O dabar peržiūrėkite visų 2010 metų 6 sąnaudų klasės sąskaitų apyvartas. Bet sąnaudų, o ne 65 Pelno paskirstymo.
Ar yra jose išmokėti dividendai?
Ar pateko dividendų suma į MFAR Pelno (nuostolių) ataskaitą kaip veiklos ar dar kokios sąnaudos?

Taip, pirkdami visą sumą, parašytą sąskaitoje, sumokate pardavėjui.
Kaip PVM atgausite?
Jei turite teisę į PVM atskaitą, užpildžius FR0600, gal gausite grąžintiną PVM.
Tada pateiksite VMI prašymą FR0781 grąžinimui.

Senas planas baigėsi gal prieš 4 metus, dar dabar naudojatės?
Ir jame 6 klasėje "Sąnaudos" nebuvo sąskaitos "Dividendų sąnaudos".
Buvo 65 klasė, kuri vadinosi "Pelno paskirstymas", bet ne sąnaudos.
Aš klausiu "Kuriais metais mokėjote dividendus, kuriuos norite traukti į 2010 metų PLN204?"

Dividendai yra įsipareigojimai akcininkams, negali jie figūruoti 34 klasėje - tik 4 klasėje, konkrečiai jiems tinka 4452 sąskaita.
Atidžiai skaitau sąskaitų planą, gana smulkų. Niekur jame 6-oje klasėje nerandu sąskaitos "Dividendų sąnaudos" arba "Pelno mokesčio sąnaudos".
Kokiu sąskaitų planu jūs naudojatės?
Kada tuos dividendus išmokėjote, kuriais metais?
Už kuriuos metus pildote PLN204?

Taip.
Ir dividendai, ir pelno mokestis mokami iš pelno, tai nėra sąnaudos, ir į 6 klasę patekti neturi.

Kokį konkrečiai kapitalą - patikslinkite?
Į jokią PLN204 dividendai nerašomi

Pirmiausiai tai kokia kortele atsiskaitė?
Jei tai kokio degalinių tinklo speciali kortelė, su kuria galima tik pirkti kurą, atsiskaityti už kelius, plovyklą, tai matysite kortelės atskaitoje ir pirkto kuro kiekį, ir kitą informaciją, ir iš bėdos galėsite apsieiti ir be kvito.
Bet jei tai paprasta mokėjimo kortelė, ir tik vairuotojas aiškina, kad jis pirko kurą, o kvitą pametė - tai jau ne įmonės, o vairuotojo problema. Arba tegu grąžina pinigus, arba atneša kvitą. Negalima nurašyti pinigų į jokias sąnaudas - leidžiami ar neleidžiami atskaitymai, nesvarbu.

Tą vertę, kuri nurodyta dovanojimo sutartyje (notaro sudarytoje, nes bet kokios operacijos su nekilnojamuoju turtu tvirtinamos notaro).
Notaras taip pat viską pasako apie mokesčius - jūsų atveju daugiau jokių papildomų mokesčių neatsiranda.

Deklaruojame kol kas tik pajamas, todėl prievolė deklaruoti gautą dovaną atsiranda tik sūnui.
Yra priedas N GPM308 - neapmokestinamos pajamos. Kodas 46.

Ne, Amadina, VMI taip neprisiriša prie tų "priskaičiuotos, išmokamos". Ir neteisingai mąsto kai kurie buhalteriai, kurie bando perskaičiuoti GPM, kažką manipuliuoti su , jai atlyginimai mokami nelabai tvarkingai.
Galų gale ir iš ten pateikto pavyzdžio aiškiai matosi: išmokant spalio mėnesio atlyginimą, jau nebetaikyti.
Ir jūsų pavyzdyje nežiūrėkite, kada išmokate. Tai kam tada išvis reikalingi priskaičiavimo žiniaraščiai? Neturi įmonė pinigų - neskaičiuoja atlyginimų visai, priskaičiuos tą mėnesį, kai išmokės už 2, ir pritaikys tik vieną , ir tą sumažins, nes dvigubą atlyginimą mokant, reikia perskaičiuoti?
Nesipainiokite taip - žiūrėkite tik vieną dalyką, kad nebūtų pritaikyta per metus 13 .

Kai mokėsite už visus darbuotojus - Sodrai atskirai (pagreitintai) mokėti nereikia.

Ne - tik nuo gruodžio.

