O knygos, kurias minėjau, parašytos labai seniai, tai tikrai ne knygos "ant bangos".
Kaip ir pavyzdžiui, "Sofi pasirinkimas". Viena baisiausių knygų mano skaitytų. Galiu prisipažint, kad porą savaičių vaikščiojau kaip trenkta, nieko negalėjau daryti. Suvokiu, kad tai vienas atvejis iš milijono, bet kai įsijauti...

Prie ko čia kas ką turėjo. Tai buvo jų sąjungininkai. Ir tikrai ne jie buvo pagrindiniai kareiviai.

Vat todėl Lea, aš ir rašau, kad skaityti reikia pralaimėtojų knygas, pradedant E.M. Remarku...
"Nežudyk" (pavadinimas nuo 5-o Dievo įsakymo),kuriame aprašoma vokiečių paprasta šeima,vyrai paimti į frontą, gal įsivaizduoji, kad jie labai troško kariauti? Arba "Tiltas"-14 metų vaikai gina kažkokį durną tiltą, (vakar dar mokyklos suole sėdėjo), kurį apgint šansai lygūs nuliui.
O Vermachtas, beje, Niurnbergo procese buvo išteisintas.

Aaa. Šiaip jau jo. Nacistinė nuo komunistinės ne ką ir skiriasi. Todėl ir "mylėjo" vieni kitus iki pat 1941.

Ne, apie šitą karą turiu nuomonę ne iš propagandinių filmų.
Aš užaugau labai antitarybinėje šeimoje. Turiu 4 tomus Niurnbergo proceso (rusų kalba). Reik pripažint, kad dar tikrai neperskaičiau.
Mano šeimos (iš mamos pusės) istorija labai nelengva. Bet aš tikrai jos nepasakosiu. Mano šaltiniai labai autentiški, o senelio, mamos tėčio, gimtoji kalba- vokiečių (jis ne žydas, jei kas. Austras). Ir jis nekentė nacių. Ir yra apdovanotas Lietuvos Respublikos Prezidento- Žūvančiųjų gelbėjimo kryžiumi.
Aš neprieštarauju dėl vokiškos tvarkos. Kaip buvo Vokietijoje sprendžiu tik iš grožinės literatūros. Ne tarybinės, jei kas.
Aš daug skaičiau, ir tik žinau, kad skirtingose valstybėse tie patys vokiečiai elgėsi skirtingai. Nesigilinsim dabar į priežastis, tai jau politika.

Čia tu apie ką?

Skirkime du dalykus. Kaip vokiečiai elgėsi Lietuvoje ir kaip buvo jiems leidžiama elgtis Rusijos teritorijoje.
Todėl tos kalbos apie dalinamą šokoladą yra nors ir autentiškos, bet subjektyvios.

Šiaip jau apie tuos pasiautėjimus nežinojome tik gal mes, mokydamiesi istorijos tik tarybinėje mokykloje, nors šiaip daug kas žinojo. Bet savo nuomonę šiuo klausimu jau pareiškiau.
O dėl Gebelso vaikų... na, manau, tiksliau istorikai mano, kad jie galėjo būti išgelbėti ir nepatekti rusams į rankas (dar nereiškia, kad juos būtų nukankinę). Juk ne vien Gebelsas turėjo vaikų.
Bet tai buvo spalvinga asmenybė- Magda, verta savo vyrelio , propagandos ministro. O jos didžiulė neapykanta žydams atsirado tada, kai ją pametė meilužis žydas. Kol su juo buvo susidėjusi, tai buvo arši antifašistė.

Tikrai ypatinga meile sovietams nepasižymiu. Bet šiuo atveju tikrai sutinku.
Atsimenu, žiūrėjau per History filmą (gal britų, gal amerikiečių), būtent apie tai, kaip tarybinė armija elgėsi Vokietijoje. Bet jų tas elgesys buvo po to, kai jie pamatė tai, ką jų žemėje buvo pridarę vokiečiai. Ir ten nuskambėjęs reziume buvo toks: pateisinti negalima, bet suprasti galima...
Va tiap.

Šiaip jau, kiek teko skaityt, Magda Gebels buvo iniciatorė to, kad negelbėti vaikų. Vaikus siūlėsi išgelbėti ir jų gydytojas ir dar kiti žmonės. Kiek atsimenu, ji pati juos nunuodijo.

