O kas jums sako, kad nereikia Sodrai pranešt NP-SD? Deklaruojama kaip priklauso.

Darbo kodekse išlygos dėl pašalpos mokėjimo neradau. Reiškias, kasmetinės atostogos pratęsiamos, kai asmuo yra laikinai nedarbingas, nepaisant ar jam priklauso pašalpa ar ne.

Nuorodą mestelkit kur nevienareikšmiškai parašyta. Būsiu dėkingas.

Sodra prilygino vaiko slaugymą atostogoms

Atostogos perkeliamos, kai asmuo yra laikinai nedarbingas. Darbo kodeksas neišskiria nei vienos laikino nedarbingumo priežasties dėl kurios asmeniui negalėtų būti pratęstos atostogos.
Dėl laikino nedarbingumo nustatymo asmuo kreipiasi į gydymo įstaigą. Gydytojo išduotas nedarbingumo pažymėjimas yra liudijimas, kad asmuo yra laikinai nedarbingas. Nedarbingumo pažymėjimas išduodamas 8 atvejais:
1) liga;
2) epideminės situacija;
3) protezavimas;
4) ligonio slaugymas;
5) profesinė liga;
6) nelaimingas atsitikimas darbe, kelyje į (iš) darbą (-o);
7) nelaimingas atsitikimas buityje;
8) vaiko priežiūra.

Ligonio slaugymas yra viena iš priežasčių laikinam nedarbingumui atsirasti. Laikinai nedarbingas turi teisę pratęsti kasmetines atostogas.
Ar asmuo laikino nedarbingumo ir kasmetinių atostogų metu gauna ar negauna pašalpą nėra įrodymas, kad jam nepriklauso atostogų pratęsimas. Laikinas nedarbingumas yra priežastis pašalpai gauti, o ne atvirkščiai. (priežasties->pasekmės ryšys).

...naudingo tarnavimo laikotarpio ir naudingo tarnavimo laiko požymiais ...

FR0457 taisyklėse parašyta:
Ilgalaikis turtas – tai turtas, kuris naudojamas fizinio asmens pajamoms uždirbti (ekonominei naudai gauti) ilgiau kaip vienerius metus ir kurio įsigijimo kaina ne mažesnė už gyventojo pagal Lietuvos Respublikos pelno mokesčio įstatymo (Žin., 2001, Nr. 110-3992; 2008, Nr. 48-1749, toliau – Pelno mokesčio įstatymas) 1 priedėlyje „Ilgalaikio turto nusidėvėjimo arba amortizacijos normatyvai (metais)“ (toliau – 1 priedėlis) išvardytas ilgalaikio turto grupes nustatytą kainą. Nėra tiksliai nustatyta, nuo kokios vertės turtas laikomas ilgalaikiu, nes jis šiai kategorijai priskiriamas atsižvelgiant ne tik į jo vertę (kainą), bet ir į jo esmę bei naudojimo trukmę.

Pasiskaitykit taisykles ir pelno mokesčio įstatymą.

[quote=wolf]Taip ir Pelno mokestį galima pritraukti prie PELNO paskirstymo.

Geriau ir paprasčiau laikytis VMI pozicijos
[i]VSD įstatymo 7 straipsnio 2 dalies 1 punkte numatyta, kad VSD įmokas už savininką moka individuali įmonė .... SD įstatymo 18 straipsnio 3 dalyje nustatyta, kad

Kaip suprantu problema keliat todėl kad nuo 6%

VMI pozicijos laikytis naudingiau.

Mokesčiai turėtų būti išskaičiuojami. Bet būna valdžia išskaičiuoja, net neturint pajamų (pinigų). Pvz.: fiksuotas GPM prieš pradedant individualią veiklą.

Iš valdžios pozicijų:
1. Savininkui nustatyta mokestinė prievolė ();
2. Savininkas disponuoja pelnu (išskaičiavimo šaltinis) ir gali paskirti (rezervuoti) pelno dalį mokestinei prievolei sumokėti.
3. Įmonė sumokės savininko rezervuotą sumą (mokesčio administravimas).

[quote=Regvita][quote=ausyte]O tuos 9 proc. įmokas už savininką moka įmonė ir šios įmokos įmonei yra leidžiami atskaitymai.


