Tai be abejo, kad net negalvokit skaičiuot ir mokėt kažkokius mokesčius. Sukursit precedentą, tai paskui keiks jus ištisos verslininkų kartos.
Net minties tokios neturėkit.

Aš jums pasakysiu tik tiek: kol nepradėjo buhalteriai blusinėtis, gal čia kažką reikia apmokestinti, tol jokia VMI ir nesiūlė tų steigimo išlaidų apmokestinti ir net minties tokios neturėjo.
Gal prieš dešimtmetį steigimo išlaidos buvo laikomos atskiroje balanso eilutėje ir per keletą metų amortizuojamos - nurašomos į leidžiamus atskaitymus.
Tik kai didieji išminčiai sukūrė , ta eilutė iš sąskaitų plano išnyko, bet net ir tada neatsirado VMI minties jas apmokestinti. Kurį laiką tai net buvo leidžiami atskaitymai, normalios sąnaudos.
Tik kai jau pradėjome klausinėti, o tai buvo pernai, tik tada VMI susigriebė apmokestinti.
Bet iš savo praktikos nežinau nei vieno atvejo, kad kažkokiam steigėjui buvo priskaičiuoti nuo tų išlaidų mokesčiai.
Ir mano moralas - neklausinėkite per daug.

[quote=artas71][/quote]
Artai, tame ir problema, kad čia jokia ne kompensacija. Tai, kad kažkokios išlaidos kompensuojamos, nepaverčia tų išmokų kompensacija, kaip ji suprantama mokesčių tikslais.
O antra - nereikia tokių dalykų klausinėti. O tas VMI atsakymas tinka tik nesąmonių muziejui - ten jo vieta.

Nieko nerašykite, nieko nemokėkite.

VMI.
Kodas 1961.
Bet tokią informaciją nesunku rasti VMI portale.

Taip, Luka, tokio žodžio reikia vengti, nes jie tuoj užsiciklina.
Ir dar reikia pabrėžti, kad visos išlaidos, kurios daromos steigiant įmonę, yra numatytos įstatymais, privalomos - tiek notarui, tiek RC. Ne pats žmogus jas išgalvoja, nuo jų išsisukti niekaip negalima.

Niekuo jos neapmokestinamos - nei GPM, nei Sodra.
Buvo šiuo klausimu didelė diskusija tax'e prieš kažkiek laiko ir priėjome galų gale išvados, kad, nors ir vadiname (klaidingai) tas steigėjui grąžinamas sumas "kompensacijomis", jos jokios kompensacijos savo ekonomine esme nėra.
Pagalvokite patys:
- susitarė keli žmogeliai (arba ir vienas) steigti UAB.
Pasirašė steigimo sutartį.
Steigiant, aišku, visokių išlaidų yra, už dyką įmonės neįsteigsi. Todėl steigėjai įpareigoja vieną iš savo tarpo tvarkyti dokumentus, bėgioti po įstaigas ir panašiai. Į steigimo sutartį įrašo pasižadėjimą jam turėtas išlaidas grąžinti (kadangi ABĮ panaudotas gražus tarptautinis žodis "kompensuoti", tai ir parašo: "kompensuosime turėtas išlaidas").
Įsteigus įmonę, žmogus parašo prašymą, prideda savo išlaidas steigiant įmonę pateisinančius dokumentus, ir įmonė jam tuos pinigus grąžina.
Kadangi išlaidos susijusios su akcininkais, įmonei tai yra neleidžiami atskaitymai.
Kur čia galima įžiūrėti žmogaus pajamas, tuo labiau apmokestinamas arba pajamas natūra?
Niekur.
Viso išlaidos pateisintos dokumentais, visos numatytos įstatymais - be jų jokios įmonės neįsteigsi, ne žmogaus kaltė, kad tiek visur turėjo mokėti.
Kas kita, jei žmogelis dar pridėtų prie prašymo: aš tiek bėgiojau, savo brangų laiką gaišau, prašau man už tas pastangas apmokėti tiek ir tiek, savo darbo valandą įvertinu tiek ir tiek. O štai tada ir būtų apmokestinamos pajamos, bet tik ta sumelė, kurios jis užsiprašytų.
Taip kad kolegos, neįsivelkite į ilgas diskusijas, šis klausimas jau seniai tam pačiam tax'e išspręstas.

Bet paskolinti pinigai - ir nemaži - dingsta praktiškai negrįžtamai.

