Pavyzdžiui, 44841 Mokėtinas PVM.
Mokama į biudžetą suapvalintais litais.
Apskaita vedama nesuapvalintais skaičiais.

Ar jūs iš viso, pavyzdžiui, didžiąją knygą vedate? Juk iš sąskaitos "Mokėtinas PVM" likučio turi matytis, kiek reikia mokėti.
Nežinau, kelintą kartą apie PVM apskaitą aiškinu: skirkite jai bent 3 sąskaitas savo sąskaitų plane, tokias, kaip PVM deklaracijos FR0600 eilutės, tada jokių klausimų apie mokėjimus nekils.
Sąskaita "Pirkimo PVM" atitinka FR0600 22 eilutę, joje įrašote (į debetą) per mėnesį surinktą pirkimo PVM (geriausiai iš Gaunamų PVM s/f registro).
Sąskaita "Pardavimo PVM" atitinka FR0600 26 eilutę - jos kredite įrašoma suma iš "Išrašomų PVM s/f registro".
Ir trečioji sąskaita "Mokėtinas PVM". Joje daromi tokie įrašai:
- kai pildote FR0600, tai į jos debetą atkeliate sumą iš "Pirkimo PVM" debeto, į kreditą sumą iš "Pardavimo PVM" kredito;
- sumokate VMI - įrašas debete;
- darote užskaitą, jei yra permoka - įrašas kredite.
Ir taip tos sąskaitos likutis visada rodys, ar reikia mokėti ir kiek. O sąskaitos "Pirkimo PVM" ir "Pardavimo PVM" kiekvieno mėnesio pabaigoje ištuštinamos.

Skaičiuoti ir dėti į neleidžiamus atskaitymus.

Bet PVM deklaracijas tai teikėte? Iš jų ir matosi, kad veikla vykdoma, kam tas raštas?

Patikslinti prašymą.

Pelno mokesčio įstatyme ūkininko ūkis lyg ir neminimas, tai lengvata galima.

[quote=dontcha][/quote]
Kodėl neklausiate toje įmonėje savo praktikos vadovo? Jis kaip tik turėtų jums viską ir paaiškinti.
O šiaip įmonė, kuri specializuojasi elektros montavimo darbų srityje, yra labai dėkingas objektas būtent savikainos skaičiavimo studentiškiems darbams. Joje galima panagrinėti užsakyminį metodą - man atrodo, tai turėtų būti pagrindinis būdas. Tada išanalizuoti bent porą principų, kaip padalinti bendrąsias (netiesiogines) išlaidas užsakymams ir panašiai.
Dar kartą kartoju - informacijos neturime, padėti jums galime tik minimaliai. Kalbėkite su ta įmone, skaitykite literatūrą, o šiaip užduotis įdomi ir labai naudinga.
Tarp kitko, klystate manydama, kad sąmatoje pelnas žymimas kaip netiesioginės išlaidos. Sąmatos schema maždaug tokia: tiesioginės išlaidos + netiesioginės išlaidos, dažniausiai rodomos procentu nuo tiesioginių + tam tikras pelno procentas.

[quote=Demia]

tai vadinasi, jei zmogus uzsiregistraves darbo birzoje arba dirba ir gauna darbo uzmokesti. o taip pat gauna ir nuomos pajamas, jis neturi moketi 6 proc.
Tai taikoma tik nuostatai: "metinė įmoka negali būti mažesnė kaip 9 proc. 12 MMA".
Tuo tarpu jūs, išmokėdami asmeniui pajamas už turto nuomą, privalote išskaičiuoti ne tik 15 proc. GPM, bet ir 6 proc. susidarys mažiau kaip 864 Lt, žmogui nereikės primokėti valstybei papildomai, jei jis registruotas darbo biržoje arba dirba.

Nieko nerašyti.

Taip, paprastas laisvos formos prašymas, jame išvardijami išlaidas pateisinantys dokumentai, kurie būtinai prie prašymo pridedami.
Neleidžiami atskaitymai, arba galima registruoti tiesiai nepaskirstytame pelne, žiūrint, kuriuo norite vadovautis.

