Į sąnaudas nurašysite tą mėnesį ir tokią dalį sumos už kiek bus atlikta paslaugų.

Nereikia.

Mokesčių mokėtojas gali būti pripažintas veiklos nevykdančiu, jeigu:
1. nesudaro ir nevykdo jokių sandorių;
2. nevykdo atsiskaitymų su ūkio subjektais;
3. negauna pajamų (išskyrus mokesčių mokėtojo banko sąskaitose esamų piniginių lėšų palūkanas).
Mokesčių mokėtoją nevykdančiu veiklos savo sprendimu pripažinti gali:
UAB, AB, ŽŪB – kompetentingas valdymo organas;
ĮI, KŪB, TŪB – savininkai.
Pripažinus mokesčių mokėtoją veiklos nevykdančiu, tinkamai užpildytas prašymas turi būti pateiktas AVMI iki to mokesčio, nuo kurio deklaracijos teikimo prašoma laikinai atleisti, deklaracijos pateikimo termino pabaigos. (Prašymo pavyzdinė forma patvirtinta VMI prie FM viršininko įsakymu Nr. VA-28, 2 priedas).
Prašymas AVMI gali būti pateiktas tokiais būdais:
1. tiesiogiai įteiktas AVMI darbuotojui;
2. atsiųstas paštu;
3. atsiųstas elektroniniu paštu pagal AVMI oficialiu adresu. Prie prašymo pridėtini dokumentai turi būti pateikti tiesiogiai arba paštu.

Tai kad Jūsų klausimas nieko bendro su buhalterija neturi, tai yra finansininko - ekonomisto darbas. tad pas juos ir reikia klausti. Juk buhalteris neanalizuoja įmonės ekonominės veiklos, nedaro finansinių analizių. Buhalterio pareiga yra teisingai atvaizduoti įvykusius ūkinius faktus ir iš tų atvaizdavimų sudaryti balansą. Taigi, buhalterio sudaryto balanso duomenimis įmonės ekonomistas-finansininkas jau atlieka įvairias analizes bei paskaičiavimus, kurių Jūs ir klausiate. Todėl, nereikėtų reikšti savo ne pastenkinimo ir gaišti laiko tam, geriau atsiverkite studijų knygas ir pradėkite jas skaityti bei studijuoti. Tikrai visus surasite atsakymus. Linkiu Sėkmės!

Taip realiai pajamų neuždirba, tačiau įmonei teikia ekonominę naudą, kuri yra išreikšta ne piniginiu vienetu, bet moraliniu, ty. palaikymas gerų santykių su klientais bei savo (įmonės vardo) populiarinimu.

Taip, tai leidžiami atskaitymai. Aš tokias išlaidas dedu prie reklamos sąnaudų.

Kai pardavėjas, PVM mokėtojas, taiko specialią naudotų automobilių apmokestinimo PVM schemą, tai marža gali būti apmokestinama taikant 0 (nulinį) ar standartinį PVM tarifą.
PVM mokėtojas 0 (nulinį) PVM tarifą naudoto automobilio maržai gali taikyti, kai:
- parduotą naudotą automobilį tiekėjas ar jo užsakymu kitas asmuo išgabena iš EB teritorijos;
- kai naudotas automobilis parduodamas pirkėjui, kuris yra įsikūręs už Lietuvos teritorijos ribų (nesvarbu, ar pirkėjas yra iš ES valstybės, ar trečiosios šalies), Lietuvoje neturi padalinio, ir naudotas automobilis pirkėjo ar jo užsakymu kito asmens yra išvežamas iš EB teritorijos ribų (pvz., į Rusiją, Baltarusiją ir pan.).
Vadinasi jei neturite patvirtintų išvežimo dokumentų iš EB teritorijos (EX procedūra nebaigta, nėra tokių dokumentų) tai turite taikyti standartinį PVM tarifą.

Šiuo atveju maržai taikote ne 0 tarifą, bet standartinį 21 proc. PVM.

Ar esi įsitikinę, kad po LT nebegioja tavo vaikuciai pabiruciai?

Vadinasi Kapitanovas netiksliai Jums paaiškino. Kaip matote iš priimto SODROS biudžeto įstatymo 2010 m. nėra įmokos procento ligos atvejui.

Blogai atrodo.

Todėl, kad IĮ savininkas nemokės draudimo įmokų ligos atvejui. 37.5 proc. tai:
1) pensijų socialiniam draudimui – 26,3 procento;
2) ligos ir motinystės socialiniam draudimui, kai draudžiama motinystės, tėvystės ir motinystės (tėvystės) socialinio draudimo pašalpoms, – 2,2 procento;
3) sveikatos draudimui – 9 procentai.

