Norisi padiskutuoti dėl atostoginių kaupimų ekonominės prasmės. Visų pirma, tai - ne nauja. Prie sovietų buvo. Tačiau prasmė ir ten panaši buvo.
Sutinku, kad tai teisinga, nes čia suveikia BAP kaupimo principas:
1. Žmogui dirbant pagaminama daugiau produkto - įmonė gauna ekoniminę naudą (pagal TAS).
2.Žmogui dirbant įmonė patiria sąnaudas.
3. Žmogui nedirbant, įmonė neturi ekonominės naudos nei padidėjimo nei sumažėjimo.
Reiškia, išmokėtų atostoginių sumos negalime priskirti sąnaudoms, kai žmogus atostogauja.
Problema čia iškyla dėl skaičiavimo, o skaičiavimą nustato mūsų netobuli teisės aktai. Tereikia pakeisti VDU skaičiavimo metodiką ir viskas. Kiek sukaupei atostoginių, tiek ir išmokėti reikia. Prie ko čia 3 mėn. paskutinės DU sumos skaičiuojant atostoginius? Nelogiška. Manau mūsų valdžia pasakė A, bet neištarė Z. Kaip visada pusiniai sprendimai. Beto akmuo į Apskaitos instituto daržą, nes kiek žinau kaupimų atgaivinimas - jų reikalas. O ten sėdi nariai ir iš Finansų ministerijos. Dundukai