Turiu kelias knygas, kurių niekam neskolinu. Nes paprasčiausiai pradanginus, jau niekur negaučiau.
dabar leidžia tokią galybę šlamšto, bet atiduokim duoklę tarybiniams laikams, kai knygų nebuvo tokio pasirinkimo, jos buvo sunkiai gaunamos, bet tokių "perliukų" buvo išleista, o dabar kažkodėl niekas jų nesiteikia perleisti.
Tai vat kelios iš jų apie II pasaulinį. Nėra geresnių knygų apie karą už tas, kurias parašė autoriai, kurie buvo pralaimėtojų pusėje (apie laimėtojus prisiskaitėm).
Iš mano "neskolinamos" bibliotekos:
H.V Richteris "Nežudyk"
R.Merlis "Mirtis-mano amatas" (baisi knyga. herojus- Aušvico komendanto Heso prototipas"
Ir dvi apie hitlerjugendą (absurdų absurdas):
"Tiltas" ir "Vernerio Holto nuotykiai".

Dabar atsitiktinai pamačiau, kad "Mirtis-mano amatas" parduodama:
knygavisiems.lt/usienio-autoriai/2218-merlis-r...
Loreta, nusipirk, tau patiks.

O kaip galima eksploatuoti automobilį, kuris dar neužregistruotas?

Matai, Elvusia, aš irgi manau, kad yra knygos ir yra "skaitalai". Esu perskaičius krūvas ir vienų, ir kitų. Kurios patiko, aišku. Aš asmeniškai neskaitau meilės romanų, nes man neįdomu. Jie visi vienodi dabar, nors kažkada tokią B.Kartland skaičiau su malonumu. Vadinasi neskaitau, nes esu ne iš principo prieš, o todėl, kad parašyti jie netalentingai ir yra kvaili. Ir man neįdomu. Bet jei kažkam patinka, kodėl gi ne?

Už tai tikrai galima paploti.
Man tas pats. "Madinga" knyga yra visiškas absurdas.

O aš "Vilniaus pokerį" perskaičiau. Nes skaitėsi lengvai, stilius jo normalus, o apie ką ten.. beveik jau ir neatsimenu. Jokios išliekamosios vertės. Mano psichikos visai nepaveikė. Ir nuo realybės aš nesislepiu, skaitau daug detektyvų, o jau kur patologės pagrindinės veikėjos , tai aplamai nuostabios knygos Bet kažkaip niekas manęs neveikia , matyt, ne nuo to ta psichinė sveikata ir satbilumas priklauso.
O knyga. Ką aš žinau. Daug ką galima skaityti, jokio skirtumo. Paprasčiausiai paimi į rankas ir arba "kabina", arba ne.
Dabar bus toks kvailas palyginimas. Bet "Forsaitų sagą" ir "Vilniaus pokerį" skaičiau panašiu laiku. Tai pirmąją atsimenu viską iki smulkmenų, o apie antrąją nieko negaliu pasakyti. Atsimenu lygtais finalą ir dabar galvoju, ar jis aplamai iš tos knygos

Būsiu nemadinga ir nepopuliari. Pavarčiau aš "Silva Rerum", pradėjau skaityti ... ir padėjau.
Nesuprantu, kodėl autoriai rašo tokiu gremėzdišku stiliumi?
Aišku, reiks kada prie progos paskaityti, kad jau visi taip aikčioja. Mano draugė, kuriai pirmoji knyga kaip ir patiko, antrosios sakė, kad neįveiks. Nepatinka.
Tai va.
O va šitą mergina- Laurą Sintiją Černiauskaitę , aš labai vertinu.

Viskas ten gerai su tuo alum.
95 kategorijos buvo, tai vienoje ir nugalėjome
Ir sidabras mūsų.:
Category 34: Dortmunder/Export or German-Style Oktoberfest, 39 Entries
Gold: Švyturys Ekstra, JSC Švyturys-Utenos Alus, Vilnius, Lithuania
Silver: Tauras Tradicinis, Kalnapilio-Tauro Grupe, Panevezys, Lithuania
Bronze: Schlappeseppel Export, Brauerei Schlappeseppel, Grossostheim, Germany

http://www.worldbeercup.org/winners

Tada turėtų patikti ir Salman Rushdie "Paskutinis Mauro atodūsis"
Truputį kažkuo primena, tas pats magiškasis realizmas.
Man kažkaip trys knygos vienoje eilėje- "Šimtas metų vienatvės", "Paskutinis Mauro atodūsis" ir mylimiausioji "Dvasių namai"

Juokingiausia, kad žmonės įsivaizduoja, kad rūkydamas žmogus nemyli savęs. Cha. Kaip tik perdaug myli ir pataikauja savo įnoriams.

Na šiaip, prosai, mūsų nuomonės apie Karą sutampa.
Šiaip tai rūkymas tikrai ne blogiausia žmogaus savybė.
O rūkymą vadinti iškrypimu- stipru...