Nevisai taip. Kaip reikia suprasti 1.5 karto? Tai reiškia, kad už tą valandą reikia apmokėti normaliai, t.y. įprastu tarifu, kaip paprastą darbo valandą (1 k.), o 0.5K tai jau "priedas" už nukrypimą nuo normalių darbo valandų. Vadinasi jei dirbama tą valandą naktį ir dar yra viršvalandis ta valanda, tai apmokame sekančiai: kaip už normalią valandą, t.y 10 Lt (nes toks yra įkainis) ir 0.5k už naktį arba 50 proc. normalios valandos, šiuo atveju 5 Lt (10 x50 proc.) ir dar + 0.5k už viršvalandžius arba 50 proc. normalios valandos, šiuo atveju dar 5 Lt pridedame. Viso gauname: 10 Lt už normalų tos valandos apmokėjimą (1k) + 5 Lt už naktinę (0.5k) + 5 Lt už viršvalandį (0.5k), Gauname 20 Lt/ val.

Su darbuotoja buvo sudaryta terminuota darbo sutartis iki 2007-03-31, tačiau 2007-02-23 darbuotoja pateikė pažymą apie nėštumą. Ar gali darbdavys nutraukti terminuotą darbo sutartį suėjus jos terminui, t. y. 2007-03-31? Jei ne, kada ši sutartis turėtų būti nutraukta?
www.vdi.lt/index.php?1586164730

DK 126 str. 1 d. nustato, kad suėjus darbo sutarties terminui, darbdavys arba darbuotojas turi teisę nutraukti darbo sutartį. To paties straipsnio 2 dalyje numatyta, kad nė vienai iš šalių darbo sutarties nenutraukus, laikoma, kad sutartis tapo neterminuota.

Vadovaujantis DK 132 str. 1 d., darbo sutartis negali būti nutraukta su nėščia moterimi nuo tos dienos, kai darbdaviui buvo pateikta medicinos pažyma apie nėštumą, ir dar vieną mėnesį pasibaigus nėštumo ir gimdymo atostogoms, išskyrus DK 136 straipsnio 1 ir 2 dalyse nustatytus atvejus, taip pat laikinąją darbo sutartį pasibaigus jos terminui.

DK 126 straipsnio 1 dalyje nustatytas darbo sutarties nutraukimo pagrindas patenka tarp tų pagrindų, pagal kuriuos DK 132 straipsnio 1 dalyje nustatytu laikotarpiu darbdaviui draudžiama nutraukti darbo sutartį su nėščia moterimi. Taigi DK 132 straipsnio 1 dalyje nustatytu laikotarpiu darbdavys neturi teisės nutraukti terminuotą darbo sutartį su nėščia moterimi pagal DK 126 straipsnio 1 dalį (2004 m. balandžio 22 d. LAT Civilinė konsultacija Nr. A3-105).

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija 2005 m. vasario 9 d. nutartyje (Civilinė byla Nr. 3K-3-92/2005) konstatavo, kad darbo sutartis dėl termino suėjimo gali būti nutraukiama, kai pasibaigia jos terminas. Jei terminas yra nustatytas sutarties šalių, bet jo suėjimo metu darbuotojui turi būti taikoma DK 132 straipsnio 1 dalyje numatyta garantija ir jis ketina ja naudotis, tai pagal šios įstatymo normos nuostatą sutartinis darbo sutarties terminas įstatymo pagrindu perkeliamas į kitą datą. Darbo sutarties, kaip terminuotos, pobūdis išlieka. Per DK 132 straipsnio 1 dalyje nustatytą laiką darbo sutartis įstatymo pagrindu vykdoma kaip terminuota ir dar nepasibaigus terminui. Darbo sutartis per tą laiką negali būti nutraukiama suėjus terminui, nes terminas bus laikomas suėjusiu praėjus garantijos taikymo terminui. Iki to darbo sutarties terminas nėra suėjęs ir neatsiranda pagrindo, numatyto DK 126 straipsnio 1 dalyje.

Toje pačioje nutartyje Lietuvos Aukščiausiasis Teismas taip pat konstatavo, kad moteriai, dirbusiai pagal terminuotą sutartį ir jos metu tapusiai nėščia, įstatymas nustato garantiją – draudimą atleisti ją tam tikrą laiką iš darbo. Darbuotojo valia yra nuspręsti, ar šia garantija pasinaudoti. Ketindama ja pasinaudoti, darbuotoja informuoja darbdavį apie įstatyme numatytą faktą – nėštumą. Garantija turi būti taikoma nuo pažymėjimo pateikimo, jei tik darbuotoja neatleista. Ar darbuotoja naudosis įstatymo suteikta garantija, palikta jos nuožiūrai, nes ji gali naudotis garantija, t. y. pateikti duomenis darbdaviui ir nebūti atleistai, ar nesinaudoti, t. y. nepateikti duomenų ir būti atleistai vykdant nuostatą, kad darbo sutartis pasibaigė.

