Vaje, kaip čia linksma. Ir kiek net mano asabai dėmesio. Ačiū ačiū kam tos gėlės.
Trauk, Linda, tą balzamą, atrodo, yra proga net išgerti.
O vienam garbiam dalyviui tai siūlau negerti, gal tik kokių uspokojoncų, bo jau isterija prasidėjo. Ir viskas, ką parašė -100 procentų tinka jam. Tik ale ant savęs nesimato (čia apie neregėtą aroganciją, begalinį populiarumo siekimą ir elementaraus mandagumo neturėjimą).

Pabandžiau užpildyti, nurodant 126 str. Viskas gerai, jokios išeitinės neprašo. Patikrinkit, ar tikrai 126 str. paspaudėt.

Kaip ir niekas nepasikeitė. Ir pagal 126 išeitinės mokėti nereikia. Kažką ne taip pildote, matyt.

Viskas tvarkoje su "diskusija". O tai norite pasakyti, kad įsivežėte į Norvegiją prekes ir nesumokėjote norvegams importo PVM?

Arba 53 str. 1d. 5 punktas , arba ko gero gal ir 53 str.1d. 8 punktas (nes bus išeksportuotos), suabejojau...
Manau , kad turite turėti įrodymus, kad prekės išeksportuotos, nes importas, kaip suprantu, forminamas nebus.
O garantija suteikiama tam, kad jūsų pirkėjai įsipareigoja pervežti prekes į kitą šalį (šiuo atveju Lenkiją) ir ten atlikti reikalingas muitinės procedūras.

Wolf, abu mano pateikti apibrėžimai iššaukia galimas prievoles- vienu atveju atidėto pelno mokesčio turto, kitu- įsipareigojimo.
Mokestiniai nuostoliai pagal 24 turi aiškų apibrėžimą- pripažinimo kriterijai kaip ir iš įskaitomųjų laikinųjų skirtumų. Mūsų visus mokestinius nuostolius auditas automatiškai (nes jiems atrodo, kad laikinieji skirtumai išnyks ir bus pakankamai pelno, na taip turėtų būti) deda į atidėto pelno mokesčio turtą. Visose įmonėse.
Nežinau, man investinis projektas nepanašus savo esme į mokestinius nuostolius. Ir dėti lygybės ženklo, pripažįstant pelno mokesčio turtą, labai drąsu. Jokie argumentai kolkas neįtikina.
Gal aš neteisi, nesugebu pamatyt.

Viskas gerai, bus pamoka, kad maži netikslumai gali gadinti didelį reikalą. Būtumėte iš karto aprašiusi situaciją tiksliai, nereiktų jūsų taip kamantinėti.

Jeigu ana įmonė naudoja tralus, tai jie, ko gero, turi sąnaudų. Gal nuomos mokestis už patalpas galėtų būti? Šiaip tai ir turėtų, nesvarbu, kad vienos patalpos, įmonės tai skirtingos.

Jei rašote pagal subnuomos sutartį, tada viskas gerai. Svarbiausia, kad nerašytumėt lizingo įmokos. Anai įmonei galėjo kilti problemų.
Na teks ieškot sąnaudų...

Esmė tame ir buvo, kad į muitinės sandėlį nepadėjo. O krovė tiesiai iš laivo ir išsivežė (kas tranzito procedūroje leidžiama, net mėnesį taip kraut galima). Jei būtų figūravęs muitinės sandėlys, nebūtų aplamai tokių diskusijų.
Padėjimo į sandėlį procedūros labai aiškios, iš jo yra 3 keliai- išvežimas į ES, eksportas arba išleidimas laisvai cirkuliuoti.

Kokių raidžių dar žinote? Ne tai buvo S (programos, ne įmonės) raidė, bet ne Stekas. Ir buvo tai prie caro Maro , todėl nenoriu šmeižti, gal jie dabar ten dirba kaip bitės. Dabar. O tada buvo siaubas.

Na kažkur nepaskaičiavote. Taip tai jūsų bėdos. Kai atiduosite lizingui, bus jūsų pinigai.

Ir VMI neužkliuvo sąskaitos, kuriose rašote, kad tai lizingo įmokos? Keista...
Gerai, kad sutartis gera, o kaip jūs sutartyje įvardinote sutarties objektą?

