aciu uz atsakyma ir dar toki issamu!

Gal galite padeti... turiu klausima. Jei pasikeicia darbuotojo pareigos ar reikia pakeisti darbo pazymejima? manyciau, kad taip. Tada kitas klausimas ar darbo pazymejimo nr. tampa paskutinis pagal numeracija ar galima isduoti tuo paciu nr. (kuriuo buvo iki pareigu pasiketimo). Dekoju uz atsakymus!

Gal kas paprotintu: yra dvi skirtingos priesgaisrines saugos instrukcijos t.y. bendroji PSI ir ivadine PSI ar tai tas pats?

Gal kas žino F. 048/a formoje (asmens med. knygelėje) -
Knygelę išdavė: ... asmuo yra rašoma darbdavį atstovaujancio asmens pavardė ar paties direktoriaus pavardė. T.y. situacija yra tokia, kad tai pirmasis darbuotojas (direktorius) jis pats save įrašo ar tai turi būti asmens įpareigoto sudaryti darbo sutartį su direktoriumi pavardė?
Tas pats ir su supažindinimu su darbo tvarkos taisyklėmis bei pareiginiais ir kt. Kas tai turi vykdyti? Pagal įstatymus tai reikia atlikti iki darbo pradžios. Tačiau įsakymai tvirtinami direktoriaus. Tai nebesuprantu kaip daryti...
Ačiū!

6 - galima nurodyti 20 val. darbo savaitė arba 4 val. per dieną (nes kaip suprantu dirbs 5 dienas per savaite). Tai nesikirs ir su sumine DL apskaita ir sutartyje bus apibrėžta kas sutrumpinta (savaite, diena ir t.t.)

Dekinga...

Na idomu kam dabar su nuovoka blogai. Juk paaiskinau, kad si zinute buvo tik del informacijos jei ji kam butu naudinga. Kadangi diskutavau su dalyviu asmeniskai sia tema, tai pamaniau si informacija gali kam nors praversti. Nes pati iki tol nesiregistravau siame puslapyje, o tik atsakymu ieskojau ir visai neseniai man si informacija butu pravertusi. Kam daryt problema ir dar komentuoti, o ne atsakineti. Gal ir as tada pradesi komentuoti kur kas ne taip siame forume.... Nezinau, man tai gadina nuotaika tokie komentarai ir empatija...

Ar gali kas nors atsakyti:
Sudarant darbo sutartį punktu 14 (darbo sutarties įsigaliojimo data) ir 15
(darbuotojo pradėjimo dirbti data) datos turi sutapti ar gali
skirtis? Kiek žinau sutarties sudarymo ir darbo pradžios datos skirtis
gali, o įsigaliojimo ir darbo pradžios? Jei gali skirtis, tuomet kiek
dienų? Ar gali buti kaip nori, t.y. kaip susitari?
DK str. 99, p. 5 sakoma, kad "Darbuotojas privalo pradėti dirbti kitą po
darbo sutarties sudarymo dieną, jeigu Šalys nesusitaria kitaip."

O kad taip visi reaguotu i uzduodamus klausimus... :) Na as maciau data, bet manau info naudinga, jei kam kada reikes... O siaip sia info siunciau i AZ, bet pamaniau naudinga bus ir kitiems, kuriems iskyla panasiu klausimu. :) Stai ir visa problema....

[quote="klaustukas2"]neissemiama tema

is esmes jei yra keli akcininkai tai jie paskiria steigeju atstova o jau jis pasiraso darbo sutarti su direktoriumi atstovaudamas jau isteigta imone ir jam su perdavimo-priemimo aktu perduoda visus dokumentus ir turta
jokiu atskiru igaliojimu as nematau prasmes rasyti

O kodel turetu perduoti ir turta, juk jei akcininkai keli, jie turi po kazkiek balsu. Ta dalis turto kaip ir priklauso jiems. Del dokumentu suprantu, nes atsakomybe uz imones veikla prisiima vadovas.

Pagal DK 114 str, 1 d. 2 p.
Darbuotojas gali eiti antraeiles pareigas arba dirbti darbus kitoje darbovietėje, jeigu to nedraudžia įstatymai ar kiti norminiai teisės aktai. Darbo sutarties dėl antraeilių pareigų (darbo) ypatumus nustato Vyriausybė ir kolektyvinės sutartys.

Tair reškia, kad:
Lietuvos Respublikos Vyriausybė 2003 m. rugpjūčio 19 d. priėmė nutarimą Nr. 1043 „Dėl Atskirų darbo sutarčių ypatumų patvirtinimo“ (Žin., 2003, Nr. 81(1)-3690). Jame nustatyti ir darbo sutarties dėl antraeilių pareigų (darbo) ypatumai. Jie taikomi tiems darbuotojams, kurie laisvu nuo darbo pagrindinėje darbovietėje laiku dar eina pareigas arba dirba darbą kitoje įmonėje. Sudarant darbo sutartį dėl tokio pobūdžio darbų, be kitų sutarties sąlygų, joje (7 punkte) turi būti nurodyta, kad darbuotojas priimtas dirbti sulygtą darbą kaip antraeiles pareigas. Turėtina galvoje, kad nepilnamečiams darbuotojams, kuriems nustatytas sutrumpintas darbo laikas (DK 145 str. 1 d. 1 p.), eiti antraeilių pareigų (dirbti darbo) šiuo Vyriausybės nutarimu neleidžiama

