1. Deklaruojamos tik prekės, ne transporto paslaugos.
2. Pakuotė neturi reikšmės - riba skaičiuojama pagal kainas. Ir aišku, deklaruojamas tik kremas, o ne jo pakuotė.
3. Visą informaciją rasite tiek muitinės, tiek statistikos puslapiuose.
4. Galimybė teikti elektroniniu būdu yra ir labai patogi. Sudaroma sutartis, ir viskas.

Paskutinis trikampės prekybos dalyvis (galutinis pirkėjas) deklaruoja normaliai, kaip iš ES įsigytas prekes. Aišku, priskaičiuoja pirkimo - pardavimo PVM, jei tai lengvasis a/m, tai ir sumoka.
Todėl sakyti, kad jūs deklaruojate kaip trikampę prekybą, negalite - jums tai visiškai visvien, kokios rūšies prekyba ten vyko, kas iš ko pirko ar pardavė - galutiniam taškui to žinoti nereikia. Eilutės 21, 34, 25 (jei galima atskaityti, tai ir 35).
FR0600 kaip trikampę prekybą deklaruoja vidurinis jos narys - tas, kuris pirko iš vienos ES ir neįsivežęs pas save, pardavė kitai ES narei.

Kodėl parduodami taikėte nulinį PVM tarifą?

O kokios juridinės formos ta jūsų įmonė?

Gryna trikampė prekyba yra tada, kai vienos ES šalies įmonė įsigyja prekes iš kitos ES šalies įmonės ir parduoda trečiai ES įmonei - visos trys įmonės turi būti skirtingose ES valstybėse.
Šiuo atveju (jis pasitaiko nelabai įstatymus išmanantiems įmonių vadovams bandant išsisukti nuo PVM mokėjimo) niekaip trikampės nepripaišysi (trukdo ta LV2 įmonė). Va jei LV1 patduotų LT įmonei, būtų viskas ok.

1. 120 ml 9% acto rūgšties tirpale yra 10,8 ml grynos acto rūgšties.
2. 100 ml 6% tirpalo yra 6 ml grynos acto rūgšties.
3. Norint kažkur panaudoti 10,8 ml grynos acto rūgšties, turint silpnesnį tirpalą, reikia įpilti jo daugiau - 180 ml.

Per daug dalyvių, kad būtų trikampė prekyba.

Mokėti tik GPM.
Deklaruojama kiekvieną mėnesį, kada išmokami nuompinigiai, pateikiant FR0572.

Taip.
Ir dar pakontroliuti, ar naujieji savininkai pateikė Registrų centrui pranešimą apie akcininkų pasikeitimus. Geriausiai tai padaryti patiems.

PVM atskaitomas normaliai, visa suma.

Juk kelios žinutės aukščiau viskas išaiškinta...

Ne.
Apskaičiuota tikslinama IT pirkimo PVM suma įrašoma 35 eilutėje su minusu tą mėnesį, kada esate išregistruojami iš PVM mokėtojų.

Be abejo, parduoti lengviau. Likvidavimas yra sudėtinga procedūra, net ir nevykdžius veiklos.

1.1. nekilnojamųjų pagal prigimtį daiktų – 10 metų, skaičiuojant nuo to mokestinio laikotarpio, kurį į PVM atskaitą buvo įtrauktas šių nekilnojamųjų pagal prigimtį daiktų pirkimo (importo) PVM (ar jo dalis), įskaitant tuos atvejus, kai turtas pasigamintas paties PVM mokėtojo (šiuo atveju to turto pirkimo PVM bus įtrauktas į PVM atskaitą tą mokestinį laikotarpį, kurį turtas pradėtas eksploatuoti);
1 atvejis
Mišrią veiklą vykdantis PVM mokėtojas 2010 m. spalio mėnesį įsigijo (nusipirko) pastatą, kurio pirkimo PVM dalį, proporcingai tenkančią PVM įstatymo 58 straipsnio 1 dalyje nurodytai veiklai, įtraukė į PVM atskaitą. Šio pastato pirkimo PVM atskaita dėl įmonės veiklos mišrumo pasikeitimo turės būti tikslinama 10 metų, t. y. už laikotarpį nuo 2010 m. spalio mėnesio iki 2020 metų rugsėjo mėnesio.
Taigi traukiamas įsigijimo mėnuo - tikslinate iki 2017 vasario imtinai.

Ir taip galima.

O kodėl ne? Vienu aktu galima 100 IT vienetų, net skirtingų, įvesti eksploatacijon. Kam gadinti popierių?

