Taip, Luka, jie negali ten statyti objekto iš savų medžiagų, ir išvis keista, kad jie ten dar neįsiregistravę.
Bet Jūs neteisi, kai galvojate, kad reikia priskaičiuoti lietuvišką PVM, nupirkus prekes Lenkijoje ir išvežant iš karto į Norvegiją.
Toks atvejis kaip tik aptartas PVMĮ 12(2) str. 2 dalies komentare, kurį aš pateikiau. Jei įrodys, kad PVM sumokėtas Norvegijoje (NO muitinėje), tada prekių įsigijimo vieta nelaikoma Lietuva, ir tai bus ne PVM objektas Lietuvoje - nieko skaičiuoti nereikia.
Bet čia greičiausiai antras atvejis - importo PVM mokėjo NO.
Įdomu, kaip jie išrašė sąskaitą norvegams, kokiu straipsniu rėmėsi? Apie tai lyg ir nerašė.

Ne, Luka, yra vėliau patikslinimas - pardavė norvegams.
Bet kuriuo atveju, jie PVM turėjo sumokėti muitinėje.
Be to, didelę reikšmę turi tai, ar jie registruoti PVM mokėtojais NO.
Tai kažkiek keistų situaciją.
Bet manau, kad dar neregistruoti - tik dirba ten statomame objekte, todėl ir turi parduoti norvegams.

Perskaičiau jūsų pradinį klausimą.
Jūs pirkote prekes Lenkijoje, išvežėte jas į Norvegiją, ir ten pardavėte Norvegijos firmai - apmokestinamajam asmeniui.
Darau prielaidą, kad Norvegijos muitinės priskaičiuotą PVM sumokėjo jūsų įmonė.
Tuomet tiktų PVMĮ 12(2) straipsnio 2 dalies nuostatos, pagal kurias prekių įsigijimo vieta nelaikoma Lietuva:
12(2) straipsnis. Prekių įsigijimo iš kitos valstybės narės vieta
2. Laikoma, kad prekių įsigijimas iš kitos valstybės narės įvyko šalies teritorijoje ir tuo atveju, kai prekes įsigyjantis asmuo yra Lietuvos Respublikoje registruotas PVM mokėtojas, jo PVM mokėtojo kodas buvo nurodytas įsigyjant prekes ir šios prekės išgabenamos iš vienos valstybės narės į kitą valstybę narę, nebent įrodoma, kad PVM buvo sumokėtas toje valstybėje narėje, kurioje baigėsi šių prekių gabenimas.

Pavyzdys
Lietuvoje registruotas PVM mokėtoju asmuo, įsigydamas iš Lenkijos PVM mokėtojo prekes, nurodė savo Lietuvos PVM mokėtojo kodą. Lietuvos PVM mokėtojas prekes parduoda Rusijos įmonei (neįsiregistravusiai PVM mokėtoju nei vienoje ES valstybėje), o prekės gabenamos iš Lenkijos į Vokietiją. Jeigu nepateikiami įrodymai, kad Lietuvos PVM mokėtojas sumokėjo nuo įsigytų prekių pardavimo PVM Vokietijoje, tai prekių įsigijimo vieta laikoma Lietuva.

Tačiau tinka ir PVMĮ 12 straipsnis:
"12 straipsnis. Kriterijai, pagal kuriuos nustatoma prekių tiekimo (išskyrus prekių tiekimą keleivius Europos Bendrijų teritorijoje vežančiuose laivuose, orlaiviuose ir traukiniuose) vieta."
Komentaras:
"4. Tuo atveju, kai Lietuvos tiekėjai tiekia kitiems Lietuvos asmenims, kitų ES valstybių narių ar trečiųjų valstybių pirkėjams prekes, kurių tiekimo metu (disponavimo teisės perdavimo metu) nėra Lietuvoje ir kurios pvz., gabenamos iš vienos ES valstybės narės (ne Lietuvos) į kitą ES valstybę narę arba iš kitos ES valstybės narės eksportuojamos į trečiąją valstybę, tokiu atveju, toks prekių tiekimas nelaikomas įvykusiu Lietuvoje ir nėra Lietuvos PVM objektu. Šiuo atveju Lietuvos tiekėjas turėtų pasidomėti ar pagal kitos ES valstybės teisės aktus jis neturi registruotis toje ES valstybėje narėje , kurioje įvyko jo tiekiamų prekių tiekimas."

