Atskaitomas.
Bet kažin ar ten tas PVM nuo palūkanų. Pagal mane, tai palūkanos lyg ir PVM neapmokestinamos - bent mūsų lizingai nuo jų jokio PVM neskaičiuoja.

Kolegos, jūsų dėka persiskaičiau naujausius PMĮ pakeitimus, visai nebuvau atkreipęs dėmesio - neturiu tokių didelių įmonių su valdybomis ir stebėtojų tarybomis.
Ir galai nesueina niekaip, kai bandau sudėti PMĮ, ABĮ ir GPMĮ ir 8 .
1. ABĮ nenumatyta sudaryti rezervo tantjemoms - 8 būtent siūlomas rezervas.
2. PMĮ tantjemos jau ne iš pelno - ABĮ iš pelno.
3. GPMĮ su PMĮ suderintas, tantjemos ne iš pelno, neleidžiamuose atskaitymuose tik dividendai, kaip išmokos iš paskirstyto pelno.
Wolf teisybė - tai leidžiami atskaitymai, normalios veiklos sąnaudos, apmokestinamos turbūt kaip A klasės išmokos 15 proc. tarifu.
Ne tiek baisu tie įstatymų nesutapimai ar korespondencijos.
Man baisu kitkas - patyliukais, per daug nesigarsinant tantjemos tampa normaliomis sąnaudomis.
Kiek įsivaizduoju, tai tantjemos ir ne šimtais litų išmokamos bankuose, elektros skirstymo tinkluose, šilumos tinkluose, kitose didelėse ir dažnai monopolinėse įmonėse. Be jokios abejonės, visose valstybinėse įmonėse. Valdybose ir stebėtojų tarybose ministerijų atstovai. Dažniausiai įmonės sukurtos ne privataus kapitalo pagrindu.
Normalios sąnaudos, įskaičiuojamos į produkcijos ir paslaugų savikainą.
Smulkios įmonėlės dreba, ar teisingai apmokestino kelis direktoriaus ne įmonės reikalais nuvažiuotus kilometrus ir sunaudotą benziną. Visas kapitalas, visas turtas - paties savininko, valstybė neįdėjo nei vieno lito į jo įmonę.
Ir visa tai diržų veržimo dienomis.

Nebūtina - taip labiau atitinka PMĮ nuostatas.

Ką norite tuo pasakyti?
Pateikėte, kaip suprantu, ištrauką iš GPMĮ.
Teisingai - nelaikoma, nes apmokestinama kitaip, pagal kitas taisykles.
Nors šiaip tai ta ištrauka labiau tiktų į "Nesąmonių muziejų", kai atidžiau įsiskaitai.
O Wolf siūlė diskusiją ne apie apmokestinimą, bet apie registravimą apskaitoje.