Šiaip tai su PVM reikia parduoti tik naujus pastatus.
Aišku, su PVM galite parduoti bet ką, tik klausimas, ar pirkėjas galės tokį PVM traukti į atskaitą.

Tokiam turtui, jo pirkimo PVM atskaitos tikslinimui, taikomos PVMĮ 66 straipsnio nuostatos. Štai pavyzdys iš komentaro:
3. Kai dėl šios dalies komentaro 1 punkte nurodytų priežasčių PVM įstatymo 58 str. 1 dalyje nurodytai veiklai nebebus naudojamos ne prekių ar žaliavų atsargos, bet ilgalaikis turtas, kuriam teisės aktuose, reglamentuojančiuose pelno apmokestinimą, numatytas iki 5 metų (įsigytam nuo 2004-05-01 – iki 4 metų) nusidėvėjimo normatyvas, į biudžetą grąžinama tokia atskaitytos pirkimo (importo) PVM sumos dalis, kuri atitiktų laikotarpį, likusį nuo turto nebenaudojimo PVM įstatymo 58 straipsnio 1 dalyje nurodytai veiklai laikotarpio pradžios (turto praradimo momento, jo naudojimo vien PVM neapmokestinamai veiklai vykdyti laikotarpio pradžios), iki jo nusidėvėjimo normatyvo (metais), nurodyto šiam turtui Pelno mokesčio įstatymo 1 priedėlyje, pabaigos.
Pavyzdys
PVM mokėtojas 2009 m. rugsėjo mėnesį buvo įsigijęs kompiuterį už 15000 Lt, kurio pirkimo PVM 3150 Lt buvo įtraukęs į PVM atskaitą. 2010 m. birželio mėnesį šis kompiuteris buvo pavogtas, tačiau įmonė neturi dokumentų, įrodančių, kad prekės buvo prarastos dėl trečiųjų asmenų nusikalstamos veikos. Šio kompiuterio nusidėvėjimo normatyvas pagal Pelno mokesčio įstatymo 1 priedėlį - 3 metai.
Šiuo atveju, kadangi kompiuterio jau nebėra įmonėje ir todėl jis nebebus naudojamas įmonėje PVM įstatymo 58 str. 1 dalyje nurodytai veiklai vykdyti, tai 2010 m. birželio mėnesio PVM deklaracijoje patikslinama (atstatoma) pirkimo PVM sumos dalis, tenkanti laikotarpiui nuo kompiuterio praradimo momento (2010 m. birželio mėnesio) iki nusidėvėjimo laikotarpio, nustatyto Pelno mokesčio įstatymo 1 priedėlyje pabaigos (2008 m. rugpjūčio mėnesio), t. y. už 27 mėnesius.
Patikslinta atskaityta pirkimo PVM suma sudaro 2363 Lt (3150/36x27), kur 3150 Lt – atskaityta pirkimo PVM suma, 36 – nusidėvėjimo laikotarpis mėnesiais, nustatytas Pelno mokesčio įstatymo 1 priedėlyje, 27 - laikotarpis, mėnesiais, už kurį tikslinama pirkimo PVM suma.“

Trumpai tariant, atstatoma pirkimo PVM suma nuo likutinės vertės. Jei visiškai nudėvėtas, netikslinama.

PVM atskaitą tikslinate tą mėnesį, kada IT nustojate naudoti PVM apmokestinamoje veikloje (ir neplanuojate toliau joje naudoti).
Nes pasitaiko atvejų, kada porą mėnesių nerandate klientų nuomai - tikslinti dėl to nereikia.
Bet jei parduodate be PVM, tai tą mėnesį ir tikslinkite.

Tikslinimui ne likutinė vertė ar galutinis nusidėvėjimas svarbu, o laiko tarpas nuo IT įsigijimo.
Todėl abiem jūsų klausimo atvejais PVM atskaitos tikslinimo laikotarpis penkeri metai. Pastatams 10 metų.

Puikiausiai galite taikyti nulinį tarifą ir tokiu atveju - ko abejoti?
PVM s/f nurodote Incoterms kodą EXW, įrašote estų transporto priemonės numerį.
Papildomi dokumentai įrodymui, kad išgabenta iš LT - jei duos kokį važtaraštį su savo parašu.
Iškilus problemoms (sunkiai tikėtina) jų deklaracijos (jūsų taip pat).