Abiem atvejais tai nėra Lietuvos PVM objektas, todėl jums menamo PVM priskaičiuoti nereikia. Nors nežinau visų aplinkybių dėl NO muitinės, man labiau patinka 2 variantas (12 str.)
Dėl deklaravimo - tai FR0600 20 eilutė. Ar reikia deklaruoti ir FR0564, dar pasitikslinsiu.

Dabar jau teisingai.

Tik iš akcininkams paskirtų dividendų išskaičiuoti 20 procentų GPM.
Nors kažkaip keistai paklausėte, nes tvarka tokia:
Apskaičiuojamas finansinis pelnas.
Apskaičiuojamas mokestinis pelnas (PLN204) ir pelno mokestis.
Iš finansinio pelno atimamas apskaičiuotas pelno mokestis, gaunamas grynais pelnas paskirstymui.
Paskiriami dividendai.
Išmokant iš jų išskaičiuojamas 20 proc GPM.
Bendras dividendų, kaip pajamų apmokestinimas, gaunasi 32 procentai (jei pelno mokestis 15 procentų).

Taip, geras.
Nors spektaklis "Škac, mirtie, visados škac", man labiau patiko.

Nežinojau...
O už ką gavo - režisūrą, ar kažką kitą? O kaip ta jo anūkė (o gal duktė?), kuri ten vaidino? Nesu matęs tobuliau vaidinusio vaiko - talentas iš prigimties.
Jau radau - kaip geriausias užsienio filmas.
Bet "Rudens legendos" lyg ir ne rusų, ne N.M. filmas?

Vakar per REN TV jau antrą kartą žiūrėjau N.Michalkovo "12".
Bet niekad negaus jo filmai Oskaro.
Juos suprasti gali tik rusai, na, ir mes, neblogai juos pažįstantys.
Ko verta jau vien S.Garmašo vaidyba... ne vieno, 5 Oskarų.

O kaip jūs tą įsivaizduojate?
Bandykite prisijungti prie tos PVM grąžinimo sistemos, matysite, kokių duomenų ten reikia.

Jau menamo PVM priskaičiavimas tai čia visai netinka.
Pasinagrinėsiu laiko turėdamas situaciją, nes pradinio klausimo neskaičiau, bet greičiausiai tai bus ne PVM objektas Lietuvoje iš viso - juk medžiagos į Lietuvą neužsuko, importo PVM priskaičiuos Norvegijos muitinė.

Direktorius turi būti atleidžiamas pagal 124 str.
Nereikia įspėjimo termino.

O kiek ginčų dėl jos kyla...
Luka, truputį pasenot

Jei kalbate apie tai, kad akcininkas valdo VIENOS įmonės 100 (50) procentų akcijų, tai nėra jokia kliūtis naudotis lengvatiniu tarifu.
Apribojimai įvedami tada, kai valdomi keli (2, 3 ar daugiau) juridinių vienetų. Dar kartą įsiskaitykite PMĮ 5 straipsnį, dar geriau - jo komentarą, ir paaiškės.

O kodėl?

Tur būt ir darbuotojų seniausiai nebėra?
Esu uždarinėjęs tokią įmonę kažkada, tai padarėm, kaip VMI prašė - nunešėm balansą su nuliais.
Kas te iš to turto ir skolų galėjo likti nuo 1999 metų - sudžiūvo viskas.

Pirma - kodėl jums išrašė sąskaitą su vokišku PVM?
Jei nėra galimybės perrašyti, dabar daroma taip:
Vokišką PVM priskiriate neleidžiamiems atskaitymams.
Tada nuo prekių vertės be PVM apskaičiuojate menamą PVM, jį galite traukti į atskaitą.
Jei prekės suvartojamos privatiems poreikiams, tai išrašoma PVM s/f.
Tik dar pasitikslinsiu, ar gerai suprantate "suvartojimą privatiems poreikiams"? Nes kartais kolegos taip vadina atvejus, kai prekės naudojamos įmonės veikloje, pvz., biurui papuošti, perduodamos kanceliarinės prekės įmonės darbuotojams.

