Kai buvau jaunesnė, man viena didžiausių amžiaus mįslių buvo, kodėl nusižudė A.Onasio dukra. Nesupratau, kam tai daryti, būnant vieno turtingiausių pasaulio žmonių vienintele paveldėtoja. Už tokius pinigus net meilę nusipirkt galima.
Dabar suprantu. Jos tėvas, kuris į Ameriką berods su 5 baksais atvyko ir savo prakaitu milijonus užsidirbo, labai norėjo gyventi. Dar tais senais laikais skaičiau, kad vamzdžius namuose sidabrinius buvo išklojęs (tada tai buvo stebuklas, nebuvo auksinių tualetų

). Nežinau, kiek jam tai padėjo, bet faktas, kad durnos mintys jam nelindo. O vat dukrelė, kuriai viskas ant sidabrinio padėklo buvo padėta, gyveno baisiai nelaiminga. Nes nuo nieko neveikimo išdurnėt galima. Net keliaut, ko gero, pabostų.
Pinigai tai laisvė. Laisvė užsiimti, t.y. dirbti, tai , kas tau patinka. Turėčiau pinigų daug, mesčiau buhalteriją, baigčiau kokią medicinos mokyklą ir eičiau dirbti slaugytoja.
Ir problema ne tame, kad dirbti nenorime ar nereikia, problema, kad dirbame ne tai, ką norime. O dar kai blogai moka, tada ir tokie straipsniai, tiksliau tokie apibendrinimai.