Siučia įmonei todėl, kad galutinis apskaičiamas ir perskaičiavimas atitenka įmonei:
1. Išskaičiuota per daug mokesčio - įmonė negali grąžinti ar perskaičiuti
2. Išskaičiuota per mažai (Sodros) - įmonė perskaičiuoja ir sumoka papildomus mokesčius.

O iš kur jus galvojat darbuotojas gaus informaciją/pažyma del neteisingai apskaičiuoto pajamų mokesčio ir pritaikyto NPD.
Jei kila abejonės ar grąžinima galima atlikti bet kada. Galu galė jei, tikrai norima grąžinti - reikia deklaruoti pajamas perskaičiuoti pajamų mokestį ir susigrąžinti bendra tvarka.

Ne, nemano artas71 pateikia nuoroda į Norminį aktą, kurio pagrindų nustatomas ilgalaikio turto naudojimo įmonė veikloje procentas. Procentą savarankiškai nustato IĮ savinikas - jis nėra ribojamas.
11 punktas:
"Kito turto (patalpų, įrenginių, ryšio priemonių ir pan.), nuosavybės teise priklausančių vienetų dalyviams ir jų šeimų nariams, eksploatavimo sąnaudoms, atskaitomoms iš vieneto pajamų, yra priskiriamos šio turto šildymo, apšvietimo, vandens, kitų medžiagų suvartojimo, abonentinio mokesčio bei kitų per mokestinį laikotarpį patirtų sąnaudų dalis, proporcingai tenkanti vieneto veikloje naudojamai patalpų arba kito turto daliai, nurodytai vieneto vadovo įsakyme."

Nuo kada Akcinių bendrovių įstatymo nuostatos taikomos IĮ ??? IĮ neturi įstatynio kapitalo.
1.Kaip seniai jus registravote IĮ, gal rejestro tvarkitojas nesupratingas patsitaike, todėl kad faktiškai registravau įmonė po 1999 jokių reikalavimu dėl sumų niekas net neminėjo - kad nėra ir įstatyminio pagrindo.
2. Negali
3. Pagal nustatyta procentą.

Nematau čia nieko juokingo reikia taikyti ir bylinėti, kitaip ir mokesim baudas ir delspinigius - jei tik tikrins ir reikš pritenzijas tikr ginčysiu teismine tvarka.

Dėl Sodros išskaičiuoto per didelio pajamų pajamų mokesčio, iš tukrųjų jei pajamos mažos tikslinga teikti NPD taikymo kopija, o grąžinti gali darbuotojas MAĮ nustatyta tvarka. Sodra pati pildo FR0453 todėl, įmonei sodros sumokėtų sumų rodyti nerekia. O perskaičiuoti mažinti kitu laikotarpių pajamų mokesti įmonė neturi teisės.

Nepaisaint šių atsitikimu, kai tikrai norėtųsi drausiminę nuobauda pakeiti materialinę, manau kad DK sudarytas šio požiūriu teisingai. Todėl, kad jei būtų leista bent menka galimybę įprasta tvarka mažinti DU darbavys taip ir daryti ir dokumentus specialiai surinktų - nukentetų labiausiai ne tie kurie, daro kažka piktybiškai ir gali už save pakovoti, o tie paprastį sąžiningi darbuotojai, kurie ištikrųjų nekalti.
Vienas padar, kažka negerai - visai grupei atlyginimą mažina (mano atveju tai būvo su priedais, kas jums trukdo pakeisti atlyginimų sistemą) - o darbdaviui nusispiauti jam tiesios ir tvarkos nereikia, jam reikia nuostolius atlyginti. Būtent tai dažniausiai ir būna todėl, palaikau darbuotojo pusę ir kai kurias DK nuostatas (nors jis irgi netobulas).
Visuose jūsų atvejuose matau organizacinių dalyką trumūmą, t.y. pamokas iš kurių galima pasimokyti ir kai ką pertvarkyti.

Ačiu :) ačiu, stengsiuos labiau :) - aukso gi nebūna per daug :)

Paskutinis minimalus deklraruojamas dydis taikomas nuo 2003.05.01 -46400 litų. Tvarkingas forminimas ir yra KPO ir KIO, kur konkrečiais užrašyta, kad tai savininko įnašas.
Dėl neribotų įnašų mes tikri, tiesiog kaip sake Loreta nuo konrečios sumos atskirais atvejai atsiranda deklaravimo prievolė.

pagal PMĮ 14 str. komentarą:

"4. Pagal lizingo (finansinės nuomos) sutartį valdomo ilgalaikio materialiojo turto įsigijimo kaina turi būti nustatoma prie lizingo (finansinės nuomos) sutartyje nurodytos turto vertės dengimo sumos (įskaitant kapitalizuotas palūkanas) pridedant visus su pirkimu susijusius mokesčius (muitų, registravimo ir kt.), transportavimo, sumontavimo, patikrinimo, instaliavimo bei kitas tiesiogines išlaidas, susijusias su šio turto naudojimo parengimu."

