Arabų humanisto ir ekonomisto, liutnininko, botaniko ir poeto
Langusto Cunamio rubajatai.
(Rubajatas- Artimųjų ir Vidurinių Rytų tautų (arabų, persų, turkų) poezijoje – ketureilė strofa, rimuojama vienu arba dviem rimais (AAAA, AAXA, AABB, ABAB) ir sudaranti teminę bei struktūrinę visumą. Dažniausiai pirmajame dvieilyje daroma prielaida, trečiojoje eilutėje – išvada, ketvirtojoje – aforistinė užsklanda.)
Nors biržos indeksai lyg rožlapiai nukrito,
Ataskaitos raudonai nudažytos,
Mes drąsiai vyno įsipilkim į taures
Ir lėbaukim, bičiuliai, iki ryto.
Argi sunki tau mokesčių našta,
Kai linksminies su
furija karšta?
Netruks gyvenimas pro šalį prašuoliuoti,
Tad pasistenk nustverti bent kažką.
Štai žibalo ir vėl pakilo kaina,
Rytoj žiūri – o ji žemyn jau eina.
Kas geria žibalą, sakyki man, bičiuli?
Geriau atkimšę vyno traukim dainą.
Kai tavo BVP ant žemės tyso,
Net nežinai, ar jis yra iš viso –
Linksmai per naktį švęsk,
Ar skaičiai tie mus jaudina?
Ilgai pilkais laukų keliais klajojau,
Pažvelgti į balansą vis bijojau,
Kol vieną dieną supratau – laimingas
Aš esu, kol taurę dar kilnoju.
Kai šį pasaulį lipdė Sutvėrėjas,
Sukūrė jis ir mokesčių rinkėjus.
Turbūt tik tam, kad greitai piltum vyno,
Kaskart į jų marmūzes pažiūrėjęs.
vklase.livejournal.com/