509 sąskaita yra pajamų sąskaitų grupėje. Ji debetuojama (mažinamos pajamos) tada, kada jūs suteikiate nuolaidas (pvz., už savalaikį apmokėjimą).
Tuo tarpu jūs gavote nuolaidą savo įsigytoms prekėms ar paslaugoms - tai ir mažinkite arba įsigytų prekių savikainą, arba atitinkamas sąnaudas.

Na, bent aš tai nerizikuočiau tokią sumą priskirti sąnaudoms, nors įstatymai to nedraudžia.
Registruočiau kaip ilgalaikį turtą - juk tai išmontuojamas daiktas.

Neskaičiau atidžiai visos diskusijos, bet ar tikrai šiuo atveju atsiranda kokios tai pajamos?
Man rodos, jūs pati anksčiau rašėte, kad reikia naikinti (kredituoti) sąnaudas.

Koks dar "Savų akcijų įsigijimas"? Jokiu būdu ne
Paskaitykite Akcinių bendrovių įstatymą, ką šis terminas reiškia.
Naujai įsteigtos įmonės apmokėtą įstatinį kapitalą NKPA parodote kaip "Įstatinio kapitalo didinimas", kas atitinka tiesą - nebuvo jokio (nulis), padidinote iki 10000 Lt ar kiek ten.

Bet jie gali "stiprinti ryšius".
O čia VMI konsultacija dėl reprezentacinių sąnaudų:
"Prie reprezentacinių sąnaudų priskiriamos fizinių asmenų, kurie atstovauja juridinius asmenis, arba asmenis, kurie verčiasi ūkine - komercine veikla neįregistravę vieneto (įsigijusių verslo liudijimus nuolatinių gyventojų), kelionės, apgyvendinimo, vaišinimo (pobūvių, banketų), kultūros renginių lankymo, jiems teiktinų suvenyrų pirkimo (gamybos) ir kitos sąnaudos.
Reprezentacinės sąnaudos pripažįstamos ribojamų dydžių leidžiamais atskaitymais tik tuo atveju, kai reprezentacines sąnaudas vienetai patiria, siekdami užmegzti naujus arba pagerinti esamus verslo ryšius su kitais vienetais ar fiziniais asmenimis (išskyrus savo darbuotojus, akcininkus, savininkus bei kontroliuojamus ar kontroliuojančius vienetus ar kontroliuojančius nuolatinius gyventojus), t.y. esamais ar potencialiais vieneto produkcijos ar paslaugų pirkėjais, investuotojais ir kitais asmenimis, turinčiais arba galinčiais turėti įtakos užmezgant naujus ir plėtojant esamus verslo ryšius, naudai. "

Dėl ribos - neseniai buvo diskusija būtent apie tai. Nors vieningos nuomonės neprieita, bet vyravo apžiūra, kad akcininkas gali skolinti bet kiek.
O iš kur jis juos gavo, tai kartais susidomi VMI - įmonei tikrai nėra privaloma reikalauti dokumentų, pagrindžiančių pinigų kilmę.

. [/quote]
Kolege, tas "sėdėjimas tax.lt" yra ir naudingas.
Bent man tai tikrai nėra sugaištas laikas. Pasiskaitau kolegų atsakymus, pasitikslinu savo žinias, ypač tose srityse, kuriose mano žinios nelabai tvirtos, galų gale, jei įsijungiama į kokią diskusiją, tai ir įstatymus vėl pavartyti reikia. Buhalterio darbas platesnis, negu vien registrų ar ataskaitų pildymas.
Žinoma, ne tokiose temose, kaip ten koks "durnynas" ar panašios.

1. Vadovas parašo įsakymą, kiek litrų kuro traktorius sunaudoja per savo darbo valandą.
2. Traktorininkas, meistras ar darbų vykdytojas, pasibaigus mėnesiui, raštu praneša, kiek valandų per mėnesį traktorius dirbo.
3. Buhalteris apskaičiuoja, kiek ltr kuro nurašoma į to mėnesio sąnaudas, kokia suma susidaro.
4. O jau tą "šabloną" tai labai nesunku pačiai susikurti, keletas sakinių (eilučių) jame - likutis mėnesio pradžiai, įsigyta per mėnesį, likutis mėnesio pabaigai, viso sunaudota, dirbta valandų, norma valandai, sunaudojimas pagal normą, ekonomija/ pereikvojimas.