Subnuoma- tai pernuomojimas, sąskaitos rašomos kaip ir nuomos atveju. Lizingas davė leidimą pernuomot, nereiškia, kad negaunate naudos (pajamų) iš šios operacijos. Atskirkite- jūs lizinguojate (išperkamoji nuoma) iš lizingo, po to pernuomojate kitam ūkio subjektui. Tam subjektui nuo to lizingo procedūrų neatsirado. Santykiai su lizingu jūsų, santykiai su kitu ūkio subjektu (visai šiuo atveju nesvarbu, kas savininkai)- lizingo nekaso (tik sutikimo reikėjo).

Kaip UAB, kuriam išnuomavot be nuomos mokesčio ( ) gali pervesti jums lizingo įmokas? Ar jūs suvokiat kaip dirbate? Ir ką jūs tam kitam UAB taip ir rašote- lizingo įmokos, o jiems tinka? Na keisti jūs, ir keistas tas kitas UAB.
O kaip galima tą, ką gaunate, įvardinti ne kaip pajamas? O kas tada tai? Kad neturit sąnaudų- jūsų problemos, ne VMI, kuri su džiaugsmu priims jūsų pelno mokestį.
Ir kol dar nevėlu, įvardinkit viską kaip nuomos mokestį, ir sutartis normaliai sudarykit, nes bus problemų ir jums, ir tam kitam UAB.

Džiaugiuosi, nes pavyzdžiui aptarnavimui tikrai neturėjau jokių priekaištų (turėjau su kuo palyginti, nenoriu minėt, gal ir ten kas pasikeitė).
Tikrai pakankamai suprantama programa, lengva įsisavinti. Gerai atrodė, žodžiu, viskas su Steku tvarkoje.

Viskas gerai, Ilona, klausimas labai geras. 53 str.1 punkto 5 dalis. Eilutė. Dabar nežinau, gal ir 19.

Man labiau pasisekė, aš dirbau su Steku, dabar su Navision.
Aišku, tai skirtingo svorio kategorijų programos (ir galimybėm, ir kaina ), bet galiu užtikrinti, kad Stekas tikrai labai labai nebloga programa, ir jaučiu jai pačią didžiausią simpatiją. . Vienintelis niuansas- sandėlio apskaita, su kuria buvo tam tikrų problemų, nors gal jau patobulino ir ją. Aišku, jei viską tvarkingai darai, problemų nekyla, bet kai nelabai tvarkingai...

Ir dar aš atsiprašau gerbiamos dalyvės, kuri labai įsižeidė, o dar buvo užpulta neapsikentusių mano podružkių.
Visai nebijau pasirodyti nei kvailai, nei nesu iš tų, kurie nepripažįsta klydę, nei atsiprašyti man sunku. O ir šiuo atveju ta klaida tokia... PVM įstatymas vienas iš sudėtingiausių (ir tuo pačiu įdomiausių) , todėl ir sudėtingas situacijas mėgstu išsinagrinėti iki panagių.

Na va kaip gražiai aprašei situaciją
Taip, šiuo atveju tai yra išorinis tranzitas- ne Bendrijos prekės pervežamos per bendrijos narę kitai narei.
Supaprastinta tranzito procedūra atliekama per sistemas, viskas gerai. Perkrauti prekes irgi leidžiama. Svarbiausia, kad jokia jų dalis neliktų Lietuvoje, tą muitinė turi susekti, manau, kad patikrino.
Kur šiuo atveju PVM esmė. Prekės ne Bendrijos narės. Vadinasi, kažkas turi forminti importą ir sumokėti PVM-ą. Pagal ES įstatymus, visai nesvarbu, kokioje Bendrijos šalyje ši procedūra bus atlikta, svarbiausia, kad būtų atlikta. Lietuva tavo konkrečiu atveju yra tik tarpinė stotelė- tranzitinė šalis. Manau, kad CMR su muitinės spaudu "tranzitas" yra įrodymas, kad tranzito procedūra atlikta ir prekės iš Lietuvos iškeliavo. Reikia įrodymo, kad tas kiekis atkeliavo į kitą Bendrijos narę, ko gero, dar reikia importo PVM deklaracijos kopijos (paprašyk latvių). Šių įrodymų, manau, pakanka įrodyti, kad prekės iš Lietuvos yra išvežtos.
Lietuvos muitinės dokumentų čia, ko gero, neatsiranda.

