Darbo pajamos - draudžiamosios pajamos deklaruojamos SAM formoj kaip priskaičiuota suma. Ar išmokėta/neišmokėta Sodrai dzin.

Žodis sutartis ir sandoris turi skirtumų. Sandoris gali būti ir vienašalis veiksmas (pvz. aktas). Sutartis - visada mažiausiai dvi šalys.

Sutinku ir palaikau jūsų nuomonę. Bet ar nebus taip, kad išvartys ir nebemokės ligos pašalpos gavus atostoginius nedarbingumo metu. Reiktų duoti užklausimą į . Siunčiau į Sodros teisės skyrių - 0 emocijų. O šiaip yra NBA, tai asociacijos vardu galima būtų užklausti.

Kai užklausiau Sodros ir nusiunčiau VDI nuomonę dėl kasmetinių atostogų perkėlimo gavau visiems žinomą atsakymą. Sodra sako, kad ligos pašalpa nemokama (kai slauga atsiranda atostogų metu) ir atostogos nepersikelia. Būtinai pabrėžiama, kad atostogos nepersikelia. Kitaip galima pagalvot, kad Sodra turėtų mokėt pašalpą slaugos atveju, jei nedarbingumas perkėlus atostogas nebesutaptų su atostogomis. Tačiau yra vienas momentas kodėl ligos pašalpa negali būt mokama ir perkėlus atostogas: apdraustasis slaugos (nedarbingumo) laikotarpiu negali turėt darbo pajamų. Atostoginiai - darbo pajamos. Perkeliant atostogas darbo pajamos nepersikelia. Ir šioj vietoj Sodra būtų teisi nemokėdama pašalpos, nes:

19. Teisę gauti ligos pašalpą turi apdraustieji asmenys, jeigu jie:
19.1. tampa laikinai nedarbingi dėl šių nuostatų 17 punkte nurodytų priežasčių ir dėl to praranda darbo pajamų, taip pat jeigu tuo laikotarpiu jie negauna ligos pašalpos pagal Lietuvos Respublikos nelaimingų atsitikimų darbe ir profesinių ligų socialinio draudimo įstatymą

Lietuvos Respublikos Vyriausybės
Nutarimas

Dėl Ligos ir motinystės socialinio draudimo pašalpų nuostatų patvirtinimo

Yra dvi sąvokos: apdraustasis ir darbuotojas. Apdraustųjų teises ir pareigas kuruoja Sodra. Sodra taiko apdraustųjų teises ir pareigas darbuotojams, nes visi darbuotojai turi būti apdrausti. Sodra tapatina sąvokas: darbuotojas=apdraustasis. Ji sako, kad darbuotojas turi ir apdraustojo teises ir pareigas. Jei apdraustajam negalima, tai ir darbuotojui taip pat. Tai klaida.
Pamatines darbuotojo teises ir pareigas atskleidžia išskirtinai tik Darbo kodeksas. Išskirtinai. Jei Sodra aiškins darbuotojo teises ir pareigas remdamasi socialinio draudimo įstatymais, verta prisiminti, kad:

1. Jeigu tarp šio Kodekso normos ir kito įstatymo ar norminio teisės akto nuostatų yra prieštaravimų, taikoma šio Kodekso norma.
2. Tuo atveju, kai tarp norminių darbo teisės aktų nuostatų yra prieštaravimų, taikoma darbuotojui naudingesnė nuostata.

Lietuvos Respublikos darbo kodeksas
11 straipsnis. Darbo įstatymų įgyvendinimas

Su atostogom tai irgi kurioziškai gaunasi

Kuo toliau į mišką, tuo daugiau malkų ...
Kaip bedarytumėt bus blogai: žmogaus negali būt pusė, ketvirtis ir pan.
Į komandiruotes siunčiamas darbuotojas kaip žmogus, o ne etatas.
Neatvyksta į darbą darbuotojas kaip žmogus, o ne etatas.
Serga darbuotojas kaip žmogus, o ne etatas.

Jei vyksta į komandiruotę, neatvyksta į darbą, tai ir žymėkite abiejuose tabeliuose tą patį. Darbuotojas kaipo toks yra vienas ir skirstymas pagal etatą yra sąlyginis, bet ne fizinis dalykas.
Kitaip prieinama prie išvados:
[quote:c3635ce463]Bet tada "abu" turi gauti atskirus dienpinigius....[/quote]
Gaunasi dilema, kad pagal vienas pareigas - ND ir Pranešimas 12-sd, o kitom pareigom - K ir prilyginame faktiškai dirbtam laikui.