Įdedu įstatymų nuostatas, patikslindamas Luka komentarą:
Ištrauka iš GPMĮ:
17 straipsnis. Neapmokestinamosios pajamos
1. Neapmokestinamosios pajamos yra šios:
1) pašalpos, kurias, gyventojui mirus, asmuo, su kuriuo gyventojas buvo susijęs darbo santykiais arba jų esmę atitinkančiais santykiais, išmoka jo sutuoktiniui arba vaikams (įvaikiams), arba tėvams (įtėviams), taip pat pašalpos, kurias išmoka asmuo, susijęs su gyventoju darbo santykiais arba jų esmę atitinkančiais santykiais, mirus šio gyventojo sutuoktiniui, vaikams (įvaikiams), tėvams (įtėviams);
Ištrauka iš PMĮ 17 straipsnio "Leidžiami atskaitymai":
[i][/i]8) išlaidos darbuotojų ir (arba) jų šeimos narių naudai, kuri nėra gyventojų pajamų mokesčio objektas;
Pastaba. 8 punkto nuostatos taikomos apskaičiuojant 2010 metų ir vėlesnių metų mokestinių laikotarpių pelno mokestį.

Taip kad priklausomai nuo giminystės laipsnio, išmoka gali būti ir neapmokestinama GPM, ir leidžiami atskaitymai įmonei.

Ne tik rašyti protokolą, bet pagal visas taisykles sušaukti visuotinį akcininkų susirinkimą.
Nes pagal ABĮ 20 straipsnio 9 punktą pelno paskirstymo tvirtinimas yra išimtinė akcininkų susirinkimo kompetencija.
O pagal ABĮ 59 straipsnį nuostolių dengimas akcininkų įnašais priklauso pelno skirstymo procedūrai.
Tačiau įnašą įnešti jis gali vienas - kiti gali nesutikti dengti nuostolius, tai jų teisė.

Aš jau galiu save taip pat laikyti tax'o senbuviu, nes jau treji metai čia lankausi ir kažką parašinėju.
Pirmas įspūdis įsijungus į tax'o kolegų gretas buvo baisiai nemalonus. Jau paskui pastebėjau, kad jei naujokas įsijungė klausinėti, jis priimamas gana maloniai, bet jei neduok Dieve, kažką pataria kitiems arba dar geriau, bando diskutuoti su veteranais - tai taip gauna, kad ne visi ir atlaiko (prisimenu vieną tikrai profesionalią kolegę, kuri net paliko forumą dėl beprasmių, piktų puolimų).
Ir dabar iš visų dalyvių pripažįstu Loretos13 ne tik aukštą profesionalumą, bet ir didžiulį taktą ir toleranciją. Niekad ji neparašė pikto, pašiepiančio žodžio.
Panašiai galiu apibūdinti ir Tiningą, Rolandą, Elstę, Loreta, dar porą kitų - savo srities profesionalės, kartu nepiktos, nepavydžios, malonios kolegės.
Bet kitų senbuvių arogancija tiesiog pritrenkia. Žinoma, žinovai, net tarptautinės klasės specialistai, dirbantys užsienyje - kiti buhalteriai tai tik genutės, ir puspadžio nevertos. Nedrįskite diskutuoti su Dalia29 - ji ir PVM žinovė, Linda6 (nesu skaitęs, kad ji kokioj nors apskaitos srityje pasireikštų?), dar kai kurios kitos, nebandykite joms prilygti - jūs tiesiog nuliai, palyginus su šiomis poniomis.
Ir tikrai kartais nesinori net užsukti čia. Gal senais laikais, kai karaliavo keli ar kelios čia paminėtos asabos, o visi nuolankiai jų klausinėjo ir jų išmintimi gėrėjosi, joms buvo labai smagu. O kai pasirodė, kad ne jos (jie) vienos (vieni) tokie išminčiai - tai ir forumas tapo nebemalonus, net į supermamos forumą panašus. Tai ir lieka tik savo tulžį lieti.

Formaliai tai lyg ir nėra gerai vartoti grynaisiais pinigais užsienio valiutą.
Tačiau jei išleidžiate darbuotojus į Švediją ir išmokate dienpinigių avansą SEK, tai nieko blogo tame nematau.
Bet būna atvejų, kada darbininkai, dirbantys užsienyje, suįžūlėja tiek, kad reikalauja ir atlyginimą jiems mokėti kokiomis NOK ar SEK. Tokiu būdu visa valiutos keitimo našta, kursų svyravimai kristų ant įmonės, o susidarytų ne tokios ir mažos sumos. Taip daryti tikrai nepatarčiau.