Sąmata yra sąmata. Sakyčiau, jos gali būti keletos rūšių. Pavyzdžiui, tariantis su užsakovu, jam pateikiama preliminari sąmata, kuri arba tenkina jį, arba yra derybų objektas. A/m remonto įmonės sudaro sąmatas, kuriose pagrindžia savo turėtas išlaidas, sudėtas detales ir panašiai. Statybinių įmonių dar kitokios sąmatos ir t.t. Labai čia plėstis neverta, pakanka turėti galvoje, kad sąmatose nebūtinai rašoma tiesa, dažniausiai tai arba prognozės, arba šiokios tokios suktybės.
Nežinau, apie kokią sąmatą Dontcha klausia ir kokiu tikslu. Jei norima skaičiuoti jau atliktos paslaugos savikainą, tai ją sudaro tik tiesioginės ir netiesioginės išlaidos, ir viskas, prie ko čia pelnas? Jis be abejo yra įtraukiamas sudarant sąmatą, kuri pateikiama užsakovui, tačiau buhalterijoje jo visiškai nereikia.
Taip maždaug galima patarti, kad jūsų atveju tiesiogines išlaidas sudarys sunaudoti laidai, rozetės, dar ten kokios detalės, tiesiogiai dirbusių darbininkų darbo užmokestis. Netiesioginių išlaidų paskirstymo principą reikėtų numatyti apskaitos politikoje. Ir bendrai, nežinau, kokiu principu skaičiuojate atliekamų (atliktų) darbų savikainą - užsakyminiu ar dar kokiu nors kombinuotu?
Dėl nebaigtos gamybos - jūsų atveju ji galėtų būti, bet sunku tiksliai pasakyti, praktiškai neturint informacijos apie įmonę, darbų apimtis ir organizavimo tvarką. Tačiau iš klausimo, nesupykite, atrodo, kad dirbti jums bus (arba yra) sunku ... pelnas prie savikainos?

[quote="ramune26"]
/quote]
nelabai susigaudau, kam tas prasymas kompensuoti steigimo islaidas
O tai kokiu dokumentu remdamasi tas steigimo išlaidas grąžinsi? Steigimo aktu? Ten ir dokumentai, ir sumos išvardintos?
steigimo islaidas negalima deti i ilgalaikio turto formavimo savikaina
Prie kokio ilgalaikio turto bandysi jas prikabinti?

Principas toks pats, kaip, pavyzdžiui, perkant kurą pagal kreditinę Statoil'o kortelę.
Sąskaitų plane pasidarykite specialiai tam sąskaitą.
Nors ir išmėtys kvitelius, visus pirkimus matysite sąskaitoje.

Kad liksite nepastebėtas, tam tikrų šansų yra, bet rizikuoti nepatarčiau.
Per metus už parduotą turtą gautos pajamos, neviršijančios 8000 Lt, neapmokestinamos.

Ir užpajamuokite, ir nurašykite kurą kartu su lenkišku PVM. Jei daug to lenkiško PVM prisirenka, galite kreiptis dėl grąžinimo. Susigrąžinus užsienyje sumokėtą PVM, mažinamos atitinkamos sąnaudos - jūsų atveju kuro sąnaudos.

Nu ne visai.
Įneša iš baro (tai turbūt ŪORŽ skiltis Kasa arba skiltis Pinigai ?) į atsiskaitomąją sąskaitą, darote įrašus: Kasa - sumažėjimas AS padidėjimas.
Sumokate tiekėjams: AS sumažėjimas, skolų tiekėjams sumažėjimas.
O parduotos prekės nurašomos kitaip, jos su gaunamais grynais pinigais nesurištos. Čia jau patikslinkite, kokiu būdu jūs apskaitote prekes pardavimui, kokiomis prekiaujate, ir klauskite temoje apie parduotų prekių savikainą.

Ne, direktoriui nieko nereikia rašyti. Tačiau atsiskaitymo terminų jis taip pat turi laikytis. Jei nėra jų nustatyta apskaitos politikoje arba ir pačios AP nėra - tai terminas yra paskutinė mėnesio diena.

Kol įmonė neregistruota - nieko nėra ir būti negali.
Įregistruojama įmonė.
Tada steigėjas, turėjęs išlaidų steigiant įmonę, susirenka visus popieriukus, parašo prašymą įmonei, kad jam kompensuotų turėtas išlaidas, išvardija pridedamas sąskaitas, suskaičiuoja, kiek jam tų pinigų turėtų dabar įmonė grąžinti.
Tą dieną, kada pateikia tą savo prašymą įmonei, įmonė savo apskaitoje rašo:
D Steigimo sąnaudos (neleidžiami atskaitymai)
K Kitos mokėtinos sumos.
Pridėtos prie prašymo sąskaitos ar apmokėjimo dokumentai nevardijami ir į apskaitą netraukiami Traukiamas tik tas vienintelis prašymas

Atsargos sumažėja tada, kai jos sunaudojamos - prekės parduodamos, pavyzdžiui. Tada bus atsargų sumažėjimas - materialiųjų ir joms prilygintų išlaidų padidėjimas.

Pagal mane, tai tikrai toks žurnalas turėtų būti. Juk ir kine matome, kaip sklaidoma kažkokia registravimo knyga.
Tačiau tam viešbutyje, kuriame aš dirbu, registravimo žurnalo ar kokios nors knygos nėra. Tiesa, svečias pildo registracijos kortelę, jos susegamos į segtuvą, ir viskas.
Man tai nepatinka, bet koks mano reikalas...