Gal netiksliai išsireiškiau - turėjau galvoje prekes, pirktas komandiruotės metu.
Juk jei išsiunčiame žmogų į komandiruotę būtent pirkti prekių, tai prekių įsigijimo vertė perskaičiuojama į litus pirkimo dienos kursu - tos dienos, kada išrašyta sąskaita.
Šiame psl kaip tik yra Loretos13 atsakymas į panašų klausimą:
"Jus šiek tiek suklaidino.
Prekių įsigijimas nėra komandiruotės išlaidos.
Jos registruojamos įsigijimo data pagal tos dienos galiojantį oficialų LB kursą. "

Ne - kai kas nors kad ir komandiruotės metu perkama pagal sąskaitą, skaičiuojama pirkimo dienos kursu.
Kitos išlaidos - taip, išvykimo dienos.

Kokia naujiena? Luka viską labai aiškiai išaiškino. Lizingą užmirškite.
Pirkėjas grąžino prekę, už kurią sumokėjo pinigus, o dabar pinigus pervesite lizingui? Lieka pirkėjas ir be prekės, ir be pinigų
Ir dar pasikaitykite tą trišalę sutartį. Ar ten parašyta, kad prekės grąžinimo atveju lizingas tarpininkaus grąžinant pinigus pirkėjui?

Na kaip neaptarta - skaitykite 4 punktą.

Dienpinigiai, viršijantys vyriausybės nustatytas normas, yra neleidžiami atskaitymai.
Todėl dabar žiūrėkite, kaip sutvarkyti - jūs tikriausiai sumažinote jais apmokestinamąjį pelną. Teks gal tikslinti PLN204 už tuos metus.
O iš direktoriaus nieko išskaityti nebegalima.

Skaitykite mano atsakymą ir pasistenkite suprasti, pakartoju dar kartą:
1. Naujai steigiamos įmonės įstatinis kapitalas neformuojamas, asmeniui atnešus pinigus maišelyje. Pinigai turi būti įnešti į specialią banko sąskaitą.
2. Kur dokumentai, kur steigimo sutartis, kad įmonė A steigia įmonę B? Kokios datos tuose dokumentuose?
3. Kur įgaliojimas tam darbuotojui?
4. Naujai steigiama įmonė neturi nei kasos, nei darbuotojų.
5. Neapsižiūrima po metų, kad trūksta kasoje tokių pinigų, arba kad apskaitoje neužfiksuotos nei dukterinės įmonės akcijos, nei skola darbuotojui.
Tai jūs nesuprantate, į ką jus nori įvelti. Aš tokių dalykų jau esu matęs.
Ir jei tai dukterinė įmonė, kur jos 2009 metų atskaitomybė? Kur konsoliduota FA?

Pritariu - čia būtų realiausias sprendimas.
Tuo pačiu norėčiau paprašyti pažiūrėti į jukad klausimą temoje "Praeitų metų klaidų taisymas" - kokia būtų jūsų nuomonė?

Ar aš rašiau, kad parodytų kasos operacijas retrospektyviai, Dalia?
Skaitykite pradinį klausimą - ši, nebijau pasakyti, afera, vyko 2009 metais, ir kažkodėl įmonės apskaitoje neparodyta.
Jau iš karto viskas atrodo neteisėta, nes neįmanoma padaryti tokių klaidų netyčia - nebent tai vyksta Seime.
Kažkokias operacijas daryti reikia - kasoje tai realus trūkumas.
Aš parodžiau pavyzdį, kaip tokie dalykai turėtų būti daromi, tačiau net žodeliu neužsiminiau, ką ir kokiais metais jie turi registruoti.
Ir apie balansą lygiai tą patį rašiau.
Dalia, jau kažkas keisto vyksta tarp mūsų. Na nereikia taip prie manęs kabinėtis, geriau pareikškite savo nuomone tuo klausimu iš esmės. Juk jau ir aklam matosi, kad daromas faktiškai nusikaltimas - po metų apsižiūri, kad turi akcijas, neturi pinigų ir panašiai.
Geriau patarkite kolegei šį klausimą išsinagrinėti iš esmės, nes man atrodo, kad ja tiesiog gudrūs vadovai nori pasinaudoti. Dabar apsižiūrėjo, kad įmonė faktiškai pirko akcijas iš fizinio asmens, nedeklaravo, neapmokestino, todėl nori atgaline data sutvarkyti ir išsukti savo uodegą.