[quote=irta][/quote]
Visas korespondencijas jums parašė Luka_Paciolis. Tačiau aš vis dėlto noriu, kad jūs perspėtumėte akcininkus, kuo jie rizikuoja su tais akcijų priedais ir, jei aš teisingai įsivaizduoju situaciją, patartumėte jiems geresnį variantą.
Tikriausiai toji įmonė turi žiauriai minusinį nuosavą kapitalą, todėl akcininkai yra priversti imtis kažkokių priemonių ir atstatyti reikalaujamas kapitalo proporcijas. Kažkodėl jie patį ĮK didina labai mažai (tik 5000 Lt), o kitus savo paskolintus pinigus nukreipia į akcijų priedus, gal tikėdamiesi padėčiai pagerėjus, savo įšaldytus pinigus atsiimti.
Tačiau akcijų priedų panaudojimą labai riboja ABĮ - juos galima naudoti arba nuostoliams dengti, arba ĮK didinimui (vėl). O atsiimti šių permokėtų už akcijas pinigų neapmokestinant nepavyks. Taip pat labai kvailai (atsiprašau) atrodo, kada praskolintos įmonės akcijos perkamos daugiau kaip 1000 kartų didesne verte.
Todėl šiuo atveju akcininkams būtų daug naudingiau iš karto didinti įstatinį kapitalą iki reikiamo dydžio, kad nuosavas kapitalas pasiektų bent jau minimalią įstatymų reikalaujamą dydį. Padėčiai pagerėjus, ĮK galima be problemų mažinti, ir taip atsiimti savo pinigus be jokio apmokestinimo.

Mažinsite sąnaudas - nieko baisaus.

Visi ūkiniai įvykiai apskaitoje registruojami tomis datomis, kada jie įvyksta realiai.
Jūsų atveju tikrai atsiranda akcijų priedai, nes akcijas pardavinėjate (motininė įmonė įsigyja) daug brangiau, negu jų nominali vertė.
Nelabai suprantu, kokiais sumetimais taip daro akcininkai. Ar jie gerai susipažinę su akcijų priedų panaudojimo galimybėmis? Tuo labiau, kad įstatinį kapitalą didina tai nedaug.
O registravimą apskaitoje parašysiu vėliau - šioje vietoje, kur dabar esu, neturiu sąskaitų plano. Tačiau be abejo, tarpines sąskaitas naudoti prireiks būtinai. Galutinai viskas savo vietose atsidurs tik po ĮK įregistravimo RC.

Taip, žinoma galite.

Jei apskaitą norite tvarkyti pagal reikalavimus, tai transporto išlaidas turite pridėti prie atsargų įsigijimo savikainos. Tuo labiau, kad įsigytas atsargas suvartosite per du apskaitinius laikotarpius.
Jokių keblumų apskaitoje dėl to neatsiranda.

Nėra blogai - jei jau jūsų programoje taip aprašyti veiksmai, tegu taip ir būna. Nors man nepatiktų.

Ne taip lengva jums atsakyti, nes nepateikiate reikalingos informacijos.
1. Kaip savo apskaitoje užregistravote gautą turtą ir įsipareigojimus lizingui?
2. Kokie tų sąskaitų likučiai buvo turto grąžinimo momentu? Pateikėte informaciją tik apie turto nusidėvėjimą, o įsipareigojimų lizingui likutis?
3. Kai su PVM? buvo/nebuvo perkant turtą?

Visiškai nejuokavau, pavadindamas jūsų rašliavas nesąmone, ir jau ne pirmą kartą.
Bandote įsijungti į buhalterių diskusijas, tačiau nieko gero jums iš to neišeina, nors laikote save buhaltere, ir dar audituota diplomuota ir t.t. Dažniausiai net nesuprantate, ko klausiama.
Jūsų žinios apie buhalteriją tokios silpnos, kad mokykitės ir mokykitės, jei siekiate tapti buhaltere. Kai jau tikrai pasieksite nors eilinio buhalterio lygį, tai matysite skirtumą tarp kreditinės sąskaitos ir debetinio dokumento.
Ir jūsų žinių, viešai pareikštų forume, įvertinimas nėra storžieviškumas. Žinoma, jei ko nors nežinodama klaustumėte, patarčiau jums ir atsakyčiau be jokių komentarų, kaip ne vienam kolegai patariu. Bet kadangi laikote save tokia jau apskaitos žinove, tai tiesiog parodau jums tikrąją jūsų vietą toje srityje.