Draudėjai (įmonės) moka 3 procentų dydžio .
Apdraustieji (savininkai) moka 6 procentų dydžio .
Pelno mokesčio tikslais šie 9 proc. - leidžiami atskaitymai.
Finansinėje apskaitoje:
3 proc. - sąnaudos.
6 proc. - kiti pelno paskirstymai.

Jūsų srity tikrai darbo netrūksta. Turėjau patirtį 2009 metais autoservise.
Šiandien skaičiau statistiką, tai antrojo ketvirčio BVP palyginus su pirmuoju padidėjo 6.6 proc.
Pvz. santechnikos prekyboje irgi jaučiasi pagyvėjimas.
Dėl algų - visai nedurna mintis , pritariu, po truputį reikia prašyti (daugiau).

labas vakaras,

kokia pas jus veikla?

Pvz.:
"Neribotos civilinės atsakomybės juridinių asmenų buhalterinė apskaita ir finansinė atskaitomybė". Čia aprašyta finansinės apskaitos vedimo tvarka. Mus domina:

II. ŠIAME STANDARTE VARTOJAMOS SĄVOKOS
Ataskaitinis laikotarpis - laikotarpis, kurio finansinė atskaitomybė yra rengiama.
...
163. Atsargų sunaudojimas arba pardavimas apskaitoje gali būti registruojamas nuolat arba periodiškai. Taikant nuolat apskaitomų atsargų būdą, buhalterinės apskaitos sąskaitose registruojama kiekviena su atsargų sunaudojimu ar pardavimu susijusi operacija. Jeigu nuolat apskaitomų atsargų būdą taikyti ekonomiškai nenaudinga, gali būti taikomas periodiškai apskaitomų atsargų būdas, kai atsargų likučių ir parduotų prekių savikaina buhalterinės apskaitos sąskaitose užregistruojama ataskaitinio laikotarpio pabaigoje, atlikus atsargų likučių inventorizaciją.

Pripažįstu, įstatymas viršesnis.

Ankstesnės buhalterės darbas pastangų ir laiko atžvilgiu buvo optimaliausias. PPS skaičiavimas privalomas vieną kart per ataskaitinį laikotarpį. Toks pat reikalavimas ir inventorizacijai. Atsargas siūlyčiau apskaityti periodiškai apskaitomu būdu. Periodas - metai, tačiau esant statistikos atskaitomybei ar savininkų poreikiui galima ir dažniau. Jei sudarot tarpinę finansinę atskaitomybę (pvz. bankams), vėlgi atsiranda poreikis skaičiuot PPS dažniau. Atsargų apskaitos tvarką (PPS skaičiavimo periodus) apsirašot apskaitos politikoje. O dirbt darbą, kurio nereikalauja, nei teisės aktai, bei vidinė tvarka, verčiau panašu į saviveiklą arba darbą dėl darbo.
P.S. Jei koks patikrinimas, netikėta revizija, tai įsigijimo dokumentai turi būt tvarkoje.

2. Mokesčio mokėtojas turi teisę skolas laikyti beviltiškomis, jeigu:
2.1. mokesčio mokėtojas negali jų susigrąžinti praėjus ne mažiau kaip vieneriems metams nuo skolų sumos įtraukimo į mokesčio mokėtojo pajamas arba iki Lietuvos Respublikos pelno mokesčio įstatymo įsigaliojimo į realizavimo pajamas (įplaukas) (toliau vadinama – pajamos), o jeigu mokesčio mokėtojas pajamas pripažįsta pagal pinigų apskaitos principą arba iki Lietuvos Respublikos pelno mokesčio įstatymo įsigaliojimo bendrąsias įplaukas pripažino faktišku įplaukų gavimo momentu (toliau vadinama – pajamas pripažįsta pagal pinigų apskaitos principą) – praėjus ne mažiau kaip vieneriems metams nuo skolų atsiradimo momento užfiksavimo mokesčio mokėtojo apskaitos dokumentuose ir apskaitos registruose; arba
2.2. skolininkas yra miręs arba paskelbtas mirusiu; arba
2.3. skolininkas yra likviduotas; arba
2.4. skolininkas yra bankrutavęs.

Sąlygos gali būti keturios.

Naujas Lietuvos Respublikos finansų ministro 2010 m. birželio 10 d. įsakymas Nr. 1K-188:
nebeliko nuostatos, kad susijusių asmenų beviltiškas skolas negalima pripažinti.