Netikiu ir deklaruoti nežadu, nes:
Štai ištrauka iš FR0471 pildymo taisyklių:
"31. Nenuolatinis Lietuvos gyventojas - fizinis asmuo, kuris pagal GPMĮ 4 straipsnio nuostatas nelaikomas nuolatiniu Lietuvos gyventoju."
O štai ir tas GPMĮ 4 straipsnis:
"4 straipsnis. Nuolatinis Lietuvos gyventojas
1. Nuolatiniu Lietuvos gyventoju laikomas:
1) fizinis asmuo, kurio nuolatinė gyvenamoji vieta mokestiniu laikotarpiu yra Lietuvoje, arba
2) fizinis asmuo, kurio asmeninių, socialinių arba ekonominių interesų buvimo vieta mokestiniu laikotarpiu yra veikiau Lietuvoje nei užsienyje, arba
3) fizinis asmuo, kuris mokestiniu laikotarpiu Lietuvoje išbūva ištisai arba su pertraukomis 183 arba daugiau dienų. 183 dienų laikotarpio apskaičiavimo taisykles nustato Lietuvos Respublikos Vyriausybė arba jos įgaliota institucija, arba
4) fizinis asmuo, kuris Lietuvoje išbūva ištisai arba su pertraukomis 280 arba daugiau dienų vienas paskui kitą einančiais mokestiniais laikotarpiais ir viename iš šių mokestinių laikotarpių išbuvo Lietuvoje ištisai arba su pertraukomis 90 arba daugiau dienų, jei šio straipsnio 3 dalyje nenustatyta kitaip. 90 ir 280 dienų laikotarpio apskaičiavimo taisykles nustato Lietuvos Respublikos Vyriausybė arba jos įgaliota institucija, arba
5) fizinis asmuo, kuris yra Lietuvos Respublikos pilietis ir neatitinka šios dalies 3 ir 4 punkto kriterijų, tačiau tokiam fiziniam asmeniui atlyginimas pagal darbo sutartį arba pagal jų esmę atitinkančias sutartis mokamas arba jo gyvenimo kitoje valstybėje išlaidos dengiamos iš Lietuvos valstybės arba savivaldybių biudžetų.
2. Fizinis asmuo, nors ir atitinkantis šio straipsnio 1 dalies 3, 4, 5 punktų nuostatas, nelaikomas nuolatiniu Lietuvos gyventoju, jei jis yra:
1) užsienio valstybės diplomatas, diplomatinės atstovybės, konsulinės įstaigos ar tarptautinės organizacijos atstovybės administracinio-techninio arba aptarnaujančiojo personalo narys – ne Lietuvos Respublikos pilietis (išskyrus asmenis be pilietybės, kurių nuolatinė gyvenamoji vieta arba asmeninių, socialinių ar ekonominių interesų buvimo vieta mokestiniu laikotarpiu yra Lietuvoje), arba
2) ne Lietuvos Respublikos pilietis, kuris gauna tik su darbo santykiais arba jų esmę atitinkančiais santykiais susijusias pajamas už darbą Lietuvoje iš užsienio valstybės, jos politinio ar teritorijos administracinio padalinio arba vietos valdžios, arba
3) ne Lietuvos Respublikos pilietis, kuris Lietuvoje vykdo tik individualią veiklą per nuolatinę bazę ir tai yra vienintelis jo atvykimo į Lietuvą tikslas.
3. Jei fizinis asmuo, laikomas nuolatiniu Lietuvos gyventoju ne mažiau kaip trimis vienas paskui kitą einančiais mokestiniais laikotarpiais, iš karto po jų einančiu mokestiniu laikotarpiu galutinai išvyksta iš Lietuvos ir išvykimo mokestiniu laikotarpiu išbūna Lietuvoje mažiau kaip 183 dienas, jis yra laikomas nuolatiniu Lietuvos gyventoju iki išvykimo dienos. Galutinio išvykimo iš Lietuvos kriterijus nustato Lietuvos Respublikos Vyriausybė arba jos įgaliota institucija.
4. Jei fizinis asmuo, laikomas nuolatiniu Lietuvos gyventoju ne mažiau kaip trimis vienas paskui kitą einančiais mokestiniais laikotarpiais, iš karto po jų einančiu mokestiniu laikotarpiu galutinai išvyksta iš Lietuvos į tikslinę teritoriją, tai jam netaikomos šio straipsnio 3 dalies nuostatos tais atvejais, kai šį fizinį asmenį su Lietuva sieja reikšmingi komerciniai interesai. Toks fizinis asmuo laikomas nuolatiniu Lietuvos gyventoju visą išvykimo mokestinį laikotarpį bei du po jo einančius mokestinius laikotarpius. Reikšmingi komerciniai interesai yra, kai:
1) fizinis asmuo yra individualios (personalinės) įmonės Lietuvoje savininkas ir (arba) valdo daugiau kaip 25 procentus Lietuvos vieneto akcijų (dalių, pajų) arba
2) daugiau kaip 30 procentų mokestinio laikotarpio pajamų yra pajamos, kurių šaltinis yra Lietuvoje.
5. Fizinis asmuo, kuris nelaikomas nuolatiniu Lietuvos gyventoju pagal šio straipsnio 1 dalies nuostatas, gali Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatyta tvarka kreiptis į mokesčio administratorių su prašymu pripažinti jį nuolatiniu Lietuvos gyventoju, jeigu per mokestinį laikotarpį jo pajamos, kurių šaltinis yra Lietuvoje (išskyrus pajamas, kurios tą mokestinį laikotarpį buvo apmokestintos taikant Lietuvos Respublikos dvigubo apmokestinimo išvengimo sutartyse nustatytas pajamų mokesčio lengvatas), sudaro ne mažiau kaip 90 procentų visų per mokestinį laikotarpį jo gautų pajamų, išskyrus šio Įstatymo 17 straipsnyje nurodytas pajamas."
Ir niekaip negaliu viso pasaulio gyventojų laikyti "Ne nuolatiniais Lietuvos gyventojais".
Neišeina man pagal šitą straipsnį.
O VMI savo paaiškinime turėjo galvoje, kad sandoris vyko Lietuvos teritorijoje.
Jei pirkote kažką Vokietijoje, tai užmirškite ir nedeklaruokite.

Grafikas tegu sau būna.
Jei gavote iš lizingo sąskaitą už visą transporto priemonę iš karto, tai ir dedate į atskaitą.
Jei gaunate sąskaitas su PVM kiekvieną mėnesį (neteko su tokiu atveju susidurti) - tai kas mėnesį.