[quote="ginn_ta"]
Jei USD kursas sąskaitos išrašymo ir jos apmokėjimo dieną skiriasi, atsiranda valiutos kurso pasikeitimo įtaka, ir turi būti registruojama atitinkamose sąskaitose. Tačiau jei mokėjote tą pačią dieną, kada išrašyta sąskaita, tai aišku, tokio svyravimo nebus.
Tačiau bankui konvertuojant litus į USD, atsiranda ir banko komisinių sąnaudos - gal jas ir turėjo omenyje Kmynukas? tada taip, jos registruojamos tik 6118 sąskaitoje.
Sunaudotas atsargas nurašote ta kaina, kuria užpajamavote. kadangi užpajamuodami pridėjote ir jų įsigijimo sąnaudas, tai jų įsigijimo vertė didesnė, negu parašyta sąskaitoje. Todėl jūsų minėtos išlaidos taip ir nusirašo - kartu su įsigijimo savikaina.

Nelabai man patinka tokios korespondencijos.
1. Kai mokate pagal išankstinę sąskaitą, neregistruokite jokio valiutos kurso nuokrypio - tikrai tokiu atveju jis negražiai atrodo ir netinka. Tiesiog:
D 2 kl Išankstiniai mokėjimai tiekėjams
K 27 Pinigai USD. (mokėjimo dienos kursu perskaičiuojate į litus.
Kodėl neatsiranda valiutos kurso nuokrypis? Nes išankstinės sąskaitos apskaitoje neregistruojamos, nėra su kuo tą kursą lyginti.
2. O čia nesubrukite viską į vieną, o darykite taip:
a) gavote tikrą sąskaitą iš tiekėjo. Registruojate ją apskaitoje, perskaičiuodami USD į litus sąskaitos išrašymo dienos kursu:
D 2 kl Atsargos
K 4 kl Skolos tiekėjams.
b) sudengiate apmokėjimą:
D 4 kl Skolos tiekėjams
K 2 kl Išankstiniai apmokėjimai
D/K 6 ar 5 klasė Valiutos kurso įtaka.
c) pagal muitinės deklaraciją:
D 2 kl Atsargos (muitas, jei jis yra)
D 2 kl Importo PVM
K 4 kl Skola muitinei
d) pagal muitinės tarpininkų sąskaitas:
D 2 kl Atsargos
K 4 kl Skolos tiekėjams.
Na, ir lieka tik apmokėjimai.

Gerai, tada skaitykite ABĮ 50 straipsnį, kaip jums rašė Loreta, ir pasirinkite, kokiu būdu tą AK didinsite (nauja emisija ar nominalios vertės didinimas).
Bet tik niekur neregistruokite akcijų priedų - jų neturėtų atsirasti, nebent naujos emisijos akcijas motininė įmonė pirks brangiau, ne už nominalą.

Kokiu būdu įforminsite? Kokiu ABĮ straipsniu remsitės? Ir ką bendro turi akcinis kapitalas su GPM?

Tai ir atkreipiau jos dėmesį, nes kiek supratau klausimą, tai ten akcijų priedais net nekvepia.

Galite išimti tą formą. Mes kartais irgi jas liepiam darbuotojams išsiimti, kai vyksta į ES (Vokietiją).
Tiesiog pasiskaitykite Socmino puslapyje apie tas formas.

Ta forma reikalinga (ne visada), kai darbuotojai komandiruojami dirbti kitoje ES šalyje, kitoje įmonėje. Tai susiję su socdraudimu.

Kokie dar akcijų priedai? Iš kur jie čia atsiranda?

Tikrai nepripažinčiau jokiomis pajamomis.
Tai tiesiog akcijų priedai - taip ir registruokite.
Tie pinigai neturi jokio ryšio su įmonės veikla, todėl negali būti nei finansinės veiklos, nei netesybų, nei tuo labiau apmokestinamos pajamos.
Juk visokios sąnaudos, susijusios su akcijomis, akcininkais ir panašiai, nors ir apmokamos įmonės pinigais, yra neleidžiami atskaitymai, kaip nesusijusios su įmonės veikla, o tik su akcininkais.
Lygiai tas pats ir čia - jokios ne pajamos. Tai akcininkų pinigai, susiję tik su akciniu kapitalu.

O apie kokias akcijas kalbame? Ar jos buvo pasirašinėjamos steigiant bendrovę ir po to nebaigtos apmokėti?

VMI dar nuo Naujųjų neišsiblaivė.

Mokėjimo pavedimai yra atsiskaitymo forma.
Jūsų (studento?) klausia apie atsiskaitymus, žinoma, reikės rašyti ir apie jų formas (ne tik pavedimus).
O atsiskaitymai būna su tiekėjais, pirkėjais, biudžetu ir panašiai - štai apie ką rašykite.

O tai kaip VMI liepia traktuoti tą negrąžinamą įnašą?

Jau pasitaisiau.