Jei prikėjas apmok. asmuo tai - atskaymas lieka galioti - 20 laukelis. Jei PVM mokėtojas tai reikia pildyti ir FR0564

paslaugų būna labai įvairių - standartiškai 20 laukelis, bet be turinio sprendimas gali būti neteisingas.

Tik PVM'as - 25, 32, 35

O jūs pirkėjas ar pardavėjas ?

Pirkėjo rekvizitų nenurodymas nekeičia bendrų principų - jei prekės atvežtos iš ES tai PVM objektas LT, turitę skaičiuoti reversinį PVM - jei tai prekės tai pildote 21, 34, 25, 35 (pagal situacija). Pardavimas atskiras sandoris.
Gerai kad turite PVM kodas tačiau įsigijimo niekur daugiau deklaruoti nereikia.

na taip sugalvojo forma kur niekas nesirašo be to dar PSD reikia paskaičiuoti "mintyse" - ir sumokėti. Ne forma, o paskutinis šedevras.

Jei atitinka 96 str. - tai tik 12 laukelį

Taip klausimas ištikųjų yra ar tikrai rodyti 28,5 ar 37,5

Galima tik netiesiogines išvadas padaryti iš pildymo tvarkos, kad reikėtų rodyti tik VSD, o PSD nereikia. Tai kam tada deklaracija.

1. SAV pranešimo apie savarankiškai dirbančius asmenis pateikimo taisyklės (toliau – Taisyklės) nustato duomenų apie savarankiškai dirbančių asmenų valstybinio socialinio draudimo įmokas (pensijų socialinio draudimo įmokos, ligos ir motinystės socialinio draudimo įmokos; toliau – socialinio draudimo įmokos) pateikimo Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos teritoriniams skyriams (toliau – Fondo valdybos teritoriniai skyriai) tvarką.

Taigi vistiek reikalingas dokumentas. bet manau buh. pažyma čia netinka - nes jos pagarindu negalima koreguoti PVM - PVM gali būti koreguojamas tik PVM s-f. pagrindu.

Manau iš komentaro galima daryti išvadas - kad forminimas visgi lieka toks pat kokį siulem anksciau - kreditine Plius nauja sąskaita. Tai atitiktu PVM deklaracijos pildymą.

Taip Dorota teisi reikia nurodyti 19 laukelyje, pagal PMVI 42 str.

27.10. PVM įstatymo 42 ir 47 straipsniuose nurodytas patiektas prekes (suteiktas paslaugas) tais šiuose straipsniuose nustatytais atvejais, kai šių prekių tiekėjams (paslaugų teikėjams) apskaičiuotas (sumokėtas) PVM už patiektas prekes (suteiktas paslaugas) ne grąžinamas iš biudžeto, o 0 procentų PVM tarifas šiems sandoriams taikomas iš karto.
Pažymėtina, kad jeigu tikslinamas ankstesniame mokestiname laikotarpyje įvykusio prekių tiekimo (paslaugų teikimo) PVM tarifas, kai vietoj 0 procentų PVM tarifo turi būti taikomas standartinis arba lengvatinis PVM tarifas, tai tikslinimas turi būti atliekamas tą mokestinį laikotarpį, kurį įvyko prekių tiekimas (paslaugų teikimas: tokių prekių (paslaugų) apmokestinamoji vertė perkeliama atitinkamai į PVM deklaracijos 11, 12 ar kitą PVM deklaracijos laukelį, t. y. šiame PVM deklaracijos 19 laukelyje įrašoma su minuso ženklu, o PVM deklaracijos 11, 12 ar PVM deklaracijos kitame laukelyje – kaip teigiama.

Manau atvirkštinė operacija turi būti daroma pagal ta pati principa - taigi atsiranda nenormalus kiekis tikslinamu PVM deklaracijų.

Neturiu tokio atvejo bet galvoju ką daryčiau. jei tai būtų skirtingi mėnesiai - pardavimai viena men. patvirtinimas (vargu ar patvirtinimas užsitestų 25 d. kad jau sueitų terminas deklaruoti PVM).