Aš skaičiau diskusiją.
Skaitau 24 .:
Jeigu turto balansinė vertė yra didesnė arba įsipareigojimo balansinė vertė yra mažesnė už mokestinę , susidaro apmokestinamieji laikinieji skirtumai, dėl kurių atsiranda atidėtojo pelno mokesčio įsipareigojimas.
Aš kolkas apie tai.

Wolf, aš, matyt, kažką ne taip suprantu, todėl man nesusidėlioja.
Laikinieji įskaitomieji skirtumai susidro, kai turto balansinė vertė yra mažesnė ar įsipareigojimo balansinė vertė yra didesnė už jo mokesčio bazę.
Kaip "pritrauki" prie šio apibrėžimo investicinį projektą? Man kažkaip nesiseka, kažkodėl Darau klaidą, matyt, nesuvokiu kur.

IlonaD, dabar svarbiausias klausimas, kas jums formino muitinės procedūrą?

Kaip įrodyti, kad išorinio tranzito procedūra yra baigta:
1993-07-02 Komisijos reglamento (EEB) Nr. 2454/93, išdėstančio Tarybos reglamento (EEB)
Nr.2913/92, nustatančio Bendrijos muitinės kodeksą, įgyvendinimo nuostatas, 365 straipsnio 1 dalisnustato procedūros vykdytojui prievolę pateikti įrodymus, kad procedūra buvo uţbaigta. Minėto straipsnio 2 dalis nustato, kad „nurodytu įrodymu muitinei pripažįstamas paskirties valstybės narės
muitinės patvirtintas dokumentas, kuriame nurodomos prekės ir patvirtinama, kad jos pateiktos paskirties įstaigai“. Bendrijos tranzito procedūra taip pat laikoma uţbaigta, jei vykdytojas muitinei pateikia dokumentą, išduotą trečiojoje šalyje, patvirtinantį, kad prekės pateiktos muitinės sankcionuotam veiksmui, arba prekes identifikuojančio tokio dokumento kopiją arba fotokopiją.

Aš irgi taip daryčiau.
Importo PVM Ilonos įmonei neatsiranda.
Dėl išorinio tranzito. Aš paskambinčiau muitinei, sužinoti, kokių dokumentų reikia.
Aš dar kolkas abejoju, kad tai išorinis tranzitas.

Beviltiškas atvejis. Veidrodiniu principu? Juokinga.

Ne, aš nesakau , kad taikomas 53 str. . Aš bandau IlonaiD paaiškinti, kad to 53 str. nebijotų (nes ji juo skundėsi).
Kadangi, aš nemanau, kad jūs melagė, ir tvirtinate, kad konsultacijos metu jums buvo liepta taikyti 53 str., tai bandau suprasti, kame kampas, nes mėgstu įsigilinti į tai, kas kalbama, o ne švaistytis žodžių kaskadomis.
Manau, kad konsultuojant buvo kalbama apie išorinį tranzitą.
IlonaD, o gal jūsų atvejis atitinka išorinio tranzito procedūrą?
Tada straipsniai keisis.
FCA-panšu, kad eksportuos

Viskas gerai, juk gavote tranzito spaudą, dar atkreipkite dėmesį į FCA.
53 str. nieko sudėtingo, kai susidursite su tokiom procedūrom, tada ir aiškinsitės.

Manau, kad neužsiminė.
Dėl dalies, be abejo, galiu painiotis, gal ir 49.1.

Gal ir 49.1 str.
O šiaip 49.4 str.:
4. Taikant 0 procentų PVM tarifą apmokestinamas prekių pervežimas į kitą valstybę narę (kuris laikomas prekių tiekimu pagal šio Įstatymo nuostatas), jeigu, tas prekes patiekus kitam asmeniui, joms pagal šio straipsnio 1–3 dalių nuostatas galėtų būti taikomas 0 procentų PVM tarifas.

"Nedraugaujat" jus su PVM, matosi...
Įdomu, kas čia apie 53 str. galėjo kalbėti šioje situacijoje? Ir dar patarti užklausimą į VMI duoti, ir dar apie kažkokius mistinius muitinius dokumentus.
Čia kur taip konsultavo?