Taip, nes tai yra žemės nuomos sąnaudos, sutartyje už nuomą jūs sulygote ne 8500Lt, o 10000Lt. Jokio skirtumo, kas juos sumokės ir tai nebus kažkieno kito lėšomis sumokėtas to žmogelio GPM, kai jis deklaruosis (kaip kažkas čia anksčiau komentavo). Tai bus paties žmogaus lėšomis sumokėtas GPM, tik tiek, kad pavedimas padarytas ne iš jo sąskaitos, dėl ko ir gali kilti nesusipratimas vmi, kai pagal asmens kodus nesusidengs įmokos. Nesuprantu, kodėl nepervedate tam žmogui visos 10000Lt sumos, o jis iškart nepadaro 1500Lt pavedimo VMI, kam ta makalynė?

Visus 10000Lt traukiat į sąnaudas už žemės nuomą, kitoj pusėj: 8500Lt - skolos tiekėjams, 1500Lt- kitos skolos. 8500Lt padarot pavedimą žmogeliui (ar grynais su KIO) ir 1500Lt VMI. Kitąmet žmogelis susideklaruoja. Viskas.

Siūlote darbą, norite mokytis ar kitos priežastys? Parašykite daugiau informacijos.

3. Darbdavys įsipareigoja mokėti darbuotojui šį darbo užmokestį minimalų valandinį tarifinį LR Vyriausybės numatytą atlyginimą, proporcingą dirbtam laikui, darbuotojo prašymu mokamą 1 k. per mėnesį 10 – 12 d. (nes abejoju, ar žaisite su avansais)
5. Nustatoma darbo dienos (pamainos, darbo savaitės) trukmė 1- os darbo dienos savaitė, 4- ių valandų darbo diena.
6. Nustatomas ne visas darbo laikas 1- os darbo dienos savaitė, 4- ių valandų darbo diena.

Neprivalo. Didesnį NPD prisitaikys deklaruodamas pajamas.

Tegu jos nebespangsta ir nebeseka pasakų su tomis rinkos vertėmis, nedarykit taip, kaip jie darė prieš daug metų, kai IT buvo pajamuojamas be dokumentų, bet kokia kaina. Įsisąmoninkit, kad kiekvienas buhalterinis įrašas turi būti pagrįstas dokumentais. Susirandat pirkimo dokumentus, pasiskaičiuojat nusidėvėjimą datai, nuo kurios IT naudosite ir įvedat į apskaita likutine verte.

Taip, tačiau tik tą dalį, kuri buvo pirkta už savo pinigus. Jei IT įsigyti buvo skirta 1000 litų, jūs pridėjote dar 1000Lt, o IT bus amortizuojamas 10 metų, tai metinė nusidėvėjimo suma sudarys 200Lt, iš kurių 100Lt bus LA, 100Lt - NA.

Negalima. Neprisigalvokit nesąmoningų dalykų, juk jau kartą šį turtą amortizavote.

Gal kas turite pašarų normas galvijams pagal amžiaus grupes ir būtų negaila pasidalinti?

Paskaičiuokite nusidėvėjimą pagal nusistatytus IT nusidėvėjimo normatyvus ir turtą likutine verte įtraukite į apskaitą. Turto dalis, kuriai buvo skirta paramos suma, bus neleidžiami atskaitymai, nesvarbu kad įsipareigojimų paramos davėjams nebeturite.

Labas vakaras, gal kas galite paaiškinti, kaip Rivilėje Solo padidinti prekės savikainą, per kurį modulį ir kokia turėtų būti operacijų seka? UAB augina kailinius žvėrelius (suvartojamų pašarų sąnaudos didina savikainą).

Apie apmokestinimą neklausiau, čia viskas aišku.

Netiesa. Jei ūkininkas naudojo IT žemės ūkio veiklai vykdyti, tokio turto pardavimo pajamos priskiriamos IV veiklos pajamoms ir apmokestinamos 5 proc GPM (skirtumas tarp vertės ir pardavimo kainos). Tik tiek, kad šias pajamas V priede rodysim atskiroje eilutėje nuo pajamų iš žemės ūkio veiklos.
Mane domina, ar aš deklaruosiu V priede, ar ne - ko gero, šiuo atveju tai bus ne IV pajamos ir bus apmokestinama 15proc GPM Ir jei, sakykim, pirkta už 17000Lt, parduota už 26000 Lt - tokiu atveju apsimokestins visi 9000Lt ar tik skirtumas (nuo 8000Lt), t.y. 1000Lt?

17000Lt

Sveiki. Yra tokia situacija - nuomojom žemę. Savininkas užsigeidė parduoti. Kadangi lopinėlis nedidelis, vidury kitų mūsų laukų, o būtų pardavę kitiems ir jie būtų važinėję per mūsų laukus, buvom priversti tą žemę nupirkti. Po mėnesio dėl finansinių priežasčių (neplanuotas brangus pirkinys) šį lopinėlį pardavėm, toliau nuomosim.
Kaip parodyti viską apskaitoje? Ar reikia šią žemę traukti kaip įgytą ir parduotą ūkio ilgalaikį turtą? Kaip deklaruoti GPM deklaracijoje - V priede ar kaip kitas pajamas? Ačiū už pamastymus.

Yra baigusių ekonomikas universitetuose ir nekokybiškai dirbančių buhalteriais 15 ar 20 metų, o yra baigusių tik kursus ir dirbančių kokybiškai ir atsakingai. Ne visada išsilavinimas ar stažas - rodiklis.

Buhalteris neatsakingas už tai, kas vyksta maisto tvarkymo procese, iš jo negali nieko reikalauti.

Jei darbuotojas parašo prašymą - pagrindas yra.

Jei žmogus neprašo sutrumpinti darbo laiko, o NDNT išvadose tai nėra nurodyta, galite darbo laiko netrumpinti. Tačiau turite paisyti rekomendacijų dėl darbo sąlygų ir pobūdžio.
O "specialistės" savo įstatymų tegu nekuria.