18 eilutėje rodomos prekės.
Nežinau, kokias ten paslaugas teikiate, bet greičiausiai jas reikia rodyti 20 eilutėje.

Už birželį dar negalima skaičiuoti nusidėvėjimo - skaičiavimas pradedamas kitą mėnesį po įvedimo eksploatacijon (tarp kitko, gana dažna nepatyrusių buhalterių klaida).

Jei prieisime prie išvados, kad atostogos turi būti pratęsiamos, tai nematau jokio pagrindo nedarbingumo pažymėjimo už slaugą neapmokėti - toks klausimas taip pat turi būti keliamas, aiškinantis šią koliziją.

Taip, galima įstatinį kapitalą didinti iš tokios susikaupusios sumos.
Bet negerai, kad pinigai buvo įnešinėjami ne pagal paskolos sutartis.
O kokiu būdu jūs dabar norite apiforminti kaip paskolą, tai nežinau. Manau. kad pinigai buvo įnešinėjami anksčiau, o juk paskolos įmonei turi būti deklaruojamos.

Taip, be abejo. Įvedate į apskaitą sąskaitos likutį įmonės įregistravimo dienai.

Taip.

Steigimo išlaidas į apskaitą įtraukiate tik tada, kai gaunate steigėjo prašymą kompensuoti turėtas išlaidas - ne anksčiau.

Tai juk ir pati apskaita prasideda tik nuo įmonės įregistravimo datos.

Kaip elgtis su importo PVM, juk čia viena žinute aukščiau viskas aprašyta.
Kaip galima nemokėti PVM? Jums juk gali net importuotų prekių neatiduoti, kol nesumokėta. Ir mokamas šis mokestis aišku muitinei.
Tik nesuprantu, ką ten klausiate apie aprašą ir registracijos numerį? Pavedime nurodote muitinės deklaracijos numerį ir mokesčio kodą, ir viskas.
O apie nesumokėto PVM įrašymą į deklaraciją ir kalbėti neverta - skaitykite galų gale FR0600 eilučių pavadinimus.

Persiprašau - nedaskaičiau

Nuo to pat mėnesio.
Bet suma turi būti didesnė, negu 1040 Lt. Jei lygi, yra pavojus, kad teks dienpinigius ir apmokestinti.

Atiduodam žiniaraštį su konkrečia pavarde žmogaus, kuris nešasi tą žiniaraštį į savo skyrių (cechą) ir moka darbuotojams, kad jiems nereikėtų važinėti į centrinę kasą. Būna žmonės, kurie dirba ir objektuose, negi mes darbą ir važiuos stovėti eilėje prie kasos?
Jokiu būdu nekritikuoju jūsų pasiūlytų variantų - tai gal ir galimas būdas.
Bet pagalvokite - o jei bemokant jūsų pasiūlytu būdu atlyginimus užgriūtų operatyvininkai tikrinti kasą? Tikrai gautųsi tam tikra sumaištis - pinigai iš kasos neišrašyti, jų, sudėjus visus ir KIO, trūksta. Reikėtų aiškintis, rodyti žiniaraštį su jau gautais parašais.

[quote=virgiuke]Šiaip pirmą kartą susidūriau su deponuotais atlyginimais todėl ir susimaišiau. Aš galvojau apie tą variantą kad KIO rašomas tik tai sumai kuri realiai išmokėta, bet kažkur perskaičiau kad išduodama visa bendra suma o jei kažkas neepasiima tai įnešama atgal į kasą. Tai ir pagalvojau kad čia taip reikia daryti. Tai aišku kad priimtinesnis variantas kad išmokėt tik realią sumą, nerašinėjant dar ir
Viską darote teisingai.
Kai paruošiate atlyginimų išmokėjimo žiniaraštį, juk nežinote, kad kas nors susirgs ar dėl kitų priežasčių neatsiims atlyginimo, todėl KIO išrašote visai atlyginimų žiniaraštyje išmokėtinai sumai. Direktorius (ar kitas asmuo - gali būti meistras, mokantis atlyginimus savo skyriaus darbuotojams ir panašiai) realiai pasiima visą žiniaraštyje įrašytą sumą. Ir numatytą laiką (pagal įstatymus atrodo penkias dienas) tuos atlyginimus moka, paimdamas parašą žiniaraštyje.
Kadangi kažkas nepasiėmė, į kasą grąžinamas atlyginimų išmokėjimo žiniaraštis su parašais ir neišmokėta suma. Jai išrašote , kur pinigų įnešimo priežastis - deponuojamas atlyginimas, įnešėjas - tas pats direktorius.
Nesuprantu, kodėl suabejojote? juk viskas gerai.
Tik deponuotus atlyginimus geriau apskaityti atskiroje sąskaitoje nuo sąskaitos "Mokėtini atlyginimai".
O kai žmogelis atsiras, jau jam asmeniškai išmokėsite pagal KIO.

