Ilgalaikio turto nusidėvėjimas savo ekonomine prasme yra tiesiog laipsniškas jo įsigijimo vertės priskyrimas sąnaudoms, nes iš karto, vos įsigijus turtą ir jo įsigijimo vertę priskyrus sąnaudoms, išsikraipytų įmonės veiklos rezultatai - jie būtų per daug tais metais padidinti.
Todėl nereikia nusidėvėjimą įsivaizduoti kaip fizinį nusidėvėjimą (nors jau seniai ir nenaudojamo turto nusidėvėjimas skaičiuojamas - finansinėje apskaitoje. O apskaičiuojant pelno mokestį nusidėvėjimo sąnaudos yra neleidžiami atskaitymai - turtas neuždirba pajamų.
Perkainoto turto vertė registruojama perkainojimo rezerve, ir nudėvima, tą rezervą mažinant. (Tai yra, korespondencijos perkainavus D 1211 Perkainotos vertės dalis K 321 IT perkainojimo rezervas).
Na taip, ankstesnė buhalterė korespondavo neteisingai - tai jokiu būdu nėra pajamos.
O į PLN į tas pajamas įtraukė?
O ką planuojate su tuo pastatu toliau daryti? Gal parduosite? Ar nevertėtų jį perkelti į 2015 sąskaitą?

Kodėl netinka 15 proc. tarifas? O kokį norite taikyti?
O formulė tokia:
Norima gauti į rankas suma/85*100.
Kadangi į rankas gauna tik 85 procentus sutartyje numatytos sumos.

Teisingai - tai neapmokestinamos pajamos. GPMĮ 17 str. 1 d. 28 p.

Formaliai tai reikėtų eiti per UAB, bet kai tik du akcininkai, galima ir tiesiogiai, darykite, kaip jums geriau.
Taip, registravimo žurnale, o dar vedate vert.pop. sąskaitas - tai ir jose. Pranešti RC.

Neatlygintinai tikrai nepatarčiau - visgi susiję asmenys, kad nekiltų nereikalingų interpretacijų.
Vienas akcininkas pasiūlo kitam nurodydamas kainą. Pasiūlo raštu, atsisako pirkti raštu. Akcininkai du, tokios operacijos dvi, vadovas kaip vadovas nesikiša.

1. Kiekvienam atskira, 3 egz.
2. Ne.
3. Sūnui galima ne parduoti, bet dovanoti. Bet tada reikia notaro.
4. Kol kas nieko.
5. Būtų geriau parašyti - išlaikysite visus formalumus - maža kas.
6. Geriau perleisti bent jau nominalia verte. Žinoma, reikia pasižiūrėti įmonės padėtį.

Kasos knygoje rašoma:
Likutis - iš jų darbo išmokėjimui.
Ten reikia rašyti pinigus, rezervuotus atlyginimams išmokėti. O ne tai, ką jau išmokėjote.
Negali kasoje būti minusinių likučių jokiai datai - tai rodo, kad su grynaisiais pinigais elgiamasi formaliai, kasos knyga pildoma formaliai, kasininkas savo pareigų neatlieka, ir faktiškai įmonėje betvarkė, bent jau toje srityje.

Dvi SAM formos pildomos.
Vienoje kartu su kitais darbuotojais naujas dalyvis rodomas (jei nėra kitų darbuotojų, tai forma su 39,98 procentais pildoma tik jam vienam). Joje priskaičiavimai ir įmokos parodomi nuliai.
Tada pildoma antra SAM forma. Joje pildomas tik pirmas lapas ir priedas. Procentai nurodomi 13,78.

Jūsų pacituota ištrauka:
"2.134 straipsnis. Atstovo teisių sudaryti sandorius apribojimas
1. Atstovas atstovaujamojo vardu negali sudaryti sandorių nei su pačiu savimi, nei su tuo asmeniu, kurio atstovas jis tuo metu yra, taip pat su savo sutuoktiniu bei tėvais, vaikais ir kitais artimaisiais giminaičiais. Tokie sandoriai gali būti pripažinti negaliojančiais atstovaujamojo reikalavimu.
2. Šio straipsnio 1 dalyje numatyti apribojimai netaikomi, jeigu kiti įstatymai numato ką kita, taip pat kai atstovas veikia kaip atstovas pagal įstatymą."