Dar papildau Loretą - čia ištrauka iš pildymo taisyklių:
"35. PVM deklaracijos 27 laukelyje turi būti įrašoma importo PVM suma, įskaitant patikslintas PVM sumas (su minuso ženklu – kai PVM suma mažinama, teigiama suma – kai PVM suma didinama), kurios sumokėjimą (įskaitymą) kontroliuoja AVMI (toliau – įskaitymą kontroliuoja VMI), kurioje importuotojas įregistruotas PVM mokėtoju. PVM mokėtojas importo PVM sumą į šį PVM deklaracijos 27 laukelį įrašo tą mokestinį laikotarpį, kurį jam AVMI išduotoje Importo pridėtinės vertės mokesčio sumokėjimo kontrolės perėmimo pažymoje FR0398 formoje, patvirtintoje Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos viršininko 2002 m. liepos 2 d. įsakymu Nr. 202 (Žin., 2002, Nr. 69-2862, toliau – FR0398 forma) teritorinė muitinė patvirtino apie importo PVM sumos sumokėjimo kontrolės perdavimą AVMI (pagal FR0398 formos II dalį, kurią pildo teritorinė muitinė, įrašytą datą)."

Jei a/m bus išvežamas į Baltarusiją, ir jūs gausite patvirtinimą iš muitinės, sąskaitą rašysite su nuliniu PVM pagal PVMĮ 41 str.

Jei pervedimu, tai galima ir kronomis (šalių susitarimu).
Niekas neprimuš, jei avansą komandiruotei į Švediją išmokėsite iš karto kronomis - tikrai ne nusikaltimas.

[quote=Dalia29][/quote]
Visos problemos sprendimas būtų užtrukęs 5 minutes, jei būtumėte paskaitę PVMĮ komentarą.
Net tikslus pavyzdys yra:
"53 straipsnis. Tam tikrais su tarptautine prekyba susijusiais atvejais taikomos specialios taisyklės.
2 atvejis.
Įmonė A atsigabeno ne Bendrijos prekes iš Kinijos ir padėjo jas į muitinės sandėlį. Įmonė A toms prekėms įformina išorinio tranzito procedūrą į Latviją ir parduoda Latvijos įmonei B.
Kadangi prekių tiekimo metu prekėms yra įforminta išorinio tranzito procedūra, prekių tiekimas įmonei B yra apmokestinamas taikant 0 proc. PVM tarifą."

Deklaruojama, be abejo, 19 eilutėje - ištrauka iš FR0600 pildymo taisyklių:
"27.9. PVM įstatymo 53 straipsnio 1, 5, 6 dalyse nurodytais atvejais patiektas prekes ir/ar suteiktas paslaugas (pvz., kai tiekiamos prekės pateikiamos laikinai saugoti muitinės prižiūrimose laikino saugojimo vietose, įvežamos į laisvąją zoną arba padedamos į laisvąjį sandėlį, kai tiekiamoms prekėms įforminama tiekiamų prekių muitinio sandėliavimo, muitinės prižiūrimo perdirbimo ar laikinojo įvežimo perdirbti, neapmokestinant importo muitais, muitinės procedūra ir pan.);"
Kaip sakoma, ir lygioj vietoj galima suklupti.

Negalite - tai pajamos.

Be abejo, turi būti vienintelio akcininko nutarimas, buhalterė pati negali tvarkyti dividendų.
Jei tokio nėra, tai ji dabar ne tik NKPA turi pabaigti, bet ir balansą - jame turi matytis neišmokėtų dividendų likutis.
Jos problema ir yra ta, kad balanse pelnas dividendų suma nesumažintas, įsipareigojimų dividendus išmokėti nėra, o vistiek ji tuos dividendus nori įgrūsti į NKPA.
Todėl ir nesigauna niekaip.

Štai mamambos paaiškinimas, kaip ten buvo:
"Už 2009 metus pasiskyrė dividentus. 2010 metais jų neišsimokėjo. 2010.12.31 grąžinau atgal į NP. Likutis NP buvo 2009.12.31 1.5 mln. po paskirstymo. Įmonė uždirbo 0.3 mln. Lt. GP. NP 2010.12.31 turi būti 1.5 mln. (2009.12.31 lik.) + 0.3 mln. (per 2010 m.) + 0.5 mln. (grąžintų dividentų už 2009 m). ".
Tie dividendai tik apskaitoje suvaikščiojo, ir tais pačiais metais. Ir labiausiai norėdamas to judėjimo NKPA neparodysi, nes reikėtų rašyti tame pačiame langelyje vieną sumą su minusu, kitą su pliusu, sudėjus vistiek bus nulis.