Jūsų atveju vienas darbdavys samdo vieną darbuotoją keliom pareigom už kelis atlyginimus. Dabar bandėte prilyginti situacijai, kai du darbdaviai samdo vieną darbuotoją. O tai, sutikite, nėra tas pats.

[quote:dc9b2604b7]Aišku nevisi sutiks su struktūriniai sąnaudų pakeitimais didinant DU sąnaudas ir mažinant Auto ekpl. sąnaudas. [/quote]

Taip, jūsų teisybė. Čia labiau tiktų netipinės veiklos pajamos iš automobilio naudojimo (panašiai kaip nuoma):

K52XX

Tai susiję su apskaitos programų galimybėmis/

1. Algų modulis. Pajamos natūra 0,75 proc.
D Sąnaudos. DU
K Įsipareigojimas. DU

2. Pardavimų modulis. Kuro kompensavimas 0,05 proc. Išrašoma PVMSF privatiems poreikiams.
D Įsipareigojimas. DU
K Sąnaudos. Auto eksploatacija ir remontas
K Įsipareigojimas. PVM

3. A) Algų modulis. Automobilio eksploatavimo išlaidų kompensavimas 0,70 proc.
D Įsipareigojimas. DU
K Sąnaudos. Auto eksploatacija ir remontas

arba

3. B) Pardavimų modulis. Automobilio eksploatavimo išlaidų kompensavimas 0,70 proc. (kai yra galima auto pirkimo PVM atskaita) Išrašoma PVMSF privatiems poreikiams.
D Įsipareigojimas. DU
K Sąnaudos. Auto eksploatacija ir remontas
K Įsipareigojimas. PVM

Kažkas šitą situaciją pakrikštijo "orine". Ši situacija būtų aiškesnė, jei dalyvautų realūs pinigai. Pavyzdžiui, darbuotojui būtų išmokamas DU priedas. O jis iš to priedo apmokėtų automobilio naudojimosi išlaidas ir susimokėtų mokesčius. Ar toks "orinis" variantas prieštarauja ? Manau, vyksta mainai be pinigų ir tiek. Bet jūs ir pats tą suprantat.

Apmokestinamoji vertė kompensuojama darant reversinę kontuotę po GPM išskaičiavimo:

D 4461 mokėtinas DU -kartu su kitu mokėtinu DU
K 6114XX Darbuotojo nauda gauta natūra - šalia priskaičiuojamo DU

nors teisingiau būtų naudoti:
K 61XX automobilio eksploatacijos sąnaudos

arba

D DU įsipareigojimas
K mokėtinas PVM

naudojasi nemokamu kuru, PVM kompensuoja iš algos

Jei įmonė planuoja finansinį turtą laikyti ilgiau nei vienus metus, tokį turtą ji registruoja ilgalaikio finansinio turto sąskaitose. Jei finansinį turtą planuojama parduoti per vienus metus nuo balanso datos, toks finansinis turtas parodomas trumpalaikio finansinio turto straipsniuose.
1JO VERSLO APSKAITOS STANDARTO „FINANSINIS TURTAS IR FINANSINIAI ĮSIPAREIGOJIMAI“ METODINĖS REKOMENDACIJOS

Turbūt neaiškiai išsireiškiau.
Kalbėjau apie apskaitinio įvertinimo keitimą.



Jūsų teisybė, be reikalo turbūt čia įsikišau.

[quote:5de34e3969]Akcijų perkėlimas iš vienos turto grupės į kitą yra apskaitos politikos keitimas - tam užtenka direktoriaus įsakymo. [/quote]

Galvoju, kad akcijų perkėlimas iš vienos turto grupės į kitą yra apskaitinio įvertinimo keitimas. Arba klaidos atitaisymas, jei tokia buvo. Jei tai yra apskaitinio įvertinimo keitimas, tai dėl ko įvyksta turto pergrupavimas? Tam turi būti prielaidos. Pavydžiui, turto likvidumo pasikeitimas.
Ūkinį įvykį turite užfiksuoti vadovaujantis turint teisingą informaciją apie naują turto būklę, vertę, paskirtį. Turi būti dokumentai apie pasikeitimus įtakojančius tą turtą. Pvz. aktai, išvados, trečiųjų asmenų sprendimai. Tų dokumentų pagrindu galėtų būti surašyta buhalterinė pažyma, jei norit direktoriaus įsakymas.

Kodėl taip sakau? Buhalteris atsako už įrašų teisingumą. Ar tas įrašas bus teisingas neįvertinus prielaidų ir vadovaujantis vien direktoriaus įsakymu?

