Aš kitokios nuomonės - užstatinė tara ne PVM objektas nedeklaruoti nereikia.
13 langelyje reikia deklaruoti tiekimus pagal PVMĮ 20-33 str.

Neabejotinai. Likutinė tiesiogiai priklauso nuo įsigijimo sav., nusidėvėjimo ir kitu pokyčių.

Galima daryti 10 būdu. Galima daryti kaip darote jus - jei reikalinga kiekinė apskaita - tikrai nepalikinėčiau 1 Lt, kiekį galima pajamuotis su 0 Lt.
O galima iš šiaip naudoti Exceli (kuri naudojamas ir inventorizacijos metu) ir užbalansines sąskaitas.

Čia jau kaip organizuosite. Jei tam naudosite kažkokį apskaitos programos moduli, kur matysis analitika - tai matysite tai ką suvesite.

Visada reikia įverinti ar ta informacija reikalinga, ar nauda neviršija išlaidas.

Jei naudoti sąskaita - tai tada tik užbalansinę.

Reikia griežtai laikytis IT pripažinimo kriterijų: tarnauja ilgiau nei 1 metus + teikia ekon. nauda + vertė didesnė nei minimali.
Kitaip prieiname prie to kad žirklės ant stalo ir mėgstamas kalkuliatorius tarnauja ilgiau nei metus, ir tai ilgalaikis turtas.

O ką širdis sako ?

Tiek informacijos neturiu - kiek žinau gauna CMR kopijas ir t.t. dar kitus patvirtinančius dokumentus iš vežėjo.

Kolegos gal turėjote situacija. Įmonė verčiasi naudoti automobilių prekyba ( Loretos kaimynai )
Taiko maržos schema. Perduoda viena iš automobilių kaip parama Labdaros fondui. Išsirašo sau PVM s-f. - klausimas kaip privačių poreikių tenkinimas - klausimas ar gali taikyti šio atveju maržos schema, nes paramos suma vertinama savikaina, todėl teoriškai marža 0, PVM 0 ?

Va apie ka aš ir kalbų kolegos. The right question. Man ši situacija priminė 2-u Transporteriu pradžia.
- What if We Leave and You're Wrong ?
- This is very good question.

Visigi matau kad rezervo taisyklė čia neturi būti taikoma - nes tada įsigijimą operacija reikia atskirti, todėl transoportavimo su įsigijimo operacija nėra.

Problema tame kad Lenkijoje yra susijusi įmonė (o kitos nesusijusios) ir praktikoje taikoma 0% Lenkijoje ir greičiausiai gali problemos gali būti netik Lenkijos įmonė, bet ir LT įmonei Lenkijoje. Širdis rami tik todėl kad situacija ne mano įmonėje, bet problemą reikia išspręsti.

Taigi iš diskusijos darau išvadas, kad kad tų pačių prekių vežimas ir iš karto yra svarbus ir visgi kritinis momentas (jis ir svarbus ir tiekėjui įrodyti prekių išvežimą) - ir jei verslo modelis yra prekių rinkimas iš kelių tiekėjų ES reikia apgalvoti tinkama schema - kad būtų galima įsigyti ir teikti galutinį kiekį.

Loreta - pamiršome išimti iš pagrindinės taisyklės 13 str 18 d.
Tai jei traktuoti kad užsienio valsybė - tai ne ES - tada lentele teisinga - nes daroma prielaida, kad paslauga suteikta už ES riboju - išmitis galioja.

Loreta, sutinku - čia tikrai blogai - taikoma bedra taisyklė kaip pirkėjas apmok. asmuo. Tai jei pirkėjas LT apmokėstinimo objektas LT.

Luka - verslo/prekybos schemos pavyksta keist:
Surekamas reikalingas prekių kiekis iš 2 ar 3 tiekėjų - Nėra vieno PL tiekėjo kuris superka iš tu 2-3 teikėju ir po to grąžiai parduoda LT. Nėra nebus. Čia reikia mokestinio paaiškinimo, nes verslo sprendimo įtakoti negalima
Dar kar karta kartoju - tai ko nenorite toleruoti, tiekimas nevyksta iškarto nes vienas tiekėjas pateikia reikalinga kieki iškarto, kitas po savaite - tada turime bendra kieki ir galima jį pateikti vokiečiams - t.y. visa yra ribotas laiko tarpas per kuri EXW sąlygomis įsigytos prekės iš PL pirkėjo guli ir laukia antros prekių dalies.
Todėl ir prekės transportuoja ne pats PL tiekėjas, o kitas vežėjas.

Aš pasikartosiu, kad šabloninius sprendimus aš žinau, man reikia sprendimo pagal situaciją, o ne kurti verslo schemą / situaciją iš naujo. Ačiū

rašyti -200, tai normalu

Analogiškai LT įstatymas - veikla Lenkijoje. PVM objektas yra ten kur prasideda prekių gabenimas - tai jei iš Lenkijos po to pradėsiu gabenti į DE atskiru sandoriu - jau labai rimtos užuomazgos regisravimuisi toje šalyje.