Tuomet jūs steigiate dukterinę įmonę.
Ir gal pirma reikėtų išmokėti nemažus pinigus, tik tada, pristačius reikiamus dokumentus, pateisinti avansą.
Ir naujos įmonės tikrai neturėtų būti steigiamos, išmokant pinigus iš kasos.
Juk tie pinigai, prieš registruojant įmonę, turi būti įnešami į specialią banko sąskaitą - juk naujai steigiamoje įmonėje dar negali būti nei darbuotojų, nei kasos.
Aš pasilieku prie savo nuomonės, kad tai yra nešvarus reikalas, o mokesčių vengimo schemą jau išdėsčiau.

Kuo ilgiau galvoju, tuo labiau nesuprantu.
Suvartojimas saviems poreikiams taip pat įforminamas PVM s/f, taip kad PVM nuo 10 000 Lt klausimas lieka.
Tokia operacija turėtų būti registruojama kaip sąnaudos, neleidžiami atskaitymai.
O kaip tada savininko įnašas? Jei juo dengsime tuos neleidžiamus atskaitymus, tai savo esme tai bus jau nebe suvartojimas saviems poreikiams, o tas pats pardavimas.

Supratau taip:
Jūsų įmonės darbuotojas savais pinigais, niekaip nedalyvaujant įmonei, įsteigia UAB, kurioje jis yra akcininkas, kaip fizinis asmuo, bet ne kaip jūsų darbuotojas.
Tuomet tos įmonės akcijas (ar visas, ar dalį jų), parduoda įmonei, kurioje dirba.
Jei teisingai supratau, tai darote visiškai blogai:
1. Jūs perkate įmonės akcijas ne iš atskaitingo asmens, jūsų įmonės darbuotojo.
2. Tai yra normalus akcijų pirkimo - pardavimo sandoris.
3. Perkamas akcijas apskaitoje registruojate taip:
D Finansinis turtas
K Kitos mokėtinos sumos.
Ir apmokate:
D Kitos mokėtinos sumos
K Pinigai (bankas, kasa).
4. Sandoris deklaruojamas FR0572, ir jei reikia, apmokestinamas - o tikriausiai reikia, skaitykite GPMĮ.
Todėl panašu, kad jūsų įmonės vadovams atrodo, kad jie sugalvojo gudrią schemą, kaip išvengti mokesčių.
Deja - jei aš teisingai supratau, tai niekaip. O bėdų susilauksite labai rimtų, nes sumos didelės.
O dėl parodymo balanse, tai atsakiau aukščiau, tik jis koreguojamas retrospektyviai.

Kad tokios operacijos neįtakoja pelno - balansas iš esmės blogas.
Su 3424 sąskaita nieko daryti nereikia, paprasčiausiai įtraukite tas operacijas į apskaitą ir taisykite balansą - tik jį - retrospektyviai.
Tik keista, kad tokios sumos vaikšto grynais, per atskaitingus.
O čia kartais ne iš savo akcininko savo įmonės akcijas supirkote? Atsiprašau už tokius įtarimus, bet visko būna...
Ufff... net lengviau atsikvėpiau - ir NKPA netaisomas

Tai gal jūs įrodinėjote, kai aiškinote klaidų taisymą retrospektyviai, ne aš Laiką - jei įmonė dirba antrus metus - nurodžiau kaip dar vieną argumentą
Bet vistiek - linkiu pasveikti, tikiuosi, nieko rimta

Parduotas (pirktas) jis buvo su PVM pagal maržos schemą. Tokio pardavimo metu pirkėjas jokio PVM nemato, bet tai jokiu būdu nereiškia, kad pirkote be PVM.
Todėl dabar parduodami skaičiuokite PVM nuo maržos taip pat. nors PVM galite skaičiuoti ir nuo visos sumos.
Bet be PVM parduoti negalite.