Sakyčiau, kad bloga paskutinė korespondencija.
Rezervą grąžinote atgal į pelną, tokiu būdu gaunasi, kad tantjemas išmokėjote ne iš pelno, o tiesiog jos pasidarė paprasčiausi leidžiami atskaitymai.
Negali taip būti.
Siūlyčiau tokius variantus:
1. Jei buvo suformuotas rezervas tantjemoms, tai naikinamas jis turi būti taip:
D 333 Kiti rezervai
K 6118 Kitos sąnaudos.
Tikrai tantjemų pavidalu išmokėtas pelnas (per rezervų sąskaitas) neturi grįžti atgal į pelną
2. Man labiau tiktų kitas variantas - neformuojant rezervų, o einant per pelno paskirstymo sąskaitas:
a) skiriama dalis pelno tantjemoms:
D 34 Nepaskirstytas pelnas
K 65 Pelnas tantjemoms
b) sudarius išmokėjimo sąrašus:
D 65 Pelnas tantjemoms
K 48 Mokėtinos tantjemos
K 48 Mokėtinas GPM.
3. Dar paprastesnis:
D 34 Pelnas
K 48 Mokėtinos tantjemos.
Ir sudarius sąrašus:
D 48 Mokėtinos tantjemos
K 48 Mokėtinas GPM.
Tarp kitko, ir akcinių bendrovių įstatyme kaip tai nenumatoma sudaryti rezervus tantjemoms ir premijoms - manau, kad šis kelias netinkamas.
Dėl kaupimo principo - nematau, kur jį galima pritaikyti. Tantjemos - tai pelno dalis, o ne veiklos sąnaudos.

Visai nereikia deklaruoti.

2 punktas ir neaprašytas (metodinėse rekomendacijose taip pat nėra).
Daryčiau taip - pasibaigus nusidėvėjimo skaičiavimo laikotarpiui dotacijos likutį iš 3-ios klasės perkelčiau į atskirą 4-os klasės sąskaitą, pvz. 4483 Sukauptos sąnaudos.
Tada nurašant jau nebenaudojamą IT vienetą, palaipsniui naikinčiau ją, mažindamas likvidacinės vertės sąnaudas.

Kadangi tai Anglijos pilietis, matyt ir pats jų neturi.
Šiaip tai būtinai reikalingi dalykai, jau vien dėl saugumo technikos reikalavimų.
Pabandykite pritaikyti panašių lietuviškų įrengimų naudojimosi instrukcijas ir saugumo technikos taisykles.

1. Taip, visą - kitaip nenusirašys dotaciją. O kad gausite "minusines" nusidėvėjimo sąnaudas 2010 metais, tai nieko baisaus, taip gali būti.
2. Paskaitykite .

Juk nerašiau, kad tai jūsų klaidos.
O dabar tiesiog rašote tam visam procesui buhalterinę pažymą.
Preambulėje sakinys: "Toks ir toks turtas tada ir tada buvo užpajamuotas kartu su pirkimo PVM, ir jo nusidėvėjimas buvo skaičiuotas būtent nuo tokios vertės. Kadangi įsiregistravus PVM mokėtojais, yra galimybė į PVM atskaitą įtraukti nenudėvėtą IT pirkimo PVM, apskaitoje atliekami tokie perskaičiavimai:".
Toliau surašote visas mano aprašytas korespondencijas, tik įrašydama konkrečius skaičius.

Kalbama apie prekes, o ne transporto paslaugas...

Errica1983, juk aš smulkiai, punktas po punkto, nurodžiau visą veiksmų eigą. Su korespondencijom, tik be sąskaitų numerių, o jų pavadinimais.
Ja ir vadovaukitės.
Man kažkaip pavyksta tokių klaidų išvengti, tai ir konkretaus pavyzdžio neturiu.

Jei žinote, tai neklauskite.
Atvirkščiai - dar mums priminkite, kai klausime.

Aiškus "pinigų plovimas", kaip ir įtariau. Arba savininkas jau visiškas "runkelis". Vienu ar kitu atveju blogai.

[quote=Petronele]
Reikia, žinoma, aš tik apie
Sumokėjo, taip.
Ačiū.