Ir toliau nerasime tiksliai apibrėžtos sąvokos "juridinio asmens atstovas pagal įstatymą", reikia lįsti į ABĮ.
Ten, teisingai, rasime, ir ne tik ten, bet ir kitoje teisinėje literatūroje.
Ir kai pripažįstame, kas tiek UAB akcininkas, tiek direktorius, yra laikomi šio JA "atstovais pagal įstatymą", viskas pasidaro aišku, ir su jos teisininkais teisūs.
Tą jau išsiaiškinau.
Bet tada pasistojo man antras klausimas (tiksliau 3):
1. Kodėl tada tas pats negalioja individualios įmonės savininkui? Juk jis taip pat yra šio juridinio asmens atstovas pagal įstatymą.
2. Ar darbo sutartys yra atskira, specifinė sutarčių rūšis, kad jai netaikoma minėto straipsnio nuostata, kaip aiškina VDI?
3.l Kas laikoma "vienašale sutartimi"? ( 6.160 (1))

Tai aš taip ir siūliau, jei skaitėte "Sunaudota įmonės vidaus reikmėms" nes tikrai tą "ekonominę naudą" kartais sunku iš pirmo žvilgsnio pamatyti, o visokių juokingų interpretacijų tuoj pamatom...

Na jau, na jau... tualetinis popierius sunaudotas įmonės ekonominei naudai gauti? Gal neįsijauskim taip į formalius išsireiškimas, nusileiskim arčiau žemės.

Man patinka ją paerzint... ji labai ambicinga ir tuoj pat įsižeidžia. Bet ir ji labai moka man įgelt ir taip pat kartais išveda iš kantrybės.
O šiaip, jei susipažinus artimiau, tai ko gero, daug bendro atrastume. Pavyzdžiui, aš taip pat, kaip ir ji, laikau "Norvegų girią" stipriausia Murakamio knyga... Ji daugiau filmų mačiusi, turi gerą skonį toj srityj.
Ir apskaitos bei mokesčių žinovė labai gera. Na, turbūt taip ir bus... aš labai stengiuosi nediskutuoti temose, kur ji dalyvauja, bet kartais neiškenčiu neįkišęs savo trigrašio, ir tada prasideda...

Kur jūs čia įžiūrite, kad aš niekinu jūsų teisininkus?
Parašyme, kad "visokių būna"?
Paimkite bet kokią kad ir civilinę ar baudžiamąją bylą - atrodo, yra įstatymai, turėtų būti vienodas rezultatas. Bet kelių pakopų teismus praeinant, deja, rezultatas vis keičiasi - ir tai priklauso nuo šiek tiek skirtingos vienos ir tos pačios įstatymo nuostatos traktavimo, net neabejojant teisminio proceso dalyvių kompetencija. Ir šiuo mūsų diskutuojamu klausimu - tiek už, tiek prieš nuomonių yra, ir garbių teisininkų straipsnių tikrai skirtingus požiūrius reiškiančių, rasime.
Jūsų teisininkai laikosi vienokio požiūrio, gal jis ir sutampa su LAT, gal jie tą požiūrį LAT ir išaiškino, bet tikrai ne tik tax'e, bet ir plačioje teisininkų visuomenėje rasite besilaikančių kitokio požiūrio.
Nematau tame nieko blogo nuomonių įvairovėje, tuo labiau, kad klausimas tikrai neesminis.
O dėl žmonių, priimančių mūsų įstatymus, tai mano nuomonė šįkart sutampa su didelės dalies Lietuvos piliečių nuomone, ką ir išreiškiau. Tikrai nei Valinsko, nei Baukutės, nei Syso, Gražulio ir etc. nelaikau autoritetais jokioje srityje, o įstatymus tai jie leidžia...

