Byla kodėl pykstat, apie vyrą aš nejuokavau

mano mama apie 50 atrado sau vyrą, vaikus paaugino ir va dabar sau gyvena, gražiai, draugiškai, sutaria atrodo...
neuždarykit gražiems dalykams durų

kodėl gi nepaimt iš gyvenimo visko... mano mama irgi sirgo depresija, viena mane augino, tėvas ant stikliuko paslydo, buvo sunku, mokslai, palikusios VISKĄ (išsikraustėm per dvi val) pabėgom pas močiutę nes nebuvo kur, į tą patį bendrabutį... nu ir... bet gyvenimas juk nesustojo...
aš turiu tokią sąvybę, neprisiminti blogų dalykų, manau tas ir stiprina, nes jeigu galvosiu kaip man sunku, kaip nesiseka, kaip vaikai nuolatos serga, ir pati juk susirgsiu...