Pagal DK 144 str. 1 d., 1. p.
Darbo laikas negali būti ilgesnis kaip keturiasdešimt valandų per savaitę.
2. p. Kasdieninė darbo laiko trukmė neturi viršyti aštuonių darbo valandų. Išimtis gali nustatyti įstatymai, Vyriausybės nutarimai ir kolektyvinės sutartys.
3. p. Maksimalus darbo laikas, įskaitant viršvalandžius, per septynias dienas neturi viršyti keturiasdešimt aštuonių valandų.
4. p. Tam tikrų kategorijų (gydymo, globos (rūpybos), vaikų auklėjimo įstaigų, energetikos, ryšių specializuotų tarnybų bei avarijų likvidavimo specializuotų tarnybų ir kitų tarnybų, dirbančių nepertraukiamo budėjimo režimu) darbuotojams, budėtojams patalpose darbo laikas gali būti iki dvidešimt keturių valandų per parą. Tokių darbuotojų vidutinis darbo laikas per septynių dienų laikotarpį neturi viršyti keturiasdešimt aštuonių valandų, o poilsio tarp darbo dienų laikas privalo būti ne trumpesnis kaip dvidešimt keturios valandos. Tokių darbų sąrašą tvirtina Vyriausybė.
5. p. Darbuotojų, dirbančių ne vienoje darbovietėje arba vienoje darbovietėje, bet pagal dvi ar daugiau darbo sutarčių, darbo dienos trukmė (kartu su pertrauka pailsėti ir pavalgyti) negali būti ilgesnė kaip dvylika valandų.

Tai reiškia, kad:
Dirbant tam tikrą darbą (pavyzdžiui, pedagoginį, pamaininį ir pan.), darbuotojo kiekvienos darbo dienos trukmė gali būti nevienoda, todėl visų darbų bendra darbo laiko trukmė per savaitę neturi viršyti 60 valandų.
Kadangi Darbo kodeksas riboja darbo dienos trukmę, kai dirbami keli darbai vienoje ar keliose darbovietėse, dėl to antraeiles pareigas paprastai tenka eiti ne viso darbo laiko sąlygomis. Darbuotojų, dirbančių pagrindinėje ar antraeilėje darbovietėje ne viso darbo laiko sąlygomis, teisinę padėtį reglamentuoja Vyriausybės 2004 m. lapkričio 29 d. nutarimas Nr. 1508 „Dėl Su ne viso darbo laiko nustatymo tvarka bei trukme susijusių sąlygų aprašo patvirtinimo“ (Žin., 2004, Nr. 173-6406).
Šiuo nutarimu Vyriausybė nustatė, kad dirbant ne viso darbo laiko sąlygomis jo trukmė turi būti ne trumpesnė už pusę darbo dienos (pamainos) arba tris darbo dienas per savaitę. Tačiau nutarime nurodyta, jog šis apribojimas netaikomas, kai į darbą priimami asmenys, išvardyti DK 146 str. 1 d. 2–6 punktuose, taip pat pedagoginiai darbuotojai, asmens ir visuomenės sveikatos priežiūros ir farmacijos specialistai, socialiniai darbuotojai, finansinės-buhalterinės apskaitos darbuotojai, darbuotojų saugos ir sveikatos tarnyboje dirbantys asmenys ir kt.

Aciu uz atsakymus! Na tik isitikinti norejau. Nesusiduriau su veiklos pradzia... tai viskas siuo periodu kitaip nei iprastai... Del to igaliojimo reikes pasiklausti institucijose.

Na viskas aisku, kad igaliotas asmuo ar akcininku susirinkimas gali paskirti akcininka direktoriumi. Nebutina painioti buhalterio. Jo funkcijas gali atlikti kad ir samdoma imone. Klausimas ar tas igaliotas asmuo (jei jis nera vienintelis akcininkas) turi pasirasyti isakyma del direktoriaus priemimo i darba, nes kaip suprantu DS jis pasiraso. O gal tai nera butina?
Kiek klausiu, atsakymo negaunu...
Aciu jei atsiras kas atsakytu, ar tokiu nera? HELP!
(nes kai bandai kam atsakyti, tai kiti kaip mat bando suesti, kad taip ar anaip daryti negerai, o cia klausiu jau trecia karta, bet niekas neatsako...)

Kiek zinau jis pirma turi nuvykti i sodra pasiimti ta pazymejima, nes manau, kad vistiek tokio dokumento nepriims, rodys klaida.
hmm..

Gal kas gali paziureti pati pirmaji isakyma del darbuotojo (direktoriaus) priemimo i darba. t.y. ar butinas isakymas? Kas pasiraso isakyma priimti direktoriu i darba? Jis pats ar akcininku susirinkimas?
Aciu uz atsakyma. Tikiuosi atsiras zinanciu

Gal gali kas atsakyti. Situacija tokia, kad imone ikurta neseniai. Yra trys akcininkai. Vienas is ju - isrinktas direktoriumi. Ar butina jam rasyti prasyma priimti i darba? Jei ne, tuomet kokiu pagrindu rasomas isakymas priimti i darba? Ar gali buti isakymo pagrindas steigiamojo susirinkimo sprendimas (nutarimas)? Kas pasiraso ant isakymo jis pats (naujai isrinktas direktorius) ar akcininkas, kuris ipareigotas su juo sudaryti DS, o gal steigiamojo susirinkimo pirmininkas? Dar vienas klausimas. Nors skaiciau daug, bet taip aiskiau nepasidare. Ar jei imoneje dirba 1 zmogus ir jis pats direktorius ar gali jis buti ir buhalteris? Supratau, kad taip. tuomet toks niuansas - ar jam butina kita DS del buhalterio pareigu ar uztenka buhalterio f-jas itraukti i pareiginius nuostatus? Buciau dekinga uz atsakymus :)