Pagal PVM įstatymą apmokestinamasis asmuo – Lietuvos Respublikos arba užsienio apmokestinamasis asmuo. O PVM mokėtojas – asmuo, kuriam pagal šį Įstatymą nustatyta prievolė apskaičiuoti ir mokėti PVM ir kuris mokesčio administratoriaus įregistruotas PVM mokėtoju, įskaitant kitaip PVM tikslais registruotus asmenis, išskyrus asmenis, kurie yra registruoti kompensacinio PVM tarifo schemos tikslais.

Mokesčių administratoriaus nuomone Lietuvoje yra dar viena kategorija asmenų - neapmokestinamieji asmenys PVM mokėtojai.

Klausimas ar yra PVM įstatymu nustatyti tokie PVM mokėtojai? Kokios jųjų teisės ir pareigos?

Jei apmokestinamasis asmuo - tai Lietuvos Respublikos arba užsienio apmokestinamasis asmuo, tai logiška manyti PVM įstatymo rėmuose, kad neapmokestinamasis asmuo - Lietuvos Respublikos arba užsienio neapmokestinamasis asmuo.

Ar gali būti neapmokestinamasis asmuo PVM mokėtoju? Prievolė registruotis PVM mokėtojais numatyta apmokestinamiesiems asmenims (PVM įstatymo IX SKYRIUS).
Mano nuomone, tiek juridiniai, tiek fiziniai asmenys yra apmokestinami PVM. Tačiau nevisi yra registruojami PVM mokėtojais.
Ar aplamai egzistuoja tokie neapmokestinamieji?
Ar nebūtų aiškiau tiesiog aiškinti:
1. Neapmokestinamos tam tikros paslaugos ir prekės kaip bazė;
2. Tam tikrais atvejais ribojama PVM atskaita?

Kur veda tokie išaiškinimai?
mic.vmi.lt/documentpublicone.do?id=1000085651"> mic.vmi.lt/documentpublicone.do?id=1000085651

Sveiki,

Išėjo patikslintas mokesčių administratoriaus LR PVM įstat. 5 str. "Prekių suvartojimas PVM mokėtojo privatiems poreikiams tenkinti" komentaras (2002 03 05 Nr. IX-751)
Nuoroda: savadai.savadai.lt/document.php?id=3415&scrollToCDoc=14401"> savadai.savadai.lt/document.php?id=3415&scrollToCDoc=14401

Čia buvo toks klausimas ir atsakymas:



PVM įstatyme yra toks rinkos kainos apibrėžimas:
"Prekės (paslaugos) rinkos kaina – kaina, kurią sandorio sudarymo metu sąžiningos konkurencijos sąlygomis, kai prekių pardavėjas arba paslaugų teikėjas ir šių prekių arba paslaugų pirkėjas nėra susiję ir kiekvienas iš jų siekia sau maksimalios ekonominės naudos, mokėtų pirkėjas siekdamas įsigyti prekę arba paslaugą toje valstybėje narėje, kurioje sandoris yra apmokestinamas."

Paryškinau tą vietą sakinyje "...mokėtų pirkėjas siekdamas įsigyti prekę arba paslaugą...", nes įsigydami prekes ar paslaugas paprastai mokame su PVM.