Šiandien mano mintys tai kažkokios kudlotos.
Tai dabar man paaiškink, Petronėle:
IĮ savininkas per metus išsiėmė iš kasos pinigų, sakysime, 16000 Lt (atvejis realus, dirbu aš su tokia IĮ).
Juk reikia teikti FR0471?
Ir joje 02 kodu parašyti 9600 Lt, o likusius 27 kodu?
Na, gal to ir nereikia rašyti, įtikinote.
Bet pačias sumas tai reikia deklaruoti?
Laukiu atsakymo, nes kitaip padarysiu klaidą

Aš nors ir su "žvaigždutėm", bet esu turbūt gerokai kvailesnis už jus.
Mąstau jau geras pusvalandis, ką jūs norėjote pasakyti.
Dabar avansinio pelno mokesčio deklaracijas, jei tą mokestį mokame pagal užpraeitų metų rezultatus, teikiame per metus dvi. Sakykime, 2011 metais turėsime teikti:
- už 2011 metų I-III ketvirčius pagal 2009 metų rezultatus iki 01.31 dienos. Lyg ir teisinga - 2010 metų rezultatai dar neapskaičiuoti, kitokios bazės avansiniam pelno mokesčiui skaičiuoti ir nėra.
- už 2011 metų IV-ą ketvirtį skaičiuosime pagal 2010 metų rezultatus. Deklaracijos teikimo terminas rugsėjo mėnuo.
Kaip pernai metų rezultatai atsiranda II-ame ketvirtyje? Juk PLN204, kaip jūs įžvalgiai pastebėjote, teikiama tik II-o ketvirčio pabaigoje?

Juk pardavimą ne jūs forminate, o visai kita įstaiga.
Kai suderate su pirkėju pardavimo kainą, tai jau ir viskas, nieko daugiau pirkėjas jums mokėti neprivalo.
Todėl jei bijote nuostolių, įvertinkite visas pardavimo sąnaudas iš anksto.

[quote=Petronele]
Kam FR0471 deklaracijoj Sodrai sumokėtą
Tai kad yra ir toks langelis FR0471. Negi klystu? Juk kai savininkas išsimoka sau algą realiai, tai reikia tas sumas deklaruoti?

Tikrąją likutinę kompiuterio vertę (623,38 Lt), kuri būtų buvusi, jei būtumėte jį užpajamavusi be PVM, apskaičiavote teisingai.
Dabar tik nepamirškite, kad PVM 2008 metais buvo tik 18 procentų.
Tokiu procentu ir apskaičiuokite grąžintiną PVM.

Įrašote tiek, kiek faktiškai mokėjote - 864 Lt. Daugiau ir nereikia, Sodros inspektorė jus informavo teisingai.

Juk jums jau parašė Loreta13, kaip daryti. Kitokios protingesnės išeities nelabai ir rasite.
O jei tokį raštą bandysite rašyti, tai atsiranda tokios problemos:
- sumokėta suma turi būti priskiriama įmonės pajamoms;
- turi būti trišalė sutartis tarp jūsų įmonės, jūsų tiekėjo ir apmokėjusio asmens dėl to, kad tas asmuo padengs jūsų skolą tiekėjui;
- gali net iškilti klausimas dėl to žmogaus ir jūsų įmonės darbo santykių - ar kartais jis nedirba pas jus nelegaliai? Ankstesniais laikais Sodros tikrintojai bematant juos pripaišę būtų, su visom pasekmėm.

Ar nebus tik Anna702 ceburaskos pavidalu atgimus? Pagal parašymo kvailumą ("ar kas nors pastebėjote?") man labai panašu.

Jei dirbate pagal darbo sutartį, visus mokesčius už jus sumoka darbdavys (jus įdarbinusi įmonė).
Galite dirbti ir dar trečioje įmonėje pagal darbo sutartį, tik neskaičiuokite visko etatais, o turėsite laikytis tokių sąlygų:
- į kitas nepagrindines darbovietes pateiksite savo darbo pagrindinėje darbovietėje grafiką, kad galėtumėte suderinti darbo laiką;
- per visas (dvi, tris) darbovietes darbo laikas negali viršyti 12 val/dienai;
- jei pagrindinėje darbovietėje skaičiuojant jums gyventojų pajamų mokestį taikomas koks nors neapmokestinamas pajamų dydis, labai galimas dalykas, kad kitais metais teks jums asmeniškai mokesčių inspekcijai primokėti kažkiek pajamų mokesčio.

Be abejo, galima.

Šiek tiek keista.
Gal yra kokių kitų įrodymų, kad tos paslaugos buvo jums a) suteiktos; b) reikalingos jums pajamoms uždirbti ar veiklai vykdyti?
Kitaip tokie veiksmai panašūs į pinigų plovimą.

Ką turite galvoje? Ką apskaitote kaip formavimo savikainą?

Nusidėvėjimas pradedamas skaičiuoti nuo sekančio mėnesio po įvedimo į eksploataciją.