Klauskite taip:
"Mes 200x metais pasistaėme pastatą, kuriam pastatyti įsigytų medžiagų ir paslaugų pirkimo PVM traukėme į atskaitą. Baigę darbus, išsirašėme sau PVM sąskaitą faktūrą apie IT pasigaminimą. Joje priskaičiuotą PVM įtraukėme į to mėnesio PVM atskaitą.
Dabar pastate esančias patalpas nuomojame PVM mokėtojams ir ne PVM mokėtojams, tai yra, vykdome mišrią PVM atžvilgiu veiklą. Atskaitos procentas 8x.
Ar atsiranda mūsų įmonei prievolė tikslinti pastato įvedimo į eksploataciją mėnesį į atskaitą trauktą pirkimo PVM?"

Na čia yra smulkesnis VMI išaiškinimas:
mic.vmi.lt/documentpublicone.do?&id=10001...
Jums užtenka 4.1 ir 4.2 nurodytų dokumentų. Kiek suprantu, jūs juos turite.

Nežinau, gal jau toks klausimas forume buvo.
Neseniai vieno Lietuvos miesto VMI organizuotame seminare iškilo toks dalykas. Prelegentė, VMI darbuotoja, išaiškino, kad:
jei atleidžiamam darbuotojui priskaičiuotos sumos (atlyginimas, kompensacija už nepanaudotas atostogas, išeitinė išmoka, visa tai priskaitant galima taikyti tam atleidimo mėnesiui priklausantį NPD ir PNPD) išmokama ne atleidimo dieną, o vėliau, kada darbuotojas jau faktiškai atleistas, ir nėra tos įmonės darbuotojas, tai:
- kadangi išmokama jau ne įmonės darbuotojui, negalima taikyti nei NPD, nei PNPD, nes jis jau nebe įmonės darbuotojas. Išmokamą sumą reikia perskaičiuoti, visai sumai pritaikant 15 procentų GPM tarifą.
Kai sužinojau tokią naujieną, skambinau 1882. Kiek supratau, jie irgi buvo nustebę, jau pats aukščiausiai konsultantas sakė, kad jie rekomenduoja mėnesio pradžioje atleidžiamam darbuotojui netaikyti visai NPD, nes jei jis tą patį mėnesį įsidarbins kitur, tai jam gali būti pritaikoma per daug. Paaiškinau, kad paprastai atleidžiamam darbuotojui išduodama pažyma apie tą mėnesį pritaikytą NPD, o galų gale, tai ne bėda, nes viskas paaiškėja pildant FR0573.
Pridedu skaidrę iš seminaro (pats nebuvau). Gal ne taip suprantu? Nors atseit konsultantė net skaičiai aiškino

Ne taip suprantate.
Nustatant PVM atskaitos procentą, kai vykdoma PVM apmokestinimo atžvilgiu mišri veikla, be abejo, taikomi tik pajamų kriterijai.
Tačiau jūsų klausimas visai apie kitą dalyką. Jūs pastatą, kurio visa pasigaminimo vertės gautino PVM suma buvo atskaityta, pradėjote naudoti mišrioje veikloje, tai yra, ne vią jį naudojate PVM apmokestinamoje veikloje. Ir dabar tampa neaišku, ar reikia tikslinti anksčiau buvusią to pastato PVM atskaitą.
Todėl ir siūlau gauti raštišką VMI išaiškinimą.

Nereikia.
Ją pildo tik mišrią (apmokestinamą ir neapmokestinamą PVM) veiklą vykdantys juridiniai asmenys.
Tiekiant prekes ES šalims, veikla PVM apmokestinama, tik lengvatiniu 0 procentų tarifu.

Pažiūrėkite, koks pardavėjo kodas sąskaitoje. Jei įmonė turi filialą Vokietijoje, tai pardavėjo kodas turėtų būti vokiškas DExxxxxxxxx. Gali būti dar ir norvegiškas.
Jei rasite vokišką kodą, tuomet patys priskaičiuojate lietuvišką PVM.

Nereikia.

Kodėl manote, kad tai turėtų būti neleidžiami atskaitymai? Kokiu Pelno mokesčio įstatymo straipsniu remiatės?

Galvokim taip:
1. Jei ilgalaikis turtas, kurio pirkimo PVM buvo atskaitytas, pradedamas naudoti PVM neapmokestinamoje veikloje, PVM atskaita turi būti tikslinama. Pastatų PVM tikslinimo laikotarpis - 10 metų.
2. Tačiau jūs ne visą pastatą naudojate PVM neapmokestinamoje veikloje. Ar yra galimybė tiksliai nustatyti, kuri dalis pastato išnuomojama ne PVM mokėtojams? Ar esate tikri, kad ši dalis taip ir bus jiems nuomojama visą likusį iki 10 metų datos laikotarpį?
3. Manau, kad ne. Todėl jūsų vietoje rašyčiau raštišką paklausimą VMI, ką daryti su ta PVM atskaita.