Grįžkime prie Mokesčių administratoriaus komentaro. Štai jis:
Kai įmonės PVM mokėtojos automobilį įmonės darbuotojas (ar kitas asmuo) naudoja ir darbo, ir asmeniniais tikslais, tai pagal Lietuvos Respublikos finansų ministro 2009 m. gegužės 19 d. įsakymu Nr. 1K-162 (Žin., 2009, Nr. 59-2311) patvirtinto Pajamų, gautų natūra, įvertinimo tvarkos aprašo nuostatas gali būti taikomas supaprastintas gyventojo natūra gautos naudos už šio automobilio naudojimą apskaičiavimo būdas, t. y. šio asmens gauta nauda gali būti įvertinama:
- 0,75 proc. to automobilio tikrosios rinkos kainos (nustatytos mokestinio laikotarpio, kurį gaunamos pajamos natūra, sausio 1 dieną arba mokestinio laikotarpio dieną, kurią pajamų natūra davėjas automobilį įsigijo, neatsižvelgiant į tai, kokią mokestinio laikotarpio mėnesio dalį gyventojas faktiškai naudojosi šiuo automobiliu), laikant, kad į šią vertę kai įskaitomos pajamų natūra davėjo išlaidos gyventojo tikslais sunaudotiems degalams; arba
- 0,70 proc. to automobilio tikrosios rinkos kainos, jeigu pajamų natūra davėjas jokių gyventojo asmeniniais tikslais naudojantis suteiktu automobiliu sunaudotų degalų išlaidų neapmoka.
Vadinasi, tuo atveju, kai dėl aukščiau nurodyto įmonės automobilio naudojimo gyventojų pajamų mokesčio apskaičiavimo tikslais gyventojo natūra gauta nauda buvo įvertinta 0,75 proc. automobilio rinkos kainos, laikytina, kad per mėnesį asmeniniams poreikiams sunaudotų degalų vertė sudaro 0,05 proc. automobilio rinkos kainos (0, 75 proc.-0,70 proc.). Todėl siekiant suvienodinti gyventojų pajamų mokesčio apskaičiavimo ir PVM apskaičiavimo principus, minėta įmonė PVM mokėtoja apskaičiuodama pardavimo PVM už šiuos privatiems poreikiams per mėnesį suvartotus degalus, kurių pirkimo (importo) PVM buvo įtrauktas į PVM atskaitą, degalų apmokestinamąja verte taip pat turi laikyti 0,05 proc. automobilio tikrosios rinkos kainos.
Kitais atvejais, kai gyventojas asmeniniais tikslais naudoja įmonės PVM mokėtojos automobilį kartu naudodamas ir įmonės įsigytus degalus, kurių pirkimo (importo) PVM buvo įtrauktas į PVM atskaitą, šiai įmonei PVM mokėtojai prievolė apskaičiuoti privatiems poreikiams suvartotų degalų pardavimo PVM atsiranda už faktiškai fizinio asmens asmeniniais tikslais sunaudotą degalų kiekį.
Analogiškos PVM apskaičiavimo prievolės PVM mokėtojui atsiranda ir dėl paties automobilio, kurio pirkimo (importo) PVM buvo įtrauktas į PVM atskaitą, naudojimo privatiems tikslams. Tuo atveju, kai buvo taikomas aukščiau nurodytas supaprastintas gyventojo natūra gautos naudos už šio automobilio naudojimą apskaičiavimo būdas, tai automobilio naudojimo per mėnesį privatiems poreikiams tenkinti apmokestinamąja verte, nuo kurios turi būti apskaičiuotas pardavimo PVM, laikoma 0,70 proc. automobilio rinkos kainos. Kitais atvejais automobilio naudojimo privatiems poreikiams tenkinti apmokestinamoji vertė, nuo kurios turi būti apskaičiuotas pardavimo PVM, turi būti apskaičiuota PVM įstatymo 15 str. 3 dalyje nustatyta tvarka. (papildyta 2010 06 14 VMI prie LR FM raštu Nr. (18.2-31-2)-R-5901)

Atkreipkite dėmesį kaip mokesčių administratorius traktuoja PVM apmokestinamąją vertę. Tai būtų apmokestinamoji vertė = rinkos kaina (su PVM)?
Iš anksto ačiū už jūsų nuomones.

Не просыхаю - kaip škurlis

Jeo kam bus aktualu "užslaptinto" atsakymo reikia ieškoti čia: www3.lrs.lt/pls/inter3/dokpaieska.showdoc_..."> www3.lrs.lt/pls/inter3/dokpaieska.showdoc_....
Perskaičiau. Ir vistiek iš teksto neaišku, nors rašo:
5. Pranešimas apie išduotą nedarbingumo pažymėjimą yra iš EPTS atspausdintas dokumentas, kuriame pateikiama informacija darbdaviui (-iams) apie asmens nedarbingumą, ir patvirtintas gydytojo spaudu ir parašu arba asmens sveikatos priežiūros įstaigos vadovo įgalioto asmens parašu bei įstaigos antspaudu (spaudu).
6. Pranešimas apie išduotą nėštumo ir gimdymo atostogų pažymėjimą yra iš EPTS atspausdintas dokumentas, kuriame pateikiama informacija darbdaviui (-iams) apie išduotą elektroninį nėštumo ir gimdymo atostogų pažymėjimą, ir patvirtintas gydytojo spaudu ir parašu arba asmens sveikatos priežiūros įstaigos vadovo įgalioto asmens parašu bei įstaigos antspaudu (spaudu).