Priėmimą - kasos pajamų, išdavima - kasos išlaidų orderių.
Pagrinde - konkrečiai įvardinti operacijos turinį.

Įnašų sumos, jų dažnumas - nėra ribojamas, faktiškai manau, kad jei įnešimo suma viršytų minimalią deklaravimui skirtą sumą reikėtų deklaruoti pajamas - nors GPDĮ 11 str. to nenumato.

Tvarkingai fiksuokite įnašų įnešimą ir išemimą, priešingai išimant VMI gali traktuoti kaip pajamas(o ne įnašo atsiėmimą) ir apmokestinti.

Į kurią konkrečiai sumą?

pastabos apie DK teisingos, bet iš jūsų samprotavimu matau, ka jūs daugiau darbadvys(bent jau palaikot), nei darbuotojas

???
Leiskite man paklausiti - Kai jums toks darbuotojas kuris tinginiauja (tai galima išaiškinti per pirmus 3 mėn.), vagiliauja ir t.t.
DK numato tvarka taigi taikykite darbuotojui griežčiausią drausiminę nuobauda ir varykit lauk.

Ar jūs nieko prieš kad darbuotojas šiek tiek vogtu, gertu - abejoju, bet jei TAIP - įrašykite tai į darbo tvarkos taisykles.
Taigi darbuotojo, jūsų išvadintuose veiksmose, galima įžvelgti ir žalos padarymai ir drausminius pažeidimus - tai ir taikykit DK, darbo santykiai nėra paprasti ir neapsiriboja vien DU reguliavimu.

Būtent, naujas DK, teisiminės praktikos nėra - todėl visada galima ginčyti.

Reikia bent pradėti, ar bent jau stengtis laikytis ir darbuotojo teisė reikalauti, kad darbdavys laikytusi, todėl kad darbuotojas darbar spardomas į kairę ir į dešinę ir kol mūsų psichikoje įgauję drebėjimo ir baimės dėl darbo dalykai išliks - tol mus ir spardis.

Žiūrint iš darbuotojo pozicijų jis gali tokių dokumentų ir nepasirašyti.
O vadovaujantis DK 120 str. tokia pakeitima gali būti įteisinti tik darbuotojo raštišku sutikimu. Todėl, net darbuotojo "užvizuotą" įsakyma laikau pažeidimu.

[quote:a5a066be67]Jei tai vienkartinis, reikalingas įsakymas, nurodant priežastį dėl ko
mažinamas atlyginimas - dėl "blogo skyriaus, padalinio rezultato,
(tik administracijai),dėl blogai atlikto darbo (nurodant konkretų atvejį).[/quote]
Blogi rezlutatai nėra pagrindas mažinti darbo užmokesti. Jei nustatyta tokia apmokėjimo sistema, kad DU priedai priklauso nuo pardavimo apyvartų, sumažėjus apyvartoms automatiškai sumažės ir priedai.
DK numato tik žalos atlyginimą, o žalos padarymas turi būti atitinkamai įformintas ir darbuotojo kaltė įrodyta pagal DK 17 sk.
Drausiminė nuobauda negali būti pakeista išskaitomis iš darbo užmokesčio.

Nepamirškite šio nutarimo:
www3.lrs.lt/cgi-bin/preps2?Condition1=1029..."> www3.lrs.lt/cgi-bin/preps2?Condition1=1029...
402 - skolos sąskaita, jei jus PVM'ą ir palūkanas skolingi tai pridėkite.
Sutarties mokestis, dažniausiai pridedamas prie ilgalaikio turto savikainos.[/url]

Neįtraukimą nustato ne sodrą, o DK anksčiau AĮ.
Vadovaujames tokia nuostata, pirklausomai nuo kuo remiantis surašomas
įsakymas Atostogų grafiku ar darbuotojo prašymu, atostogų trukmė savavališkai nestumdoma (t.y. yra neįtraukima, o ne savavališkas pratesimas) t.y.
Jei darbuotojas pateikė prašymą suteikti atostogas iki 04.20 dienos imtinai taip ir suteikiama nuo 04.07-04.20 , o skiriasi tiks skaičiavimas t.y. darbuotojas paėmęs atostogas laikotarpių nuo 04.07 iki 04.20 - buvo išnaudota 13 k.d. kasmetinių atostogų - todėl liko dar 15 k.d.
Galima ir kita pusė pvz. darbuotuojas nori išnaudoti 14 k.d. kasmetinių atostogų - reiškias automatiškai galima paskaičiuoti laikotarpį - nuo 04.07 iki 04.22 imtinai.

