksta - jei atsirado prievolė 2011 metais, tai nuo 2012 metų pradžios ir teik toliau, nes viršijai ribas 2011..

Niekas nesiginčija dėl 50+1. Tik sako, kad tai nepakankama sąlyga. Yra daugiau aplinkybių tame pačiame įstatyme. Gali turėti 60 procentų, bet neprivaloma konsoliduoti. Gali turėti 40 procentų, būti sudariusi raštiškus susitarimus su kažkuriuo kitu akcininku - privaloma.
Nereikia įsikabinti taip griežtai į p. Banienę ir ypač į vieną jos teiginį. Gal ji pasakė tų teiginių daugiau, o jums labiausiai patiko šis.

Jei tas akcininkas niekur daugiau akcijų neturi, o jo žmona neturi IĮ, tai lengvata galima.
Pasipildykite (sau mintyse) įstatymo nuostatą "dviems ar daugiau vienetams", tada bus lengviau suprasti ir taikyti praktikoje. Nes kalbama apie vienetų grupę.

Na, čia kaip nori galima suprasti tą "buvo skaičiuojamas nusidėvėjimas ar amortizacija pelno mokesčiui apskaičiuoti".
Skaičiavau nusidėvėjimą.
Kai skaičiavau pelno mokestį, tą nusidėvėjimą įrašiau į PLN kaip neleidžiamus atskaitymus, kaip sumas, didinančias pelną.
Tokiu būdu pritaikiau "pelno mokesčiui apskaičiuoti".

Kodėl iš to daryti išvadą, kad nusidėvėjimu neturime mažinti įsigijimo savikainos?
Labai nenoriai, bet sutikčiau ką tik nagrinėtu atveju - pastatas visiškai nebuvo naudotas ekonominėje veikloje.
Bet jei išplėsime visiems atvejams, galime įklimpti į labai nemalonias situacijas. Juk neretai pasitaiko, kad tam tikrą laiką kokio nors turto nenaudojame veikloje, jo nusidėvėjimą nors skaičiuojame, bet priskiriame neleidžiamiems atskaitymams. Tai negi parduodami tokį turtą, turime kapstyti praėjusius laikotarpius ir atsižvelgti į kažkada buvusius neleidžiamus atskaitymus?

Aš manau, kad tai normalios sąnaudos, jokio įsigijimo savikainos didinimo nereikia.
Štai kas rašoma 13-ame VAS:
"39. Nematerialiojo turto tobulinimo išlaidos, patirtos po jo įsigijimo ar pasigaminimo (sukūrimo), turi būti pripažįstamos sąnaudomis to ataskaitinio laikotarpio, per kurį jos patiriamos, išskyrus atvejus, kai šios išlaidos gali būti patikimai įvertintos, priskirtos konkrečiam turtui ir įmonė gali patikimai nustatyti, kad jos leis ateityje iš to turto gauti didesnę ekonominę naudą. Jei šios sąlygos yra įvykdomos, tada išlaidų suma įtraukiama į nematerialiojo turto įsigijimo ar pasigaminimo (sukūrimo) savikainą.
40. Nematerialiajam turtui būdinga tai, kad daugeliu atvejų neįmanoma nustatyti, ar išlaidos patobulins nematerialųjį turtą ir todėl jis ateityje duos didesnę ekonominę naudą ar tik išlaikys tinkamą jo būklę. Paprastai sudėtinga tas išlaidas tiesiogiai priskirti kuriam nors konkrečiam nematerialiajam turtui, todėl tik labai retai išlaidos, patirtos po nematerialiojo turto pirminio pripažinimo, gali būti pridėtos prie to turto įsigijimo arba pasigaminimo (sukūrimo) savikainos."

Kodėl manote, kad skirtingas nusidėvėjimo skaičiavimas finansinėje ir mokestinėje apskaitoje yra retas atvejis? Tikrai ne, beveik kiekvienoje įmonėje tokių dalykų pasitaiko.
O jums nepritariu. Nesuprantu jūsų logikos, bet aš laikau, kad reikia apmokestinti 200 Lt - ilgalaikio turto perleidimo rezultatą (pelną).

". Patronuojanti įmonė gali nesudaryti konsoliduotųjų finansinių ataskaitų, jeigu patronuojančios įmonės paskutinę finansinių metų dieną bendri įmonių grupės dvejų iš eilės finansinių metų, įskaitant ataskaitinius finansinius metus, metinių finansinių ataskaitų rodikliai neviršija dviejų iš šių dydžių:

1) pardavimo grynosios pajamos per ataskaitinius finansinius metus (neatskaitant tarpusavio pardavimo pajamų) – 30 mln. litų;

2) bendra balanse nurodyto turto vertė (neatskaitant tarpusavio sandorių) – 18 mln. litų;

3) vidutinis metinis darbuotojų skaičius pagal sąrašą per ataskaitinius finansinius metus – 75.

5. Šio straipsnio 4 dalies nuostata, leidžianti nesudaryti konsoliduotųjų finansinių ataskaitų, nustojama taikyti tada, kai ne mažiau kaip du bendri įmonių grupės metinių finansinių ataskaitų rodikliai patronuojančios įmonės paskutinę finansinių metų dieną viršija toje dalyje nustatytus dydžius dvejus iš eilės finansinius metus, įskaitant ataskaitinius finansinius metus."
Įmonių konsoliduotos finansinės atskaitomybės įstatymas.

Oi ne, atvirkščiai
Ji nori apmokestinti visus 400 Lt, o ne skirtumą tarp pardavimo kainos ir balansinės (likutinės) vertės, kuris sudaro tik 200 Lt.
Ir argumentuoja tuo, kad nors turtui nusidėvėjimas buvo skaičiuojamas ir priskiriamas neleidžiamiems atskaitymams (nes turtas buvo naudotas ne pajamoms uždirbti, ne ekonominėje veikloje, kaip išsireiškia VMI), todėl jis nusidėvėjo tik finansinėje apskaitoje, o mokestiniu požiūriu jis yra nedėvėtas. O kadangi taip parduodant dar ir nuostolis gaunasi, tas vėl ko gero neleidžiami atskaitymai...
Na, aš tokios logikos nesuprantu.

Ir parduoti negalite? Turto - bet kokio - pardavimas tapo jau ne ekonomine veikla?