Bet kiek nukrypstame kita linkme. Man svarbu praktiniai atvejai, aišku ir nuomonė dėl "šių prekių" pateikimo "iš karto". Ar nebuvo problemų ar reikalavimus, kad pagal konkretų įsigijimą - turi būti konkretus teikimas (kas dažnai ekonomiškai nenaudinga - nes transporto įkainiai kitokie ir t.t.) : paprastai šnekant vienas pirkimas ir jam turi būti vienas pardavimas - kitaip objektas Lietuvoje (nors vargu ar 12(2) str . 2 dali galima būtų pripaišyti) ?

Taip Raini - komentarai jau išnagrinėti skersai ir išilga ten kaip visada vadovėliniai pavyzdžiai.

Ačiū už pradėta diskusija.
Esminis akcentas yra 12(2) str. 3 d.
3. Neatsižvelgiant į šio straipsnio 2 dalies nuostatas, tuo atveju, kai iš vienos valstybės narės į kitą valstybę narę išgabenamas prekes įsigyja Lietuvos Respublikoje registruotas PVM mokėtojas, kuris šias prekes[1] iš karto[2] toje kitoje valstybėje narėje patiekia asmeniui, kuriam toje kitoje valstybėje narėje nustatyta prievolė apskaičiuoti ir sumokėti už šias patiektas prekes PVM ......

Komentare nėra paaiškinimo ar šios prekės galu būti renkamos kaupiamos bendram teikimui - nes iš vieno tiekėjo nepakanka prekių kiekio. Ir teoriškai ir praktiškai gali išlįsti toks dalykas, kad jei sujungi kelis pirkimus skirtingu laikotarpiu - tai jau ne "šios prekės" t.y. Supratimas gali būti toks: ką pirkai, tą parduodi

"Iš karto" reiškia teoriška protinga bet minimalu laiko tarpą ir visgi manau kad be saugojimo. Todėl vėl yra problemos ir rizika - kad ir dėl minimalių saugojimo terminų.

Dėl patikslinimo kaip ir minėjau yra paprastai ne daugiau nei 3 tiekėjai (i kur tie pagrindiniai tiekėjai surenka prekės LT įmonė nežino ir nesidomi), kurie surenka reikalinga kiekį LT įmonei ir pateikia vežėjui. Paprastai viskas įvyksta tą patį mėn.

Transportavimas yra iškarto numatomas į DE, be abejo galima galvoti apie prekių įsigijimą PL (ir skaidyti galima trikampę į 2 sandorius) - kai atskirą sandorį bet tada jau beveik nėra abejones kad PL pareikalaus registruotis PVM mokėtoju Lenkijoje. Tada ir Lenkijos tiekėjai pradės LT įmonei skaičiuoti vietinį PVM. Taigi atskirimas labai jau skausmingas.

Kolegos. Trikampė prekyba, kad ją kur
Ar teko susidurti su atveju (LT tarpininkas), kai prekės įsigytos pirminėje ES šalyje - iš tiekėjo pvz. PL būtų tam tikra laiką saugomos, ruošiamos transportavimui ir tik data siunčiamos į DE PVM mokėtojui. Ar yra tada problemos Lenkijoje ?

Dar vienas variantas: ta pati Lenkija. Vienas tiekėjas neturi pakankamai prekių (bulvių), todėl prekės įsigyjamos iš kelių PL tiekėju ir perduoda prekes LT pirkėjo samdytam vežėjui (tam reikia laiko), tada visa bendras kovinis vežamas į DE. Vėl klausimas ar LT įmonė PL gali turėti problemų dėl apmok. veiklos PL, ar PL tiekėjas teoriškai turėtų skaičiuoti Lenkiška PVM - nes prekės perkamos EXW sąlygomis - tačiau, PL tiekėjams pateikiami prekių išvežimo iš PL dokumentai.

Ačiū už šviesias mintis.

19 laukelis.

Trumpalaikis.
Registruojamas faktinis limito panaudojimas.
Nepanaudotos dalies registruoti nereikia.

1) http://ec.europa.eu/taxation_customs/vies/
2) žr. 56 str. komentarą - CMR vienas iš dokumentų.

Kaip jis gali taikyti savo PVM ? Italai veža į Lietuvą - išvežimas yra iš ES į kita ES šalį. Italai teisėtai taiko 0 proc. VAT su Kiprų kaip rašiau dėl rezervo taisyklė dar bandysiu aiškintis nes šio atveju trikampės prekybos nėra trūksta grąndies Lietuvoje - todėl jei pats teikimas IT-LT ne objektas Kipre, tačiau įsigijimas IT - CY teoriškai turi būti objektas dėl įsigijimo. Žodžiu kuo toliau to daugiau problemų.

Tai jei būtų taikę mane būtų informavę - be to neaišku ar tai išgelbėtų nuo prievolių Lietuvoje. Tarkime Kipras pritaiko rezervo taisyklę, bet tai nieko nekeičia nes galiu taikyti tik PVMĮ 3 str. 2 ir 12(2) str. 1 d. (kiti 2 ir 3 netaikomos nes pirkėjas ne Lietuvos PVM mokėtojai)

Suprantat dėl 41 str. - ne tame problema VMI neginčija kad pats teikimas iš Lietuvos yra objektas su teisę taikyti 0% PVM tarifą. Problema dėl pačio įvežimo į Lietuvą ir objekto atsiradimo nuo įsigijimo.