Prisitaikyti sau galite pagal šį PMĮ straipsnį:
23 STRAIPSNIS. Natūralios netekties nuostoliai
1. Natūralios netekties nuostoliais laikomas natūralus prekių (žaliavų, produkcijos) sumažėjimas dėl prekių (žaliavų, produkcijos) saugojimo, perpylimo, fasavimo, vežimo, krovimo ir pardavimo, įskaitant nuostolius dėl pirkėjų užmaršumo.
Komentaras
1. Vieneto faktiškai patirti natūralios netekties nuostoliai priskiriami prie ribojamų dydžių leidžiamų atskaitymų. Apskaičiuojant apmokestinamąjį pelną, per mokestinį laikotarpį patirtų natūralios netekties nuostolių sumai taikomas ribojimas, nustatytas šio straipsnio 2 dalyje. (max 1 procentas nuo metinių pajamų).
2. Natūralios netekties nuostoliais laikomi nuostoliai, susidarę dėl prekių (gatavos produkcijos, žaliavų) specifinių savybių (drėgmės išgaravimo, biologinių procesų - kvėpavimo, mikroorganizmų veiklos ir pan.) t.y. dėl jų nudžiūvimo, nugaravimo, išdulkėjimo arba nubyrėjimo, sudužimo, išsilaistymo saugant, fasuojant, perpilant, vežant, kraunant, parduodant (ir dėl pirkėjų užmaršumo).
3. Pagal šios dalies nuostatas gamybos ir technologinių procesų metu susidarę produkcijos nuostoliai natūralios netekties nuostoliams nepriskiriami, t.y. tokie nuostoliai netapatinami su natūralios netekties nuostoliais ta prasme, kad jiems netaikomas šio straipsnio 2 dalyje nustatytas natūralios netekties nuostolių ribojimas (iki 1 proc. vieneto pajamų), nustatant produkcijos išeigą. Žaliavų (medžiagų), sunaudotų gaminant produkciją, įsigijimo savikaina įeina į pagamintos produkcijos savikainą. Vienetai, atsižvelgdami į gamybos proceso ypatumus, patys nusistato gaminamos produkcijos išeigos (gamybinių atliekų) normas (išskyrus tuos atvejus, kai tokie normatyvai (išeiga) nustatyti teisės aktais). Gamybos nuostoliai (pvz., brokas, žaliavų, medžiagų gedimas) nei leidžiamiems, nei ribojamų dydžių leidžiamiems atskaitymams nepriskiriami. Faktiškai patirti žaliavų (medžiagų) natūralios netekties nuostoliai, susidarę ne gamybos procese (pvz., žaliavų, medžiagų saugojimo metu), priskiriami ribojamų dydžių leidžiamiems atskaitymams.
Aktą rašyti reikia, visada stenkitės apiforminti taip, kad būtų tik leidžiami - todėl geriau laikyti kaip gamybos atliekos, o jų dydį, jei jau turite patirties, galima nustatyti tam tikrose ribose.

Galima bet kur iš bet kur, jei jungiasi vadovas per savo asmeninį banką.

Viena - visai nebūtina ten įrašyti konkrečius metus, bent aš palieku formuluotę be skaičių.
Antra, jei įrašinėjate metus, netrumpinkite sakinio - neišsikreips prasmė:
"Nepaskirstytasis pelnas (nuostoliai) ataskaitinių 2010 finansinių metų pabaigoje, perkeliamas į 2011 finansinius metus".

Gal patikslinkite, kas ten per produktai, kad juos perkate ir išmetate. Ar jūs ją perrūšiuojate, ar pakuojate, ar perdirbate, gal tai gamybos atliekos, gal natūrali netektis?
Nes dabar pagal parašymą niekas neaišku.

Miela kolege, jau kelinta diena lauki atsakymo, vietoj to, kad atsisiųstum iš VMI PLN204A pildymo instrukciją ir susirasti atsakymą pačiai. Juk taip buhalteris ir auga, o tumpas atsakymas forume kažin ar pridės žinių.
Už IĮ savininką mokėtos VSD ir .
Savininko alga, nuo kurios tos išmokos buvo skaičiuotos 25 eilutėje.

O kam jums to reikia? Juk tai vistiek bus neleidžiami atskaitymai - kam tas vargas. Dar ar tik neatsiras pajamos natūra?

Tai negi ten tiek darbuotojų jums reikia rašyti? Instrukciją skaitėte? Tokia didelė imtis jums gaunasi?

[quote=zodiakas]
Tai dabar reikia įrašyti į deklaraciją tuos pinigus 2400 Lt, parinkti kodą 02, tarifą 15 proc, kitur nuliai.
Spausti šauktuką, įrašyti priklausantį PMNPD, nes MNPD apskaičiuos pati deklaracija, spaudinėti šauktukus, kur rodo klaidas, įrašinėti nulius, kol klaidų neberodys ir galbūt prašys įrašyti sąskaitos Nr.
Aš tai taip darau, nes nesigilinu, kur ten ką rašyti.
Deklaracija pati viską pasako.
O deklaracijos tai atskiros žmonai ir vyrui.

Paruoškite atlyginimo išmokėjimo žiniaraštį ir paduokite direktoriui.
Pervedime parašykite: atlyginimams už kovo mėnesį išmokėti.
Direktorius išsigrynins pinigus, išmokės darbuotojui, paims jo parašą žiniaraštyje, užpildys avanso apyskaitą, prisegs prie jos žiniaraštį ir atiduos buhalteriui.
Čia panašiai kaip mokant iš kasos.

O kodėl nenori dovanoti? pigiau bus.
GPM mokamas tik nuo skirtumo tarp paveldėjimo dokumentuose nurodytos kainos ir pardavimo kainos.