Jei ta pati mėn. tai daryčiau taip: 5000 + PVM - pardavimas, gavau dokumentus patvirtinančius eksportą. kreditinė visai suma -5000(ir PVM) ir atskira dokumenta 5000 be PVM su 0 pr. PVM. Tada deklaruoji eksprota 17 laukelis.
aišku galima rašyti kreditine tik PVM'ui - bet tada, kažkiek klaidina pirminis dokumentas ar pard. registrai ir vistiek tiekimą reikėtų rodyti 17 laukelyje.

kaip suprantu schema tokia - pardavimas baltarusijos atstovamas + PVM, Nes EXW sąlygos - 11 + 29 laukelis.
Gaunat dokumentus patvirtinančius, kad eksportas įvykdytas - išrašote kreditinė (tai kada rašote kreditinę - tada ir atliekate tikslinimą). Nebent darote kitaip.

išvežtas prekės į trečias šalis

Kodėl skaičiuotas PVM, kas per trečios šalis ne ES ?

Aš kitokios nuomonės - užstatinė tara ne PVM objektas nedeklaruoti nereikia.
13 langelyje reikia deklaruoti tiekimus pagal PVMĮ 20-33 str.

Neabejotinai. Likutinė tiesiogiai priklauso nuo įsigijimo sav., nusidėvėjimo ir kitu pokyčių.

Galima daryti 10 būdu. Galima daryti kaip darote jus - jei reikalinga kiekinė apskaita - tikrai nepalikinėčiau 1 Lt, kiekį galima pajamuotis su 0 Lt.
O galima iš šiaip naudoti Exceli (kuri naudojamas ir inventorizacijos metu) ir užbalansines sąskaitas.

Čia jau kaip organizuosite. Jei tam naudosite kažkokį apskaitos programos moduli, kur matysis analitika - tai matysite tai ką suvesite.

Visada reikia įverinti ar ta informacija reikalinga, ar nauda neviršija išlaidas.

Jei naudoti sąskaita - tai tada tik užbalansinę.

Reikia griežtai laikytis IT pripažinimo kriterijų: tarnauja ilgiau nei 1 metus + teikia ekon. nauda + vertė didesnė nei minimali.
Kitaip prieiname prie to kad žirklės ant stalo ir mėgstamas kalkuliatorius tarnauja ilgiau nei metus, ir tai ilgalaikis turtas.

O ką širdis sako ?

Tiek informacijos neturiu - kiek žinau gauna CMR kopijas ir t.t. dar kitus patvirtinančius dokumentus iš vežėjo.

Kolegos gal turėjote situacija. Įmonė verčiasi naudoti automobilių prekyba ( Loretos kaimynai )
Taiko maržos schema. Perduoda viena iš automobilių kaip parama Labdaros fondui. Išsirašo sau PVM s-f. - klausimas kaip privačių poreikių tenkinimas - klausimas ar gali taikyti šio atveju maržos schema, nes paramos suma vertinama savikaina, todėl teoriškai marža 0, PVM 0 ?

Va apie ka aš ir kalbų kolegos. The right question. Man ši situacija priminė 2-u Transporteriu pradžia.
- What if We Leave and You're Wrong ?
- This is very good question.

Visigi matau kad rezervo taisyklė čia neturi būti taikoma - nes tada įsigijimą operacija reikia atskirti, todėl transoportavimo su įsigijimo operacija nėra.

Problema tame kad Lenkijoje yra susijusi įmonė (o kitos nesusijusios) ir praktikoje taikoma 0% Lenkijoje ir greičiausiai gali problemos gali būti netik Lenkijos įmonė, bet ir LT įmonei Lenkijoje. Širdis rami tik todėl kad situacija ne mano įmonėje, bet problemą reikia išspręsti.

Taigi iš diskusijos darau išvadas, kad kad tų pačių prekių vežimas ir iš karto yra svarbus ir visgi kritinis momentas (jis ir svarbus ir tiekėjui įrodyti prekių išvežimą) - ir jei verslo modelis yra prekių rinkimas iš kelių tiekėjų ES reikia apgalvoti tinkama schema - kad būtų galima įsigyti ir teikti galutinį kiekį.

Loreta - pamiršome išimti iš pagrindinės taisyklės 13 str 18 d.
Tai jei traktuoti kad užsienio valsybė - tai ne ES - tada lentele teisinga - nes daroma prielaida, kad paslauga suteikta už ES riboju - išmitis galioja.

Loreta, sutinku - čia tikrai blogai - taikoma bedra taisyklė kaip pirkėjas apmok. asmuo. Tai jei pirkėjas LT apmokėstinimo objektas LT.

