Tai juk aiškiai rašo: negali viršyti 2*800Lt. Koks dar ten koeficientas reikalingas?
O geriausiai nueikite į DB konkrečiai darbinti, ir viską išaiškins, kam tie išankstiniai planavimai?

Mokesčių sufleri, na jau baikite tvirtinti savo. Tiek Dalia29, tiek aš (nesigiriant) esam neblogi PVMĮ specialistai. Manau, vakare dar pasisakys ir Loretos. Šiuo atveju jūs tikrai neteisi, trikampė prekyba ir yra, kai nusiperka vienoje ES šalyje ir joje parduoda kitai ES šaliai (aišku, kalbama tik apie PVM mokėtojus). O ir Lenkijoje reikalų ne jūs vieni turite.

Taisyčiau tik pirmą korespondenciją - pelno mokestį taip pat dėčiau į Kitų mokesčių sąnaudas.
Nes 651 sąskaita paprastai naudojama kiek kitu atveju.
Šiaip gerai.

Nieko nesuprantu.
Koks per susitarimas su VMI dėl mokesčių sumokėjimo? Paaiškinkite - kas ten, jis papildomai po patikrinimo priskaičiuotas ar kaip?

Pardavė Lenkijoje - bet kiekvienu trikampės prekybos atveju ir parduodama negabenant į Lietuvą.
Citavau MIC atsakymus į klausimus - paskaitykite pati.
Kažkoks keistas jūsų požiūris - gal neteko praktiškai susidurti su trikampe prekyba?
INCOTERM sąlygos nieko nekeičia - jos naudojamos prekių įsigijimo momentui nustatyti.
Pagrindinė sąlyga dėl PVM - tai, kad jis turi būti sumokėtas. Šiuo atveju jį moka Čekijos pirkėjas - jis PVM mokėtojas, galutinis prekių vartotojas. Kur matote problemą?
Jūs bandote šį atvejį (Lenkijoje pirktų prekių čia pat Lenkijoje pardavimą kitai ES narei) traktuoti kaip nuotolinę prekybą. Klystate aiškiai - visada trikampė prekyba taip ir vyksta.
Tai, kad Čekijos pirkėjas PATS pasiėmė prekes iš Lenkijos, "nesuteršia" trikampės prekybos schemos - juk citavau VMI konsultaciją apie gabenimą - nėra skirtumo, KAS gabena, svarbu įrodymai, kad pateko trečiosios grandies PVM mokėtojui.
Nuotolinė prekyba ir prievolė registruotis PVM mokėtoju Lenkijoje atsirastų, jei prekės būtų parduotos:
a) Lenkijos pirkėjui (PVM mokėtojui ar ne - nesvarbu);
b) kitos ES šalies ne PVM mokėtojui.

Na kad gal ne...
Pildote PVM deklaraciją: iš 2431 sąskaitos atkeliate viską į 4484 sąskaitą, ir gaunate, tikiuosi, kreditinį likutį, kurį ir reikia sumokėti.
Nežinau jūsų sąskaitų plano, aš rekomenduoju PVM registruoti bent 3 sąskaitas.
Bet kad PVM eitų į veiklos mokesčių sąnaudas? ir dar kredituojant 448 sąskaitą? kažkas visai naujo...

Yra tokios preliminarios pirkimo - pardavimo sutartys, galima sumokėti pagal ją.
Galima "paskolinti" žmogui, sutariant, kad paskolą grąžins ne pinigais, o mašina.

Neparašėte, ar sodyba parduodama privataus asmens, ar įmonės (pelno mokestį moka tik įmonės, antra vertus, įmonei nelabai svarbu 3 metų išlaikymas - gal tik dėl PVM).
Kadangi nekilnojamasis turtas parduodamas tik per notarą, tai jis viską ir paaiškins, kokius saugiklius į sutartį įdėti, kad apsisaugotumėte nuo pirkėjo nesąžiningumo. Aš gal siūlyčiau vekselius?
Mokesčiai mokami pardavus turtą, nuo skirtumo tarp įsigijimo vertės ir pardavimo kainos.

Nebūtina, bet ar nebus patogiau jums patiems tą sąskaitą išrašyti?

Ne.
Juk ji dar tik moka už akcijas, bet jų pačių, o tuo pačiu ir jų suteikiamų teisių neturi.

Dabar galite dėti PVM į atskaitą.
Tą mėnesį, kurį antstolis grąžins jums visą sumą su PVM, ir išimsite iš atskaitos.
Žinoma, galite ir dabar priskirti neatskaitomo PVM sąnaudoms - nereikės sukti galvos vėliau.

