2011-02-03 12:58
Atlantica
Pagal DK 114 str, 1 d. 2 p.
Darbuotojas gali eiti antraeiles pareigas arba dirbti darbus kitoje darbovietėje, jeigu to nedraudžia įstatymai ar kiti norminiai teisės aktai. Darbo sutarties dėl antraeilių pareigų (darbo) ypatumus nustato Vyriausybė ir kolektyvinės sutartys.
Tair reškia, kad:
Lietuvos Respublikos Vyriausybė 2003 m. rugpjūčio 19 d. priėmė nutarimą Nr. 1043 „Dėl Atskirų darbo sutarčių ypatumų patvirtinimo“ (Žin., 2003, Nr. 81(1)-3690). Jame nustatyti ir darbo sutarties dėl antraeilių pareigų (darbo) ypatumai. Jie taikomi tiems darbuotojams, kurie laisvu nuo darbo pagrindinėje darbovietėje laiku dar eina pareigas arba dirba darbą kitoje įmonėje. Sudarant darbo sutartį dėl tokio pobūdžio darbų, be kitų sutarties sąlygų, joje (7 punkte) turi būti nurodyta, kad darbuotojas priimtas dirbti sulygtą darbą kaip antraeiles pareigas. Turėtina galvoje, kad nepilnamečiams darbuotojams, kuriems nustatytas sutrumpintas darbo laikas (DK 145 str. 1 d. 1 p.), eiti antraeilių pareigų (dirbti darbo) šiuo Vyriausybės nutarimu neleidžiama
Pagal DK 144 str. 1 d., 1. p.
Darbo laikas negali būti ilgesnis kaip keturiasdešimt valandų per savaitę.
2. p. Kasdieninė darbo laiko trukmė neturi viršyti aštuonių darbo valandų. Išimtis gali nustatyti įstatymai, Vyriausybės nutarimai ir kolektyvinės sutartys.
3. p. Maksimalus darbo laikas, įskaitant viršvalandžius, per septynias dienas neturi viršyti keturiasdešimt aštuonių valandų.
4. p. Tam tikrų kategorijų (gydymo, globos (rūpybos), vaikų auklėjimo įstaigų, energetikos, ryšių specializuotų tarnybų bei avarijų likvidavimo specializuotų tarnybų ir kitų tarnybų, dirbančių nepertraukiamo budėjimo režimu) darbuotojams, budėtojams patalpose darbo laikas gali būti iki dvidešimt keturių valandų per parą. Tokių darbuotojų vidutinis darbo laikas per septynių dienų laikotarpį neturi viršyti keturiasdešimt aštuonių valandų, o poilsio tarp darbo dienų laikas privalo būti ne trumpesnis kaip dvidešimt keturios valandos. Tokių darbų sąrašą tvirtina Vyriausybė.
5. p. Darbuotojų, dirbančių ne vienoje darbovietėje arba vienoje darbovietėje, bet pagal dvi ar daugiau darbo sutarčių, darbo dienos trukmė (kartu su pertrauka pailsėti ir pavalgyti) negali būti ilgesnė kaip dvylika valandų.
Tai reiškia, kad:
Dirbant tam tikrą darbą (pavyzdžiui, pedagoginį, pamaininį ir pan.), darbuotojo kiekvienos darbo dienos trukmė gali būti nevienoda, todėl visų darbų bendra darbo laiko trukmė per savaitę neturi viršyti 60 valandų.
Kadangi Darbo kodeksas riboja darbo dienos trukmę, kai dirbami keli darbai vienoje ar keliose darbovietėse, dėl to antraeiles pareigas paprastai tenka eiti ne viso darbo laiko sąlygomis. Darbuotojų, dirbančių pagrindinėje ar antraeilėje darbovietėje ne viso darbo laiko sąlygomis, teisinę padėtį reglamentuoja Vyriausybės 2004 m. lapkričio 29 d. nutarimas Nr. 1508 „Dėl Su ne viso darbo laiko nustatymo tvarka bei trukme susijusių sąlygų aprašo patvirtinimo“ (Žin., 2004, Nr. 173-6406).
Šiuo nutarimu Vyriausybė nustatė, kad dirbant ne viso darbo laiko sąlygomis jo trukmė turi būti ne trumpesnė už pusę darbo dienos (pamainos) arba tris darbo dienas per savaitę. Tačiau nutarime nurodyta, jog šis apribojimas netaikomas, kai į darbą priimami asmenys, išvardyti DK 146 str. 1 d. 2–6 punktuose, taip pat pedagoginiai darbuotojai, asmens ir visuomenės sveikatos priežiūros ir farmacijos specialistai, socialiniai darbuotojai, finansinės-buhalterinės apskaitos darbuotojai, darbuotojų saugos ir sveikatos tarnyboje dirbantys asmenys ir kt.