Pačių skaičiavimų netikrinau,sakykite, ar perskaičiavote tikrąją gautinos vertę nuo likutinės sumos nepadengtos sumos, t.y. turėjote už pirmą mėnesį skaičiuoti taip:
1 00 00 00/ (1+0.0125), o sekantiems mėnesiams (1 00 00 00 - 50 000)/(1+0.0125) pakelta 16 laipsniu. Jei taip skaičiavote tuomet gerai.

Gal mes nesusikalbame, tačiau jei IĮ savininkas pasirinko mokėti avansu įmokas, tai jis turi kas ketvirtį jas sumokėti ir deklaruoti. Jei Jūs 3 ketvirčius nemokėjote ir nedeklaravote tuomet SODRA teisi.

Tai, kad dabar IĮ savininkai gali jas teikti. nebent kalbate apie FA dirbančius pagal IV su pažyma.

O kas administruos? SODRA?

Vadinasi tokia tuo laikotarpiu buvo pinigų kaina.

nemanau, kad VMI keistų nuomonę, nes šiuo VSD įstatymu tarsi yra IĮ savininkų atžvilgiu atstatyta lygybė. Nes nuo dividendų akcininkai sodros įmokų nemoka, tad kodėl IĮ savininkai turi mokėti jas. Jei jie pakeistų nuomonę į SODROS supratimą, tuomet menama alga nebetenka prasmės, juk tų pačių pinigų du kartus neapmokestins. O gal?

Jei avansu mokate VSDM įmokas tai turite pateikti SODRAI ir per 2009 m. ketvirtines formas.

Imate 12 mėnesių palūkanų normą paskolos suteikimo dienos.

Pasiskaitymui VMI PMĮ 17 str.1 d. pakeitimo išaiškinimas.

Įregistruokite jau po 2009 m., t.y. 2010 m. sausio mėnesį.

Pirmiausia išmokant IT dalį DU reikia užskaityti rinkos kaina ir apskaitoje turite parodyti kaip pardavimą ir gautas rezultatas ( rinkos kaina - likutinė IT vertė) iš IT perleidimo gali būti pelnas (pajamos apmokestinamos) arba Nuostolis (leidžiamais atskaitymais sąnaudos). Toliau apskiatoje pagal susitarimą yra užskaitoma dalis DU. FR0572 deklaracijoje turite deklaruoti apie išmokėtą DU IT turto rinkos kaina.

Taip, Ilona.
Aš čia tik pavyzdį parodžiau, neprisirišus prie Jūsų skaičių.

Aš skaičiuoju sekančiai:
2008 12 - 2009 11 - X val. (nustatytas darbo laikas jau su pakeistom valandom)
2008 12 - 2009 11 - Y val. (nustatytas darbo laikas, jei darbuotojas dirbtų 8 val. per dieną ir 5 dienos į savaitę)
X / Y = 0,xx - koeficientas
0.xxx * Z lt. ( vid.1 val. DU, apskaičiuotas iš 2009 09-11 DU) = XZ
XZ x 8 val. x 12 darbo dienų atostogų = YYY lt. - tiek jam priklauso atostoginių

Pavyzdžiui:
Visiškai nudėvėta įranga, kurios įsigijimo savikaina 4000 Lt, sukauptas nusidėvėjimas - 3999 Lt, likvidacinė vertė - 1 Lt. Nurašant įranga, gauta metalo laužas, kuris priduodamas į metalo laužo supirkimo punktą, iš kurio gauta pažyma, kurioje metalo laužas įkainuotas 300 Lt. Įmonė nepatyrė jokių papildomų išlaidų , nes metalo supirkėjas laužą išsivežė pats. Nurašoma įranga ir pagal šią pažymą užpajamuojamas metalo laužas, apskaitoje daromas įrašas:
D 1247 Kitos įrangos įsigijimo savikainos nusidėvėjimas 3999.00
D 2011 Žaliavos, medžiagos, sudedamosios dalys ir detalės (metalo laužas) 300.00
K 1240 Kitos įrangos įsigijimo savikaina 4000.00
K 521 Ilgalaikio turto perleidimo pelnas 299.00
Išrašoma metalo laužo pardavimo PVM sąskaita faktūra. Gautas pelną, iš materialaus turto nurašymo, nėra įmonės pagrindinės veiklos rezultatas. Apskaitoje daromas įrašas:
D 241 Pirkėjų įsiskolinimas 300.00
K 522 Kitos netipinės veiklos pajamos 300.00

Taip pat nurašomas iš atsargų metalo laužas:
D 622 Kitos netipinės veiklos sąnaudos 300.00
K 2011 Žaliavos, medžiagos, sudedamosios dalys ir detalės (metalo laužas) 300.00

IĮ savininkas asmeninį turtą negali savo įmonei išnuomoti Jis gali tik jį naudoti savo įmonės veikloje, pagal įsakymą. Plačiau skaitote IĮ įstatyme.