PVM mokėtoju tampama visai dėl kitų dalykų, ne dėl buhalterinės apskaitos.
Gal dar neužsiimkit ta apskaita...

Nesiginčiju, bet kai įstatyme ar kitam teisės akte pinta pripinta visokių teiginių ir nuorodų, labai padeda sveikas protas.

Teoriškai tai subnuoma.
Praktiškai vienai dienai nuomos sutartis nesudaroma.
Gal kaip nors kitaip išsisukite - sutartyje parašykite, kad suteikiamos patalpos seminarui organizuoti. Sąskaitoje "už naudojimąsi patalpomis".
Taip, su PVM.

Na taip, sakyčiau, paprasčiausias. Galimi kiek kitokie, bet esmė panaši.
Avanso apyskaitų pardavėjoms nereikia, bet turi būti apskaitoma, kiek prekių jos gavo (važtaraštis), kiek pardavė, kiek pinigų suprekiavo, kiek direktoriui atidavė - tokia apskaita jų darbo vietoje turi būti vedama.

Darykite, kaip kam išeina. Jei pinigai tikrai įplaukė į įmonę, paskola tvarkingai deklaruota, niekas nepasmerks, viena ar kita forma ta paskolos sutartis sudaryta, 2 ar 1 parašas joje. Tikrai nematau realaus pagrindo ginčams, nors Dalios29 įdėta nuoroda nieko nepaaiškina, nes jos 2-ą dalį gali suprasti kaip nori. Ir jei jau ją reikėtų suprasti, kad "galima sudaryti sutartį pačiam su savimi", tai kodėl niekaip nesutinkama su nuostata, kad IĮ savininkas negali įdarbinti savęs? Kodėl jis negali skolinti savo įmonei pinigų, o tik įnešti kaip įnašą? AB įstatyme apie parašus ir atstovavimą pačiam sau taip pat nieko nerašo.
Aišku, sutartis "Petras Jonaitis, viena šalis, ir UAB Progresas, atstovaujama Petro Jonaičio, kita šalis", gal gražiau, moksliškiau atrodo, negu "Aš, Petras Jonaitis, paskolinu..."
O teisininkų visokių sutinkame, ir kas įstatymus ruošia ir priima, taip pat matome...

Man kvailai atrodo "ekonominei naudai gauti", kažkoks be ryšio išsireiškimas. Geriau tiesiog "sunaudota įmonės vidaus reikmėms". Kur ten tą naudą nustatysi, kiek jos gauta?
Galima įsakymą, nepakenks. Dar pasižiūrėkite, gal kartais ta tvarka joje nustatyta. Tada reikėtų įsakyme nurodyti, kad keičiamas arba papildomas tam tikras AP punktas.

Negali pašalinis žmogus - nei akcininkas, nei darbuotojas - atstovauti įmonėje, pasirašant bet kokią sutartį. Jei būtų akcininkas, tada labai tiktų.
Na, nežinau. Aš turiu tokią suvargusią įmonę, kur tik vienas direktorius, jis pats ir akcininkas, dirba. Rašau sutartį "paskolinu", uždeda antspaudą už įmonę, pasirašo tik už save.
Ir išvis, laikausi požiūrio, kad turinys svarbiau už formą. Nėra kam atstovauti įmonę, tai kam tas antras parašas?

Įgaliojimas geriau, jei turite dar nors vieną žmogų toje įmonėje. Tik aišku, iš gatvės kviesti žmogų tokiems dalykams negalima.

[quote=keryda]
Aciu, Raini, kad man padedate isspresti sita kl, bet as dabar nieko nebesuprantu kokius dokumentus israsyti (PPK ir
Kartoju dar kartą:
1. Direktorius paima pinigus iš prekybos vietos (sakykime, sąskaitų plane tai bus sąskaita 2401). Išrašo PPK, vieną dalį palieka pardavėjai. Korespondencija apskaitoje:
D 2435 Atsk. asmuo
K 2401
2. Surinkęs visus pinigus, įneša į įmonės kasą. Išrašomas . Korespondencija:
D 272 Kasa
K 2435 Atsk. asmuo.
3. Mėnesio pabaigoje buhalteris suskaičiuoja iš prekybos vietų surinktus pinigus, rašo BP, išskiria pajamas ir PVM:
D 2401 Prekybos vietos
K 5000 Pardavimai
K 4884 Pardavimo PVM.
Visa eiga yra panaši, kaip ir dirbant su išskiria pajamas ir PVM, o čia jau reikia išskirti pagal pažymą. Antra problema - kadangi prekybos vietos yra toliau nuo įmonės kasos, pinigai keliauja per atskaitingą asmenį, kuris juos faktiškai surenka.