Nereikia jokios 351 sąskaitos - tai ne tokios rūšies subsidija, kad būtų apskaitoma 3-ioje klasėje.
Tiesiog mažinate DU sąnaudas.

Kaip ilgalaikį.

Informacija 15 metų senumo. Ne visoms įmonėms rašo veiklą. O kartais tokias nesąmones išmeta...

Jei apsisprendžiate laikyti natūralia netektimi, tai neskaičiuokite procentų, o kol kas viską ten ir kraukite.
Kai baigsis metai, tada paskaičiuosite ir procentus, ir jei reikės, patikslinsite PVM atskaitą.

O man tai tikrai panašu į natūralią netektį - drąsiai ten dėčiau.

Šventa teisybė... kaip galima valgyti kokius vandens tarakonus ar sliekus? už jokius pinigus net neparagaučiau.

Negali jums gautis 70 000 Lt skirtumas.
Paskaičiavau: 1000 BYR apytiksliai 1 Lt. Per 2008 metus skirtumas tarp BYR kursų, skaičiuojant 01.01 ir 12.31 datoms sudarė 0,0187 Lt. (apie 2 ct / Lt).
Tai kokius valiutinių straipsnių likučius reikia turėti, kad skirtumas perskaičiavus sudarytų 70 000 Lt? Padalinkite juos iš 0,0187 ir gausite 3 743 315,51 Lt.
Sunku patikėti, nors aišku, gali būti.
Bet tai jau turėtų būti stambi, audituojama įmonė, ir jau toks nesilaikymas būtų seniausiai pastebėtas.
Tarp kitko, BYR kursas 2008 metais kilo, o ne krito, ir tai turėtų būti ne sąnaudos, o pajamos.

Nei 2, nei 3 variantai praktiškai negalimi - nebent vieną prekę iš visos partijos taip galite "parduoti".

Tai vadinasi eksporto skatinimu.
Norvegijoje nepriskaičiuosite menamo PVM - muitinė priskaičiuos importo PVM, kurį susigrąžinsite.
PVM mokėsite parduodami prekes.

O aš kuo gražiausiai nurašiau į sąnaudas knygą "Kaip dirbti su idiotu".

Tai tų tiesiogiai su paslauga susijusių žmonių DU su Sodra ir dėkite prie paslaugos (pardavimų) savikainos.

Skaitykite kaip vieną.

Žinoma, gali taip būti, nieko baisaus.
Bet gal galima kokias nors išlaidas priskirti tiesiogiai toms paslaugoms? Tada atsirastų ir savikaina.

Gerai paaiškino. Asmuo, vykdantis IDV, nėra juridinis asmuo, todėl jo įgaliojimai ir turi būti tvirtinami notariškai.

Sakyčiau, gera mintis. Vis geriau, negu visai to PVM neskaičiuoti.

Sodrai pateikiate nuo kiekvienos įmonės tokius dokumentus:
Administratoriaus teisių suteikimą jums, kaip asmeniui;
Įgaliojimą pasirašyti pranešimus Sodrai.
Su vadovo parašais, įmonės antspaudais.
Ir viskas, Sodra pati prijungs.

Teikiama pelno deklaracija.