Luka - verslo/prekybos schemos pavyksta keist:
Surekamas reikalingas prekių kiekis iš 2 ar 3 tiekėjų - Nėra vieno PL tiekėjo kuris superka iš tu 2-3 teikėju ir po to grąžiai parduoda LT. Nėra nebus. Čia reikia mokestinio paaiškinimo, nes verslo sprendimo įtakoti negalima
Dar kar karta kartoju - tai ko nenorite toleruoti, tiekimas nevyksta iškarto nes vienas tiekėjas pateikia reikalinga kieki iškarto, kitas po savaite - tada turime bendra kieki ir galima jį pateikti vokiečiams - t.y. visa yra ribotas laiko tarpas per kuri EXW sąlygomis įsigytos prekės iš PL pirkėjo guli ir laukia antros prekių dalies.
Todėl ir prekės transportuoja ne pats PL tiekėjas, o kitas vežėjas.

Aš pasikartosiu, kad šabloninius sprendimus aš žinau, man reikia sprendimo pagal situaciją, o ne kurti verslo schemą / situaciją iš naujo. Ačiū

rašyti -200, tai normalu

Analogiškai LT įstatymas - veikla Lenkijoje. PVM objektas yra ten kur prasideda prekių gabenimas - tai jei iš Lenkijos po to pradėsiu gabenti į DE atskiru sandoriu - jau labai rimtos užuomazgos regisravimuisi toje šalyje.

Bet kiek nukrypstame kita linkme. Man svarbu praktiniai atvejai, aišku ir nuomonė dėl "šių prekių" pateikimo "iš karto". Ar nebuvo problemų ar reikalavimus, kad pagal konkretų įsigijimą - turi būti konkretus teikimas (kas dažnai ekonomiškai nenaudinga - nes transporto įkainiai kitokie ir t.t.) : paprastai šnekant vienas pirkimas ir jam turi būti vienas pardavimas - kitaip objektas Lietuvoje (nors vargu ar 12(2) str . 2 dali galima būtų pripaišyti) ?

Taip Raini - komentarai jau išnagrinėti skersai ir išilga ten kaip visada vadovėliniai pavyzdžiai.

Ačiū už pradėta diskusija.
Esminis akcentas yra 12(2) str. 3 d.
3. Neatsižvelgiant į šio straipsnio 2 dalies nuostatas, tuo atveju, kai iš vienos valstybės narės į kitą valstybę narę išgabenamas prekes įsigyja Lietuvos Respublikoje registruotas PVM mokėtojas, kuris šias prekes[1] iš karto[2] toje kitoje valstybėje narėje patiekia asmeniui, kuriam toje kitoje valstybėje narėje nustatyta prievolė apskaičiuoti ir sumokėti už šias patiektas prekes PVM ......

Komentare nėra paaiškinimo ar šios prekės galu būti renkamos kaupiamos bendram teikimui - nes iš vieno tiekėjo nepakanka prekių kiekio. Ir teoriškai ir praktiškai gali išlįsti toks dalykas, kad jei sujungi kelis pirkimus skirtingu laikotarpiu - tai jau ne "šios prekės" t.y. Supratimas gali būti toks: ką pirkai, tą parduodi

"Iš karto" reiškia teoriška protinga bet minimalu laiko tarpą ir visgi manau kad be saugojimo. Todėl vėl yra problemos ir rizika - kad ir dėl minimalių saugojimo terminų.

Dėl patikslinimo kaip ir minėjau yra paprastai ne daugiau nei 3 tiekėjai (i kur tie pagrindiniai tiekėjai surenka prekės LT įmonė nežino ir nesidomi), kurie surenka reikalinga kiekį LT įmonei ir pateikia vežėjui. Paprastai viskas įvyksta tą patį mėn.

Transportavimas yra iškarto numatomas į DE, be abejo galima galvoti apie prekių įsigijimą PL (ir skaidyti galima trikampę į 2 sandorius) - kai atskirą sandorį bet tada jau beveik nėra abejones kad PL pareikalaus registruotis PVM mokėtoju Lenkijoje. Tada ir Lenkijos tiekėjai pradės LT įmonei skaičiuoti vietinį PVM. Taigi atskirimas labai jau skausmingas.