Ir vis dėlto nesutinku su jumis, kad mūsų aptariamas sandoris nėra trikampė prekyba.
Jūsų cituojama įstatymo ištrauka tinka tik prekių įsigijimo vietai nustatyti - kad ta vieta yra Lenkija, bet to niekas ir neginčija.
Pateikiu ištraukas iš MIC konsultacinės medžiagos būtent apie trikampę prekybą:
"Tam, kad būtų galima taikyti trikampės prekybos principą turi būti tokios sąlygos:
1) iš vienos ES valstybės įsigytos prekės būtinai turi būti išgabentos trečios ES valstybės pirkėjui;
2) turi būti įrodymai, kad prekės iš vienos ES valstybės išgabentos trečios ES valstybės PVM mokėtojui;
3) visų trijų ES valstybių asmenys, pirkėjai ir pardavėjai, turi būti savo valstybėse įsiregistravę PVM mokėtojais ir kiekvienos ES valstybės pirkėjas savo pardavėjui turi būti nurodęs PVM mokėtojo kodą. "
Turbūt neginčysite, kad visos šios trys sąlygos aptariamame atvejyje yra įvykdytos.
Jūs bandote remtis tuo, kad trikampės prekybos principas negalimas, nes prekes iš Lenkijos pasiėmė Čekijos prekių pirkėjas. Štai ką apie tai rašoma ten pat:
"Įstatyme nėra nustatyta, kokius konkrečiai dokumentus turi turėti PVM mokėtojas išgabenant prekes į kitą ES valstybę.
Įrodymais, kad prekės išgabentos iš Lietuvos į kitą ES valstybę narę gali būti:
a) kai prekės veža pasamdytas vežėjas – važtaraščio egzempliorius (CMR, kitas gabenimo dokumentus ar jo kopija), kuriame yra gavėjo žyma su parašu, patvirtinanti kad važtaraštyje nurodytos prekės gautos, PVM sąskaita faktūra, pirkimo - pardavimo sutartys, ar pan.
b) kai prekes veža tiekėjas savo transportu – PVM sąskaitos faktūros egzempliorius, kuriame yra papildomi rekvizitai: krovinio iškrovimo vietos adresas, atgabenimo data (nurodo gavėjas), transporto priemonės vairuotojo vardas, pavardė, parašas, transporto priemonės markė ir valstybinis numeris arba važtaraščio egzempliorius (ar jo kopija), kuriame yra gavėjo žyma su parašu, patvirtinanti kad važtaraštyje nurodytos prekės gautos ar pan.
c) kai prekes veža prekių pirkėjas savo transportu – PVM sąskaita faktūra, pirkėjo atsiųstas patvirtinimas, kuriame nurodoma atsivežtų prekių pavadinimas, kiekis, atsivežimo data, transporto priemonės markė ir valstybinis numeris ar pan."

Iš čia seka vienintelė galima išvada - tai trikampė prekyba.

Jei tik kas pirks

Formulė tokia:
5640 - ((per metus priskaičiuota suma)-9600)*0,2)
Skaičius jau pati susirašykite.

Žinoma, kad gali.

Ar tas UAB jau įsteigtas (įregistruotas)? Kodėl ten painiojasi kažkoks fizinis asmuo? Jei fizinis asmuo remontuojasi savo nuosavas patalpas, kurios dar neperduotos UAB'ui, tai tegu remontuoja - koks įmonės reikalas?
Jūs normaliai paaiškinkite situaciją, gal aš kitoje temoje jus blogai konsultavau.

Galite.

Sakyčiau, kažką ne taip paaiškino VMI. Tikrai nieko bendro PVM neturi su tuo, kokias patalpas remontuojate - nuosavas, nuomojamas, ar naudojamas pagal panaudos sutartį. Svarbu, kad patalpose vykdytumėt PVM apmokestinamą veiklą.
Gal nesuprato klausimo - pagalvojo, kad suremontuotas patalpas perduosit kažkam pagal panaudos sutartį, ir patalpos neuždirbs pajamų?
Vienu žodžiu, nesusikalbėjote...