Jo, šiaip nerūkančių žmonių tokie pasvarstymai ir pamoralizavimai yra juokingi.
Aš asmeniškai beveik nevalgau juodojo šokolado. Irgi galiu pradėti, na ką jūs jame radote.

Po 23 nerūkymo metų. Būdamas 72 -jų.
Niekas nežino kaip būtų buvę, jei būtų nemetęs.
O šiaip nereikia .
Rūkymas yra žalingas. Labai žalingas įprotis. Ir galima čia visokių teorijų prisigalvot, bet, kad tai kenkia sveikatai, tai faktas.
Aš asmeniškai rūkau.
Dar galvoje nemečiau.
Bet panašu, kad jau bręstu.
Nes sveikatos gaila.

Raini, rentgenograma tikrai nerodo, ar žmogus rūko. Rentgenas - šešėlių žaismas, didesnių problemų kartais neparodo (ar nepamato, kas žiūri).
Bet kad tai labai labai labai kenksminga, negaliu nesutikti. Ir kosėjama, ir nusėda bjuarasties tiek, kad mažai nepasirodys. Ir kad padidėja grėsmė susirgti plaučių vėžiu (ir kitais ) taip pat taip.
O norėti mesti rūkyti reikia galvoje. Tada būna nesunku. Ir Karo knyga padeda tik tada. Šiaip tai paprasčiausias skaitalas.
Mano va brolis metė rūkyti. Kiek bandė prieš tai, ir su nicorete ir pan. Po kiek laiko vėl pradėdavo. O dabar metė ir viskas. Be papildomų priemonių.

Tikrai verta. Jei priimtinas stilius ir požiūris.

Na aš irgi pakankamai neimli naujom teorijom, susipažįstu daugiau pažintine prasme, kad žinot apie ką kalbama. Bet man atrodo, kai neneri stačia galva, labai neįsijausdamas, tada labiausiai ir prisitaikai.
Dėl naujos mokslo šakos tai aš drįsčiau suabejoti. Bet V.Zelandą tikrai paskaitysiu ir , manau, kad daug kas bus tikrai priimtina.
Ir jau girdėta (bent iš to, ką paskaičiau).

Na aš kitokios nuomonės.
Lietuvoje tik užuomazgos, o pasaulinė praktika rodo ką kitą.
Be Froido dar yra Jungas ir daugybė kitų. Ir man asmeniškai labai įdomūs.
O dėl Froido biografijos. Šiaip jau pagal darbus reikia spręsti, o jo reikšmė psichoanalizei- milžiniška. Be to, jau yra įrodyta, kad dažnai žmonės tyrinėjimų sritimi pasirenka tai, kas patiems kelia nerimą.
Žaviuosi šiuo autoriumi ("Dievo namai" man viena geriausių knygų apie mediciną), o tęsinys :
www.tytoalba.lt/lt/index.php?option=com_conten...
tikrai nenuvylė.
Ir šiuo:
www.manoknyga.lt/rasytojas/irvin-d-yalom.html

Tai ir yra transerfigas.

Aha, taip ir patarė. Na gal ne visai prieš miegą, bet link jo.

Virgiuke, pagal jūsų aprašytas situacijas suprantu, kad viską taisote perspektyviniu būdu, t.y. įrašai apskaitoje bus padaryti einamaisiais metais.
O pelno moekstis turi būti arba sumokėtas, arba atvirkščiai permokėtas tada, kada priklauso. Tai kadangi atkoreguosite mokesčius taip, kaip priklauso, vadinasi, šiais metais PLN204 tas sumas arba išimsite iš leidžiamų atskaitymų, arba iš apmokestinamųjų pajamų. Nereikia nei dvidubai apmokestinti, nei dvigubai sumažinti pelno mokesčio.

O tai kada realiai tie darbai bus atlikti?
Ir kodėl jūs norite apskaitoje užfiksuoti sutartį. Juk apskaitoje būsimų laikotarpių sąnaudos tai tie patys tik detalizuoti išankstiniai apmokėjimai.
Ar jūs ruošiatės prie išankstinių apmokėjimų dar kartą tą pačią sumą paversti kažkokiom mistinėm būsimų laikotarpių sąnaudom?
To visai nereikia.

Mes darbe kasmet per Buhalterių dieną gauname kokią nors dovaną. Pernai gavome čekį į Kvapų namus pasimokyti gaminti natūralią kosmetiką. Bet vis neprisiruošėme nueiti. Apsižiūrėjome, kad jau metai praėjo, o vis nepasinaudojam, tuoj naują dovaną gausim.
Tai va šiandien buvome. Labai tingėjome, bet buvo įdomu. Pasigaminau du kremus. Tai dabar baisiai natūralią kosmetiką naudosiu.