[quote:14f3080eac]...ar savaitgaliai zymisi P ar zymeti visa sirgimo laikotarpi tik L? ta pati situacija, kaip reikia zymeti atostogas, ar visa laikotarpi rasosi tik A ar isskiriami savaitgaliai P?[/quote]

Tabelio paskirtis tiksliai apskaityti darbo laiką. Žymima kiekvieną dieną dirbtas laikas ir neatvykimo į darbą atvejai. Jūsų nurodytu atveju apie nepriklausančio dirbti laiko žymėjimą taisyklės nutyli. Manau yra pasirinkimas. Man taip pat buvo kilusi ši žymėjimo dilema. Užduodavau sau klausimą - ar darbuotojas nedirbtų konkrečią kalendorinę dieną todėl, kad ta diena butų poilsio diena, ar todėl, kad tai butų liga (atostogos). Prioriteto tvarka - jei šeštadienį ar sekmadienį darbuotojui nereikia dirbti , tai ar jis sirgs (atostogaus) ši diena pagal darbo grafiką išlieka ne darbo diena. Ne darbo dienas, jei jos sutampa su poilsio dienomis, žymiu P. Man taip aiškiau matyti, kad ši diena nėra darbo diena. Bandžiau pildyti sirgtas L ar atostogautas dienas A per poilsio dienas, bet susidūriau su neaiškumais: nepavyko apskaitos programoje nurodyti, kurios sirgtos ar atostogautos dienos buvo ir poilsio dienos. Ko pasekoje nebuvo galima tiksliai nurodyti neatvykimo į darbą laiką dienomis ir valandomis. Man tai aktualu, nes yra dirbančių slenkančiu grafiku. Slenkančio grafiko poilsio diena gali būti bet kuri savaitės diena. Todėl taip žymėdamas išvengiu painiavos.
Daugelis kolegų jums pataria žymėti L ar A. Labai patogu atostogų atveju - matosi kiek žmogus išatostogavęs kalendorinių dienų.
Manau jūs abiem atvejais nenusižengsite tabelio pildymo taisyklėms, nes svarbiausia čia - teisingai žymėti ir apskaityti darbo laiką ir neatvykimo į darbą atvejus.

Tausokime gamtą ir nespausdinkime tų registrų.

Kalendoriniams metams pasibaigus, kompiuterinės formos Gaunamų/Išrašomų PVM sąskaitų faktūrų registras turi būti laikomas (saugomas) kompiuterinėse laikmenose.

Reikia perimti buhalterinę apskaitą tai datai nuo kurios pradėsite vesti. Visi likučiai sintetinėje apskaitoje su analitine apskaita turi sutapti ir inventorizuoti. Tada atsakomybė dėl buhalterinių įrašų už dalį ataskaitinio laikotarpio bus ankstesnio buhalterio reikalas.

Pagal :
Asocijuotoji įmonė – įmonė, kuriai reikšmingą poveikį gali daryti kita įmonė ir kuri nėra kitos įmonės dukterinė įmonė ar pagal jungtinės veiklos (partnerystės) sutartį veikianti įmonė.

Tai reiškia, kad įmonė A turi būti investavusi į įmonę B. Įmonės A poveikis įmonei B turi būti reikšmingas. Vienas iš reikšmingų poveikių asocijuotajai įmonei B - nuo 20 iki 50 proc. įmonės-akcininkės A turimų įmonės B akcijų. Tačiau reikia išsiaiškinti ar įmonė B nėra kitos įmonės dukterinė įmonė.
Tarkime, kad į įmonę yra investavusi dar ir įmonė C. Įmonė C valdo 51 proc. akcijų. Reiškia, įmonė B nebus įmonės A asocijuotoji įmonė, kadangi ji bus įmonės C dukterinė įmonė.

Akcinių bendrovių įstatymas preziumuoja, kad bendrovės direktorius veiks vienasmeniškai, o su trečiaisiais - vienvaldiškai. Todėl jis turi teisę ir pareigą atlikti visus darbus įmonėje, kurių jam nedraudžia teisės aktai. Būti jam kasininku ar nebūti - sprendžia jis pats ir atsakomybė už šių pareigų vykdymą ar nevykdymą numatyta jam. Išeitis išvengti neigiamų pasekmių ir atsakomybės - arba tinkamai darbą atlikti pačiam arba pavesti atlikti darbą kitam darbuotojui.
Dėl vidinės kontrolės - yra įstatymai: finansinio ar vidaus audito, taip pat bendrovė gali turėt stebėtojų tarybą. Akcininkų valia pasirinkti kontrolės mechanizmą, kad direktoriaus asmeniniai interesai nesikirstų su bendrovės.