Dabar PVM sumokėjima "kontroliuoju" aš. Bandysiu susisiekti su muitinės tarpininkus. Bet nei VMI nei muitinė teoriškai nekontroliuoja - nes kaip suprantu Eksprotas ir kas iki to įvyko - nesvarbu.

Patikrianau eksproto deklaracijas - Kipro įmonė nurodyta kaip Eksportuotojas nurodytas Kipro PVM kodas.
Mane tik neramina tai kad VMI nori, kad lapkričio mėn. faktiškai sumokėtume PVM, o kovo-balandžio prašytume susigrąžinti - tai tikrai nes suma daugiau nei 1 mln. LT.

Įsigijimas iš ES Lietuvoje - PVM objektas, prievolė skaičiuoti PVM ir registruotis PVM mokėtoju.
Italai veža tiesiogiai iš IT į LT - taigi jei Kirpo įmonė būtų PVM mokėtoja ir Kipre ir LT tai nebūtų problema, o dabar LT registracijos nėra tai atsiranda PVM prievolė kaip ne PVM mokėtojui nebent galima pritaikyti kokį nors iš PVM 53 str. punktų - bet dar negaunu iš tarpininko informacijos apie tai kai buvo įformintas įvežimas į Lietuvą ar buvo kokios nors muitinės procedūros įforminamos (1 d.)

Taip eksporto dokumente 8 laukelyje nurodytas eksportuotojas - Kipro įmonė (dar patikslinsiu rytoj - bet kiek pamenu nurodyta Kipro įmonės PVM kodas), ir muitinės tarpininkas Lietuvos įmonė.(14 laukelis)

Kolegos pasidalinkit patirtimi.
Turi situacija. Kipro įmonė PVM mokėtoja Kipre, įveža į Lietuva kondicionavimo įrangą (neįregistravus Lietuvoje PVM mokėtoja) ir ja eksportuoja į Baltarusija. Kondicionavimo įranga Kipro įmonė daugiausiai perka Italijos įmonės PVM mokėtojos (PVM neskaičiuojamas nes yra išvežimas į kitą ES šalį) - įranga pristatoma į LT sąlygomis DAP Vilnius ir iškarto eksportuojama BY.

Pirkimo/ pardavimo dokumentai yra, CMR'ai yra, eksporto deklaracijos yra.
Viskas įvyko 2012 m. laprkičio mėn. Kipro įmonė tik dabar 2013 m. užregistruota Lietuvoje PVM mokėtoja. Ar susidarėte su tokia situacija ? Ar galima išvengti šio atveju faktiško PVM mokėjimo Lietuvoje nes tai įsigijimas iš ES ?
Ačiū už patarimus.

Būtinai atsakymo esme praneškite - bus įdomu sužinoti VMI nuomonę.

Dėl prekių manau reikia sutartį perrašyti nurodant savikaina (arba nieko nenurodant, tačiau savikaina nurodyti prekių perdavimo akte) nes Jus pildysite FR0477, paramos gavėjai FR0478 - jei sumos nesutaps VMI manau pastebės ir tada reikės taisyti.
Buvo kažkada seni geri laikai lig iki 2002 kai parama buvo fiksuojama pardavimo kainomis.

Tai jei paramos sutartis ar susitarimas su universitetu, paramos gavėjo statusą jis turi tai jau gerai. Remiate nei prekėmis nei paslaugomis, todėl manau savikainos čia skaičiuoti nereikia.
Tačiau kuponų įteikimą negalima visiškai prilyginti "piniginės" paramos suteikimui. Problema tame, kad tai gaunasi labai tikslinė parama - nes apsipirkti galės tik pas Jūs. Dar viena problema kad gali panaudoti 50 pr. kuponų, o gali pvz. nei vieno - tai realios jūsų išlaidas neatitiks kuponu dydžio.
Situacija nestandartinė todėl manau reikė parašyti užklausima VMI.

Neturėdamas atsakymą galiu pareikšti tik savo nepagrįstą nuomonę:
jei suma nedidelė taikyčiau atsargumo principą ir nesunaudočiau PM lengvata.
jei didelė ir įmonei reikšminga (iki atsakymo gavimo iš VMI) parama įtraukčiau pagal faktą t.y. pardavimo metu parduotų prekių ir sut. paslaugų savikainą traukčiau į paramos sąnaudas.

Kuponų pardavimas nėra PVM objektas, tai tik "neatlygintino" avanso pasiėmimas. PVM bus skaičiuojamas tada kai suteiksite paslaugas (tai bus normali standartinė operacija).

O tai remiat tiesiogiai studėntus ar tą parama eina dar per kokią VšĮ ar asociacija ?
Tiesiogiai fizinių asmenų UAB remti pagal Paramos ir labdaros įstatymą negali (t.y. tai nebus traktuojama parama).