Aš ne teisininkas, aišku.
Bet ir mūsų forume kartais nuo karto kyla diskusija, kodėl IĮ savininkas negali įsidarbinti savo įmonėje, tai yra, pasirašyti pats su savimi darbo sutartį.
Ir ten buvo oponentams pateiktos tikrai teisininkų oficialios nuomonės, kiek pamenu, remiamasi buvo būtent , pagrindinis argumentas - bet kokia sutartis turi turėti bent 2 fiziškai skirtingus subjektus. Ir visiškai sukritikuotas pasirašymas sutarties "pats su savimi". Nors buvo oponuota, kad viena pusė yra fizinis asmuo, o kita pusė - juridinis, bet vistiek išeina tas pats - pats su savimi susitaria...
Netikiu, kad tokios didelės įmonės juristai gali susidurti su problema, kai nėra kam atstovauti įmonės, pasirašant paskolos sutartį. Nemanau, kad jie silpni teisininkai, tiesiog neįsigilino į tą klausimą, nes tikriausiai neteko susidurti.
O jei jums tikrai aktualu, tai paieškokite forume mano minėtos diskusijos, ten bus nuorodos ir išaiškinimai.

Tikrai nelabai.
Galimi 2 variantai:
1. Direktorius išima pinigus iš a/s, įneša į kasą (), kasininkas išrašo KIO direktoriui, direktorius sumoka žmogui. Kam toks kelias reikalingas? Juk faktiškai buvo ne taip - direktorius paėmė pinigus iš a/s ir sumokėjo žmogui. Į kasą net užėjęs nebuvo, tai kam klastoti dokumentus?
2. Jums tik reikalingas dokumentas, kad direktorius sumokėjo žmogui pinigus už garažą. Tas dokumentas vadinasi "Pinigų išmokėjimo kvitas". Formą rasite internete, taip pat yra pirkti. Išrašomas 2 egz, vienas žmogui, kitas direktoriui, su pinigus gavusio žmogaus parašu. Direktorius užpildo avanso apyskaitą, kurioje parodo iš banko gautus pinigus, taip pat pagal PIK išmokėtus pinigus - viskas.

Teisininkai dar Civilinio kodekso neskaitė...
Aš darau paprastai - akcininkas parašo tokią paskolos sutartį "Suteikiu tokiai ir tokiai įmonei, kurios vienintelis akcininkas esu, paskolą tokiom ir tokiom sąlygom ir t.t." ir jokių antrų parašų ir asmenų neieškau.
Nes tikrai daugiau jokių darbuotojų šiuo metu ten nėra.

Kaip jums:
D 341 Ataskaitinių metų pelnas
K 4 kl. Pelno mokesčio įsipareigojimai.

Visgi - nereikia perskaičiuoti.
Tai tikrai ne valiutinis straipsnis, nes:
"Įmonė gali turėti tokius valiutinius straipsnius:
• mokėtinas ir gautinas sumas užsienio valiuta;
• pinigus ir pinigų ekvivalentus užsienio valiuta."
Ir ne toks turtas, kurį reikėtų registruoti tikrąja verte - metodinėse rekomendacijose rašoma tik apie obligacijas ir akcijas.
Tai labiausiai panašu į išankstinius mokėjimus - juk iš tikrųjų atskaitingam asmeniui pinigai išduodami iš anksto būsimiems mokėjimams - jis čia yra tik tarpinė grandis, dar nebaigta, bet būtent tokį turinį įgysianti operacija.
Taigi:
"Išankstiniai apmokėjimai užsienio valiuta valiutiniams straipsniams nepriskiriami, nes už
įmonės iš anksto sumokėtas sumas vėliau bus gautos prekės arba paslaugos. Išankstiniai
apmokėjimai įmonei priskiriami įsipareigojimams, kuriuos ji įvykdys pateikusi prekes ar suteikusi paslaugas. Todėl balanse išankstiniai apmokėjimai parodomi taikant finansinės atskaitomybės valiutos kursą, kuris buvo pirminio pripažinimo apskaitoje dieną, o ne balanso datą."
Taigi - ankstesniame komentare išsisukau pusiau instiktyviai, bet ko gero, teisingai.