Jei akcininkai iš karto (tais pačiais finansiniais metais) nenaikintų perkainojimo rezervo, viską galėtumėte daryti, kaip nurodo 24 VAS metodinės rekomendacijos (35 punktas). Tačiau rezervas naikinamas, pripažįstant neapmokestinamąsias pajamas. Todėl matau 2 variantus. Pirmas toks "ūkiškas", neregistruojant laikinųjų skirtumų ir atidėto pelno mokesčio įsipareigojimų.
1)variantas. Perkainavus turtą:
D 1 kl Perkainota IT dalis
K 3 kl Perkainojimo rezervas.
Tada didinamas ĮK:
D 321 Perkainojimo rezervas
K 301 Įstatinis kapitalas.
Toliau belieka skaičiuoti nusidėvėjimą atskirai neperkainotos ir perkainotos dalių, ir perkainotos dalies nusidėvėjimą priskirti neleidžiamiems atskaitymams.
2) variantas - registruojant atidėtojo pelno mokesčio įsipareigojimą.
Šiuo atveju turto padidėjimą jį perkainavus ne visą sumą perkeliame į perkainojimo rezervą, o suskirstome į dvi dalis, kaip ir nurodyta MR: apskaičiuojame, per kiek metų ta dalis turi nusidėvėti, taikome atitinkamą pelno mokesčio tarifą, ir paskaičiuojame atidėtąjį įsipareigojimą. Tą dalį, atitinkančią "sutaupytą" pelno mokestį, registruojame jį sąskaitoje 4051, o perkainojimo rezervą registruojame sumažinta ta suma.
Jei akcininkai sutiks su tokiu variantu, tada žiūrėsime tolesnes apskaitos procedūras. Tačiau tokiu atveju, kai rezervas iš karto panaudojamas, tikslus VAS laikymasis tampa gana keblus ir apskaita tikrai nedaug skiriasi nuo pirmojo varianto.
Gal kas (Dalia29) pasiūlys kažką geriau ar tiksliau. Ji tokius rebusus mėgsta.

1. PLN pirkimas: iškeistus litus perskaičiuojate į PLN 10.27 dienos kursu, skirtumas tarp to, kiek faktiškai gavo PLN yra valiutos pirkimo (banko paslaugų) sąnaudos:
D Pinigai pas direktorių zlotais
D Banko paslaugų sąnaudos
K Pinigai pas direktorių litais.
2. Prekių pirkimas - aišku.
3. Pinigų likučio pas direktorių perskaičiavimas į litus 10.28 dienos kursu:
D/K Pinigai pas direktorių zlotais
K/D Valiutos kurso pasikeitimas
4. Parsivežtų zlotų pardavimas:
D Pinigai pas direktorių litais
D Banko paslaugų sąnaudos
K Pinigai pas direktorių zlotais
5. Priduoda į litų kasą:
D Kasa litais
K Atskaitingas asmuo (direktorius)
6. Priduoda į valiutinę kasą 2 zlotus:
D Valiutinė kasa
K Atskaitingas asmuo.

Dėl patirtų transporto sąnaudų rašykite ne sąskaitą, bet pretenziją tai įmonei, pardavusiai jums 2 kartus nekokybišką prekę.

Klausimas gana įdomus.
Pinigai yra įmonės turtas.
Įmonė nurašo prarastą turtą (pinigus).
Nurašymo priežastis - banko, kuriame buvo pinigai, bankrotas.
Galima samprotauti taip: bankas buvo įsipareigojęs įmonės pinigus bet kada grąžinti. Jis yra jūsų debitorius.
Dabar bankrutavo - negrąžins.
Manau, kad laikantis beviltiškų skolų pripažinimo leidžiamais atskaitymais taisyklėmis, tokius netekimus galima pripažinti leidžiamais atskaitymais.

Pagal PVMĮ 96 straipsnį.
O tą "normalų PVM" tik sąskaitoje rašom. Turbūt jums ir pasakė, kad rašote normalią sąskaitą su normaliu PVM.
Tik mokate ne jūs.

Ne kaip atsargas
Juk yra sąskatos "Ruošiamas naudoti IT".

Išsitrynė kažkaip - rašiau 2 sąskaitas 4052 ir 4452.
Pasiskaitykite sąskaitų planą ir pati susiorientuosite - mes juk nežinom, kokiam laikotarpiui tuos mokesčius jums atidėjo..

Pagal mokestinės paskolos sutartis skolas pagal jų mokėjimo terminus reikia registruoti 4052 Kitų atidėtų mokesčių įsipareigojimai (einamųjų finansinių metų) sąskaitose.

Nebūtina. Bent aš taip nedaryčiau.

Rašykite privačias žinutes, rasite.

O vairuotojų atlyginimai, transporto priemonių nusidėvėjimas, be abejo ir kuras, sunaudotas tiems pervežimams?
Taip pat visos kitos bendrosios sąnaudos turi būti paskirstomos atskiroms veiklos rūšims pagal kokius nors kriterijus.
Taip ir atsiras savikaina paslaugoms.

Parašysiu rytoj iš ryto - daug rašymo.