Reikia pasirinkti paslaugą Interaktyvus pildymas, o ne leidimų tvarkymas - jie jau sutvarkyti.

Jūsų klausimas tiksliau turėtų būti suformuluotas taip:
Ar galima 2010 metų pelno daliai, skirtai dividendams fiziniams asmenims išmokėti, taikyti pelno mokesčio lengvatą (skaičiuoti 15 % pelno mokestį), remiantis aukščiau išvardintais PMĮ straipsniais?
O tada parašykite, pagal kokį straipsnį į tą lengvatą pretenduojate, tada ir paaiškins kas nors, galima ar ne.
Nes šiaip tai viską aiškinti baisiai ilgai užtruks.

Jei 10000 Lt buvo sumokėta įstatiniam kapitalui, tai kur jie dingo? Kodėl banke tik 60 Lt?
Ir panašiai kyla klausimai - jei įmonė dirbo pelningai (10900 Lt grynais pelnas), tai kur jis dingo? Už jį turėjo būti ar turtas įsigytas, ar gal savininkas pasiėmė?
Mano patarimas - kreipkitės asmeniškai į kokį nors pažįstamą buhalterį, vargu ar forumo kolegos galės neakivaizdžiai jums paaiškinti, nes panašu, kad patirties turite dar labai mažai.

Na kaip du sandoriai, Dalia29
Juk klausėja vėliau papildė, kad pardavė norvegams.
Prekės neatvyko į Lietuvą - tam įrodymas yra jau kad ir tas, jog lenkai ant pirkimo sąskaitos prirašė ir transportą su nuoroda, kad vežama į NO.
Kiek neaiškus yra momentas su muitine - kas mokėjo importo PVM.
Lietuviai vargu ar galėjo mokėti - juk jie ten, kiek suprantu, pusiau nelegalai, neįsiregistravę PVM mokėtojais. Jei jie ten būtų įsiregistravę, situacija būtų visai kita, lietuviškas PVM kodas niekur nefigūruotų ir sandoris FR0600 nebūtų deklaruojamas.
Greičiausiai mokėjo norvegai, todėl sandoris gaunasi toks - pirkta Lenkijoje, parduota Norvegijoje, ir tai ne PVM objektas, sandoris vienas.
Ir mano išrinkti straipsniai iš PVMĮ komentaro su pavyzdžiais tinka.
Kas jūsų per kvaila mada - įsikišti su savo samprotavimais į išspręstą klausimą, pradėti visus painioti, įtraukti į ginčą, kol paaiškėja, kad buvote neteisi.
Ir paskaitykite savo pirmą sakinį - "Įsigyjant prekes, prieš skaičiuojant PVM, pirmiausia reikia nustatyti prekės tiekimo vietą". Kokia čia per nesąmonė? Tiekimo vieta visiškai aiški - Lenkija, jei turite galvoje tiekėją, ką dar nustatinėti? Ar aš kur nors liepiu skaičiuoti menamą PVM? Įstatymo straipsniais, pavyzdžiais paaiškinau, kad tai ne PVM objektas - tai ne, dar jūsų betrūko.

Į darbo laiką įskaitomos valandos praleistos kelionėje (nors ir miegojo skrisdamas ar kelte) + laikas, kada tikrai kažką dirbo.
O kada valgė, tai jau nebūtina įskaičiuoti.

Nemoka tada, kada vyksta normalus eksportas iš Lietuvos (PVMĮ 41 str.)
Čia mums pateikė atvejį, kai eksportuojama ne iš Lietuvos, todėl taikomi kiti straipsniai.
Pagal PVMĮ 12 (2) straipsnio 2 dalį nustatoma, kad prekių įsigijimo vieta nėra Lietuva, todėl negalima taikyti 41 straipsnio nuostatų.
Tada pagal PVMĮ 12 straipsnio antrą dalį nustatoma, kad ir prekių tiekimo šalis nėra Lietuva, todėl toks tiekimas yra ne PVM objektas Lietuvoje.
Abiejuose cituotuose straipsniuose nustatomos papildomos sąlygos, į kurias reikia atsižvelgti.

Bet reikia įrodyti, kad lietuvis sumokėjo PVM toje šalyje, į kurią eksportavo.
O jei parduoda neapmokestinam asmeniui, turi registruotis toje šalyje dėl nuotolinės prekybos, viršijęs toje šalyje nustatytą ribą.
Nėra taip paprasta, kaip atrodo, todėl tokie atvejai gana reti ir paprastai greitai pasibaigia įsiregistravimu PVM mokėtoju toje šalyje.
Ypač Norvegijoje. Manau, kad ir jediaros įmonei tai bus vienintelis atvejis ir tokia prekyba baigsis.
Be to, prekės, įsigytos iš vienos ES šalies ir iš karto parduotos kitos ES šalies PVM mokėtojui, deklaruojamos ir apmokestinamos pagal trikampės prekybos schemą, ten viskas paprasčiau.

Pasiimkit neva tai atsakyti, ir perskaitysit.