Elvusia rašė: Beje, žmogus tikrai norintis būti vienas, tą ir daro. Juk paskaitome apie tokius: gyvena vienkiemiuose su krūva augintinių. Mėgaujasi tyla ir ramybe. Jie - vienišiai. Tai dažniausiai meniškos prigimties žmogiukai. O tokie pliurpos, ką aš žinau. Kažkoks iškreiptas mastymas.
Man atrodo, kad pabūti vienas pats su savimi, nori daugelis iš mūsų. Net mano mažė kartais matau, kad pavargsta nuo draugų, nori pabūti ramiai viena. Kol jaunas esi, gal tai nutinka rečiau,bet kuo vyresnis daraisi, tuo žmonių aplinkui reikia mažiau, kiekybę nori pakeisti kokybe.
Mane tušti pliurpalai paprasčiausiai vargina savo beprasmiškumu. Bet persimesti keliais žodžiais su kaimynu, žinoti, kas tavo laiptinėje gyvena, žinoti, kad sulauksi elementarios pagalbos. Ką aš žinau. Aš taip įpratusi, man tai gėris. Aš turiu kaimynų telefonus, jie turi mano. Maža kas. Remontais pasidžiaugiame, naujas spintas apžiūrime... Tiek tereikia kartais.
Bet vienatvė ir vienišumas yra absoliučiai skirtingi dalykai. Pabūti vienam pačiam su savimi yra gėris (daugeliui neįmanoma prabanga), o vienišumas... Ką aš žinau. Niekas man neįrodys, kad tai pozityvi būsena.