Bandau neišsisukinėti, skaitau 22 .
Štai kas pagal jį yra valiutiniai straipsniai:
"Valiutiniai straipsniai – pinigai bei kitas finansinis turtas užsienio valiuta ir finansiniai
įsipareigojimai, pagal kuriuos bus gauta ar sumokėta fiksuota arba aiškiai nustatoma užsienio valiutos suma."
Pinigai, esantys valiutos pavidalu pas atskaitingą asmenį, tikrai nėra finansinis turtas. Taigi, tai ne valiutinis straipsnis.
Bet jie parodomi balanso turto skyriuje.
Štai kas rašoma apie turtą:
"9. Turtas, kurio tikroji vertė nustatoma užsienio valiuta, balanse turi būti įvertinamas finansinės atskaitomybės valiuta, taikant tikrosios vertės nustatymo dienos valiutos kursą."
Kas ta tikroji vertė:
"Tikroji vertė – suma, už kurią gali būti apsikeista turtu ar paslaugomis arba kuria gali
būti užskaitytas tarpusavio įsipareigojimas tarp nesusijusių šalių, kurios ketina pirkti/parduoti turtą arba užskaityti tarpusavio įsipareigojimą."
Tai išeina - perskaičiuoti
Dar skaitysiu metodines rekomendacijas, gal iš ten kas paaiškės.

Tikrai ne.
Viena - balanse rodomas grynasis pelnas, jau po apmokestinimo.
Antra - metų eigoje galėjo nepaskirstytas pelnas keistis - gal atsirado kokia klaida, ar dar kas.
Todėl dar kartą aiškinu MFA pildymo tvarką:
- apskaičiuojamas finansinis pelnas P/N ataskaitoje.
- apskaičiuojamas pelno mokestis (PLN204).
- pelno mokestis įrašomas į P/N ataskaitą, apskaičiuojamas grynasis pelnas.
- grynasis pelnas iš P/N įrašomas į NKPA.
- jei metų eigoje buvo koks nors nepaskirstyto pelno pasikeitimas - ne tik klaidos, bet ir išmokos iš pelno (kad ir dividendai), tai skirtumas, esantis balanse tarp praėjusio ir ataskaitinio laikotarpio nepaskirstyto pelno likučių neturės jokios prasmės, ir tikrai nerodys ataskaitinių metų grynojo pelno. Tam ir pildoma NKPA, kad parodytume visus to nuosavo kapitalo pasikeitimus metų eigoje. Ir atitinkamose tos ataskaitos eilutėse ir parodomos sumos ir priežastys.
Taigi, jūsų bandymas pritempti skirtumą prie grynojo pelno yra iš esmės klaidingas.
Jei pildytumėte ne trumpąsias formas, tai labai aiškiai pamatytumėte savo įsitikinimo nepagrįstumą. Tiesiog sau, pasitikrinimui, pasidarykite balansą pagal pilnąją formą, ir jums tuoj daug kas paaiškės.

Aš siūlyčiau metų pabaigoje grąžinti valiutą į kasą ir perskaičiuoti pagal oficialų kursą.
O negrąžinto tikrai neperskaičiuočiau - juk apskaitoje jis yra litais, niekam nekliūna, ir gali ramiai būti ir toliau, iki kol bus panaudotas kam nors.
Tada ir perskaičiuoti.