Niekur tų dividendų (paskyrė - apsigalvojo tais pačiais metais) ir nerodykite.

Tai yra dar kitų mygtukų paspaudinėti: "Grįžti", "Toliau" ir panašūs.
O aiškinamasis jau įdėtas?

Paskaitykite - pagaliau ir protingesni už mane žmonės pamatė tą, prieš ką aš jau seniai protestavau ir kai kurių forumo dalyvių buvau suniekintas:
www.delfi.lt/news/ringas/lit/aracas-sazinin...

1. 50 PLN204 deklaracijos eilutėje rašomas mokestinis nuostolis - 60354 Lt.
2. Niekur skirtumas tarp pardavimo kainos ir likutinės vertės atskirai nerašomas - juk PLN204 1-o psl 18 eilutėje įrašote visas pajamas, tai tas skirtumas jau ten yra, kaip jį dar kartą kažkur rašyti.

Žiūrint, kokia veikla.
Taip pat žiūrėkite apskaitos politiką.

MNPD apskaičiuos pati deklaracija, kai paspausite raudoną šauktuką.
PMNPD už 1 vaiką yra 600 Lt.
N priede nieko rašyti, kaip suprantu, neturite - jokių neapmokestinamų pajamų neturite. Tos pajamos, kurias parašėte yra apmokestinamos.
L priedą jau turėjo užpildyti VMI, ruošdama preliminarią deklaraciją.

Aš nelabai sekiau tą diskusiją nuo pradžios, bet atrodo, kad klausimas buvo apie tai, ar ribojama suma paskolos, kurią akcininkas suteikė savo įmonei, ir kokios ribos yra nustatytos.
Luka, jūs visiškai teisi dėl to, kas laikomas profesionaliu finansų rinkos dalyviu. Žinoma, retas akcininkas (o gal tik vienetai) turi maklerio licenciją. Tai tikrai ne profesionalūs finansų rinkos dalyviai.
Bet dėl ribų - aš visgi manyčiau, kad jų nėra ir ko gero, nereikia. Nėra jų nustatyta ABĮ, nematau jokio poreikio dairytis į kitus įstatymus, pakanka šio. Pagrindiniu argumentu man atrodo tai, kad tai akcininko įmonė, jo paties turtas. Juk niekas neriboja, kiek pinigų į savo individualią įmonę gali įnešti savininkas. Tai jokio esminio skirtumo nematau ir tarp akcininko paskolos savo UAB'ui - tik neesminis skirtumas, kad ne įneša, o paskolina.
Ypač tada, kada paskola beprocentinė.

Taip, neatsispindi.
Nes lizingas išrašo sąskaitą visam turtui, ir balanse atsiranda turtas ir įsipareigojimai.
Jūsų atveju na gal galima būtų sugalvoti, kaip tą sutartį užregistruoti apskaitoje, bet paprasčiau to nedaryti.

Korespondencijos kiek sudėtingesnės.
1. Pagal pirkimo sąskaitą, užpajamuojate prekes, priskaičiuojate joms pirkimo pardavimo PVM, kaip paprastai.
2. Sugadintas prekes nurašote:
D 6 kl Nuostolis dėl prekių sugadinimo (neleidžiami atskaitymai)
K 206 Prekės pardavimui.
3. Tikslinate jų pirkimo PVM atskaitą:
D 6 kl Neatskaitomo PVM sąnaudos (neleidžiami atskaitymai)
K 2431 Pirkimo PVM ES.
4. Apskaičiavę nuostolius kartu su PVM, išrašote pretenziją tiekėjams:
D 2434 Kitos gautinos sumos
K 6 kl Neleidžiami atskaitymai.
5. Sudengiate su tiekėjais:
D 443 Skolos tiekėjams
K 2434 Kitos gautinos sumos.

Už išperkamą turtą sumokėtas sumas galite kaupti sąskaitoje 1263 Išankstiniai mokėjimai už materialųjį turtą.
Į eksploataciją įtrauksite ir pradėsite skaičiuoti nusidėvėjimą, kai turtas pereis į įmonės nuosavybę.

Tai negali jie patekti ir į PLN204 deklaraciją.
Toje deklaracijoje tiktai patikslinam apmokestinamąjį pelną - gal jis skiriasi nuo finansinio, parašyto P(N) ataskaitos XI eilutę.
Gal turėjote kokių neapmokestinamųjų pajamų - parodote jas.
Gal buvo baudų, delspinigių, nurašėte dar nenusidėvėjusį turtą ir panašiai - tai bus neleidžiami atskaitymai, parodysite juos.