Jūs gerai pasakėt, direktorius atlieka valdymo funkcijas. Atlikti įmonėje kokią tai funkciją ar neatlikti, valdymo požiūriu - direktoriaus pareiga ir teisė spręsti. Akcinių bendrovių įstatyme sakoma, kad savo esme valdymo funkcija priskirta direktoriui negali būti vykdoma akcininkų susirinkimo. Mūsų atveju kasininko paskyrimas savo esme yra valdymo funkcija. Kasos taisyklėse ne veltui Vyriausybės nutarimu atsakomybė uždėta direktoriui. Keistai atrodytų, kai direktorius turėdamas tokius vienvaldiškus įgaliojimus, kreiptųsi į akcininkus su prašymu dėl papildomos darbo sutarties.

Jūsų teiginys smulkių įmonių praktikoje labai retas:
[quote:c0f9f5e446]bet jokiu būdu ne nedirbti visus įmanomus darbus įmonėje, kurie padeda įgyvendinti jo pačio priimtus valdymo sprendimus. [/quote]

Ir kas jam gali uždrausti vykdyti savo sprendimus, jei jie yra teisėti?

Beje, pasvarstykit teisinę situaciją iš jūsų taško, kai akcininkas ir direktorius yra vienas ir tas pats asmuo, ir kur tai veda teisine prasme.

Direktoriaus pareigos - tai visos įmanomos pareigos įmonėje. Direktorius atsakingas už visos įmonės valdymą. Kai direktorius nusprendžia dalį pareigų deleguoti kitiems, tada kaip darbdavys samdo darbuotojus. Darbuotojams skiriamos konkrečios pareigos. Darbdavys sudaro papildomas darbo sutartis su darbuotojais papildomoms pareigoms. Darbdavio sutartis su savimi dėl kažkokio papildomo darbo - niekinė. Direktorius kaip darbdavys (darbą duodantis) papildomų pareigų neįgyja, nes valdyti vienasmeniškai įmonę yra įpareigotas aukštesnių bendrovės valdymo organų. Tai vienintelis asmuo įmonėje, kuris nuo įmonės darbo pradžios turintis visas įmanomas pareigas įmonėje. Toliau jau jo valia skirstyti (deleguoti) darbus kitiems.
Jūsų minėti DK straipsniai yra skirti ne darbdaviui. Kitaip direktorius nebūtų atsakingas už visą įmonę ir dėl konkrečių pareigų turėtų kreiptis į aukštesnį valdymo organą prašydamas sudaryti su juo papildomas darbo sutartis.
[quote:a9ca548bc5]Jei įmonėje yra atliekamos atsiskaitymo operacijos grynaisiais pinigais, vadinasi įmonėje turi būti paskirtas kasininkas. Tai jau ne perteklinė pareigybė, tai yra privaloma pareigybė. [/quote]
Kasos darbo organizavimo ir kasos operacijų atlikimo taisyklių 27 punkto antra pastraipa:
Jeigu ūkio subjekte nėra kasininko pareigybės, atlikti kasos operacijas ta pačia tvarka pavedama kitiems ūkio subjekto darbuotojams.

Direktorius yra vienasmenis bendrovės valdymo organas. Paprasčiau sakant, jam suteikiama vienasmeniškai vykdyti veiklą bendrovės vardu. Direktorius įgauna įgaliojimus vykdyti veiklą ir su juo sudaroma darbo sutartis.
Kasos darbo organizavimo ir kasos operacijų atlikimo taisyklės sako:
Kasininkas – ūkio subjekto darbuotojas, ūkio subjekto vadovo paskirtas atlikti kasos operacijas.
...
Jeigu ūkio subjekte nėra kasininko pareigybės, atlikti kasos operacijas ta pačia tvarka pavedama kitiems ūkio subjekto darbuotojams.
...
Už apskaitos organizavimą pagal Lietuvos Respublikos buhalterinės apskaitos įstatymo ir šių taisyklių reikalavimus atsako ūkio subjekto vadovas.

Jei direktorius nusprendžia, kad įmonėje kasininko pareigybė yra perteklinė, atlikti kasos operacijas pavedama kitam darbuotojui, t.y. ne kasininkui. Direktorius yra įmonės darbuotojas. Jam nusprendus pačiam atlikti kasos operacijas jis išleidžia įsakymą, kuriuo, aiškumo dėlei, įtvirtina šį pasiskyrimą . Direktorius - vienasmenis valdymo organas ir turi akcininkų susirinkimo ar valdybos įgaliojimus valdyti įmonę vienvaldiškai, todėl papildomų įgaliojimų ir sudaryti papildomų darbo sutarčių su juo (juo labiau su savimi) nereikia. Jei visų pareigų direktorius neįstengia atlikti ar teisės aktai neleidžia jam atlikti tam tikras pareigas, tada yra samdomi kiti darbuotojai.