F-01 abi. Pasirodo pas mane senos, bet jau F-01, todel išmetu jas lauk kad neklaidyntų.

PS-05.

Kažkur buvau išsisaugojęs, toj bandysiuprikabinti.

Tame ir reikalas p. Angelka kad ne 17 ir 18, o apie 31 ir 32 (aišku su sąlyga kad taikomas tik vienas tarifas.)bei 46 ir 47 - vat tokiu nesąmonių galima sulaukti iš VMI.

Šiap klausimas tikrai ginčitynas 7 p. ištikrųjų iš dalis sušvelnina situacija, sutinku puoliau per daug (ir todėl suklidau) analizuotis 4 p., čia dėl komandiruočių į užsienį, bet kad dėl Lietuvoje tai delspinigiai tikrai priklauso.

Dėl atostogu tai čia visai priešinga situacija: Gauti atostogas - darbuotojo teise, mokėti dienpinigius darbdavio prievolė - kitas reikalas kokio dydžio.

Jus teisi tikrai nesamonė.
BNP sudaro baigtinės prekės (paslaugos) - tas, kurios pasiekia galutinį vartotoją (paprastai šnekant). BNP tai tiesiog užsimenamas, kaip pagrindas rodikių apskaičiavimams.
"Tačiau tai toli gražu nerodo, jog lietuviai pradėjo mokėti mažiau mokesčių." - teisingiai tai gali priklausyti ir nuo atlyginimo didžio.

Kol nepradėsime daryti finansinės atskaitomybės rimti klausimai ir neatsiras. Gal galetumete, o seminaro padaryti bendra apžvalga ?

O klausimų kolkas tikrai nėra.

:) na jei tikėti posakiu "geriau vėliau niegu niekada" - tai išanksto kai ir nepriimami pasveikinimai :)

Kodėl delsiama atnaujinti nutarimą nesuprantu. O 1997 PSD tikrai buvo mokami, todėl kad SDĮ išleistas 1996 m. 05 mėn., o nutarimas mini būtent tos savarankiškus asmenis apie kurios šnekam ir kurie yra paminėti SDĮ (senam)16 str.

O del VMI tai galiu atsakyti klausimu į klausimą: kodėl Kauno VMI tikslinant PVM deklaracija būtinai prašo parašyti raštišką pasiaiškinimą (priežastį), o Vilniaus VMI - ne, kodėl viena VMI reikalauja kad PVM dekracijos apmokestinamojąją vertę padauginus iš 18% gautusi PVM sumą (nor tai faktiškai neįmanoma, o kitą - ne.

Toks jausmas kad Lietuva tokia didelė, kad net valdžios institucijos susišnekėti negali, o įstatymai išleidžiami skirtingai kiekvienai VMI.

Moku kas mėnesį, dėl terminų vadovaujuos bendrais terminais nustatytais : LIETUVOS RESPUBLIKOS VYRIAUSYBĖS NUTARIMU 1997 m. liepos 4 d. Nr. 727 Vilnius "Dėl Privalomojo sveikatos draudimo įmokų mokėjimo terminų ir tvarkos patvirtinimo".

Kad terminų nėra nereiškia kad mokėti nereikia, tai aišku trukūma ir galimybė priskaičiuoti papildomus delspinigius, bet Įstatymas numato tokių įmokų mokėjimą todėl jas reikia mokėti.

Kaip sakant supanrantama ir logiška, buvo pas mus tokia etapai kai Sodros įmokas padidino nuo 31 iki 34%, o paskuriniu metu įvyko tokie kaip NPD padidinimas nuo 214 iki 250 ir iki 290 LT.

".... pradeda dirbti sau" - :) praktiškai per savaite žmogus turėtų mirti :), o pasirodo viską atiduodamas gali išgyventi net iki 05.04.

Įdomu kada pasieksime 1993 metų lygį.

Jo Pačiolis visai apsileido :) kalendorius leidžia o dienų nepažįsta.
Reikia koki dėsningumą įvesti pvz. apskaičiuoti buhalterių dieną nuo Velykų :).

Nesutinku su jumis dėl faktų nebumo - o kaip gi Nutarimas Nr. 613 "DĖL TARNYBINIŲ KOMANDIRUOČIŲ Į UŽSIENĮ" visa 4 apstraipą (ar Nr. 120) - ar jūsų manymu frazė "atlyginami dienpinigiai" nėra pakankamai konkretį ? Jei būtų nurodyta "dienpinigiai ne didesni nei ....." - tikrai su jumis sutikčiau kad mažinti galima. Be to toliau nurodyti, konkretus išlaidų mažinimo atvejai tarp kurių dienpinigių NĖRA.