[quote=gentleman][/quote]
"KIO ir avansine apyskata turi buti tos pacios dienos?" - tikrai nebūtinai.
Prašymo nereikia, tačiau turi būti vadovo įsakymas, kuriame darbuotojas patvirtinamas atskaitingu asmeniu, tai yra, jam suteikiama teisė gauti iš kasos arba banko (pavedimu) pinigus, leisti juos perkant kažką įmonės reikmėms. Tame įsakyme taip pat patvirtinamas darbuotojo parašas, nustatoma atsiskaitymo už gautus pinigus tvarka ir terminai, jei jie nenustatyti apskaitos politikoje.
Galima pinigus pervedinėti į darbuotojo asmens sąskaitą ir per banką.

Man kartais labai keistos tos diskusijos apie buhalterių uždarbį.
Kolegos, juk esate buhalteriai - negi taip sunku įvertinti savo darbą, kad ir būsimą, pinigais? Štai ir prieš tai klausė - mažai 400 Lt už notarinės kontoros apskaitos tvarkymą?
Kodėl mažai? Paskaičiuokime:
- 3 darbuotojai, atlyginimas tarifinis - kokios problemos dėl jų atlyginimo paskaičiavimo? jokių, eilinį mėnesį, net ir be programos dirbant - 30 min darbo.
- darbo sudėtingumo kategorija? viena žemiausių - ne prekyba, ne gamyba, vienos rūšies paslaugų pajamos.
- ateiti 4 k/mėn, tegu atėjus ir visą dieną prasėdėsi (nors ką ten veikti visą dieną?) - tai 32 val darbo. Dalijam 400:32 - 12,50 Lt/val, 2,5 karto daugiau už minimalų. Jei tektų pagal tokį tarifą dirbti visą mėnesį, tai mėnesio atlyginimas būtų virš 2000 Lt. Kaip tokioj kontoroj tai puiku.
Oi dar krizė į buhalterių gretas neįsisuko, jei tokios pretenzijos atlyginimui reiškiamos...
Ir kas įdomu - amžinai atlyginimas per mažas ausytės tipo buhalterėms, kurios net BAĮ tingi pasiskaityti ir nežino, net kokie registrai turi būti pildomi. Net jei ir žino, tai stengiaisi nepildyti...

Geriau žinoma išmokėti pinigus avansu, tada mėnesio pabaigoje tik atsiskaitytų kiek išleidęs ir grąžintų likutį į kasą. Ateityje taip ir darykite, ir dar mėnesio viduryje paklauskite, ar netrūksta pinigų, tada galėtumėte papildomai išduoti.
O dabar taip:
- surašykite visas išlaidas, pagrįstas dokumentais, į avansinę, ir išrašykite (išduokite) iš kasos tiksliai tokią sumą, kaip išleido. Jei spėsite tą padaryti tą patį mėnesį - Ok, įrašysite išmokėtą sumą į avansinę ir gausite nulinį rezultatą.
- jei kasa jau uždaryta, išrašykite tą sumą kito mėnesio pradžioje (grąžinkite pinigus).

Smulkiau:
- ar jis buvo komandiruotėje?
- ar tiesiog atnešė mėnesio pabaigoje apmokėtas iš savo kišenės sąskaitas, kur kažką pirko įmonės reikmėms (bet kam maistas)?
- už kokį laikotarpį ruošiatės tą avansinę pildyti?

Tokius darbus tegu dirba administratorė. Čia ne buhalteriniai dokumentai.

Per akis.

Trečia diena jums visi aiškina tą patį, o jūs vėl klausiate.
Sąnaudas patyrė steigėjas, kaip fizinis asmuo, o ne dar neįsteigta įmonė.
Įmonė patirs sąnaudas tada, kai kreipsis su prašymu steigėjas.
O jis gali ir visai nesikreipti, tai jo teisė.
Kaip galima įmonėje registruoti ir traukti į apskaitą dokumentus, išrašytus tada, kai tos įmonės dar visai nebuvo? Ir visai ne įmonės vardu išrašytus?
Sunku jums bus dirbti...

Abu aprašyti klausime sandoriai vyko ne Lietuvos teritorijoje:
- įsigijimas prekių iš Čekijos įmonės neatitinka PVMĮ 12 (2) str. 1 dalies, taigi prekių įsigijimas vyko ne Lietuvos teritorijoje;
- prekių tiekimas taip pat ne Lietuvos teritorijoje, taigi vėl pagal PVMĮ 3 str. 2 dalį - ne PVM objektas, nors ir eis per Islandijos sieną ir muitinę.
Prekių tiekimo sandoriai, ne PVM obektai deklaruojami, kaip ir rašiau, 21 eilutėje.
Deklaruoti, kaip išvežimą į trečiasias šalis (eksportą) negalima, nes FR0600 deklaracijos 16 eilutėje daklaruojamos prekės, kurioms taikomas nulinis PVM tarifas, tuo tarpu minimu atveju negalima taikyti jokio, net nulinio tarifo - tai ne PVM objektas.

Be abejo, ten labiausiai ir tiktų.

Prie vertės.