Įmonės, kurių vertybiniais popieriais prekiaujama reguliuojamoje rinkoje, finansines ataskaitas sudaro pagal tarptautinius apskaitos standartus.

[quote:d64871d536]Populiaru būti kritiku ir skeptiku. ...Nepasitenkinimas ir kritika mums atstoja ir visą asmeninio augimo bei psichologinės brandos sampratą.[/quote]

Taiklūs žodžiai. Yra du būdai, kaip atrodyti geresniu už kitą. Pirmas - sukritikuoti oponentą. Antras būdas - tapti išties pranašesniu už oponentą. Garbingas - antras būdas. Tačiau gyvenime neišsiverčiame be kritikos. Elkimės garbingai - kritikuokime ne oponentą, o nesuasmenintus teiginius.

Perskaitykite post' -ą dar kartą ir atidžiau. Tai buvo skirta valdžiažmogiams, kurie, pasak Luka_Paciolis, kuria įstatyminius nonsensus. Nieko asmeniško.

Viskas senai išspręsta tik įpratimas galvoti po senovei yra gajus. Jei neaiškus Individualių įmonių įstatymas, skaitykime civilinį kodeksą.
Įmonė - juridinis asmuo. Savininkas - fizinis asmuo. Du skirtingi teisės subjektai. Įmonė turi savo teises ir prievoles, fizinis asmuo - savo. Subjektų atsakomybės samprata atskleista civiliniame kodekse bei IĮ įstatyme. Įmonės prievolės gali būti perkeliamos kitam teisės subjektui (fiziniam asmeniui) - savininkui neapsiribojant jo įnašų dalimi. Tai panašu į fizinio asmens laidavimą už juridinį asmenį. Fiziniam asmeniui mirus įmonė gali būti paveldėta. Įmonė gali būti perleista.
Tačiau jūs gerai pastebėjot, kad "...įstatymuose neliktų tokių kurioziškų išsireiškimų, kad „individuali įmonė moka už šios įmonės savininką“ (nors ir čia galima pateisinti - juk nedraudžiama mokėti vienam kito skolas). Teko mokesčių administratoriaus seminare apie individualių įmonių apmokestinimą girdėti senai nebegaliojančią teisinę nuostatą, kai dar galvojama, kaip Liudvikas XIV: "Valstybė - tai aš" arba perfrazavus, kad savininkas yra įmonė.

Siūlau nesivadovauti VMI aiškinimais tarkant finansinę apskaitą. Bet koks VMI aiškinimas liečia tik mokestinę apskaitą ir finansinei apskaitai daro įtaką tik per mokesčių dydžių apskaičiavimą. Jei kas veda finansinę apskaitą pagal VMI išaiškinimus, tai galima pateisinti vienu atveju - kai tokia įmonė nesudarinėja FA.
Kai VMI aiškina, kad ilgalaikio turto (kaip savininko įnašas) nusidėvėjimas neskaičiuojamas, reiktų suprasti, kad tai įtakoja tik pelno mokesčio apskaičiavimą.

13. Atskaitingas asmuo pagal išrašytus kvitus gautus pinigus įneša į ūkio subjekto kasą arba sąskaitą banke. Išrašyti kvitai atiduodami į kasą arba atsakingam asmeniui.
Lietuvos Respublikos finansų ministro 2002 m. spalio 30 d. įsakymu Nr. 340 (Lietuvos Respublikos finansų ministro 2005 m. rugpjūčio 12 d. įsakymo Nr. 1K-240 redakcija

Ar kartais ginčas nekyla dėl to, kad vieni aiškina situaciją pagal . Visi mokesčių inspekcijos aiškinimai susiveda į vieną - pelno mokesčio apskaičiavimą. O tai, kaip žinome, tėra vienas sąnaudų straipsnelis pelno (nuostolių) ataskaitoje. Todėl tie, kas teikia pirmenybę mokestinei apskaitai prieš finansinę, eina neteisingu keliu.

Šitas variantas nelaikomas savininko įnašu, kadangi automobilis kaip savininko nuosavybė nėra perleidžiamas įmonei ir netampa įmonės nuosavybe. Tai patikėjimo teise valdomas turtas. Finansinėje apskaitoje toks turtas butų fiksuojamas užbalansinėse sąskaitose.