Kokiu būdu, forma tie pranešimai bus teikiami darbadaviams?

Pasirodo atsakymas, "как бы между прочим", randamas įsakymo priedų apatiniame kolontitule (pastaba draudėjui)...

Sveikatos apsaugos ministras Algis Čaplikas ir Socialinės apsaugos ir darbo ministras Donatas Jankauskas siekdami tobulinti laikinojo nedarbingumo nustatymo ir finansavimo sistemą, stiprinant laikinojo nedarbingumo kontrolę ir didinant socialinio draudimo lėšų panaudojimo efektyvumą tikrai "patobulino" sistemą...

Daug atsakymų rasite čia: www3.lrs.lt/pls/inter3/dokpaieska.showdoc_..."> www3.lrs.lt/pls/inter3/dokpaieska.showdoc_...

Jei gerai suprantu, Pranešimą dėl pašalpos skyrimo (forma NP-SD), nereikia teikti pildant popierinio nedarbingumo pažymėjimo ar nėštumo ir gimdymo atostogų pažymėjimo (toliau abu – Pažymėjimas) antrąją pusę.

O kai žmogus neturės popierinio, visgi kaip tas asmens kreipimasis turės atrodyti?

DĖL PRANEŠIMO DĖL PAŠALPOS SKYRIMO (FORMA NP-SD) PILDYMO IR PATEIKIMO TAISYKLIŲ PATVIRTINIMO
2009 m. rugsėjo 30 d. Nr. V-536

...Pranešimą dėl pašalpos skyrimo (forma NP-SD) (toliau – Pranešimas dėl pašalpos skyrimo) dėl ligos pašalpos skyrimo turi pateikti ne vėliau kaip per 10 darbo dienų, o dėl motinystės pašalpos skyrimo – ne vėliau kaip per 5 darbo dienas nuo asmens kreipimosi dienos.

Kaip manote, kaip tas asmens kreipimasis atrodys?

Tiekėjas pildo pinigų priėmimo kvitą (PPK), pirkėjo kasininkas- kasos išlaidų orderį (KIO), kasininkas kvito antrąjį egzempliorių pasirašo ir prideda prie kasos išlaidų orderio kaip priedą. Būna, kad kasininkai duoda išlaidų orderyje pasirašyti tiekėjui. Tokiu atveju , kaip rašė Rainis: [quote:3258fdd451]nepamirškite į KIO surašyti papildomus rekvizitus: to darbuotojo adresą, identifikuojančio jį dokumento numerį.[/quote]. Taip pat dažnai būna kasininkas pats sau išsirašo išlaidų orderį plius, kaip minėjau, prisegamas PPK kaip priedas. Ši procedūra panaši, kai inkasuojami pinigai į banko sąskaitą. Todėl praktiškai darome taip, kaip paryškintame sakinyje.

žmogus klausė, kai atsiskaitoma per kasininką iš kasos...

www.zebra.lt/lt/aktualijos/verslas/Tarnybin..."> www.zebra.lt/lt/aktualijos/verslas/Tarnybin...

Kompensavimo momentas. Darbo kodekse Wolf numatyta įrankių nusidėvėjimą kompensuoti, o kokia forma - ne. Automobilis - ne įrankis? Formuluotė kelia abejonių. Reikia oficialaus išaiškinimo...

Kitas kompensavimo momentas. Galima automobilį įmonės lėšomis remontuoti, keisti susidėvėjusius mazgus ir tai galėtų būti tam tikra kompensavimo forma. Kalba buvo ar amortizacijos išlaidų kompensavimas prilygtų apmokestinamosioms pajamoms? Dažnas atvejis, kai panaudos būdų naudojami automobiliai yra remontuojami įmonės lėšomis. Ar šioj situacijoje neatsiras pajamos natūra panaudos davėjui? Ypač tuo atveju, kai automobilis įmonės veikloj naudojamas ne 100 proc.

Su pavydu žvelgiu, kaip jūs ir jūsų kolegos mėgaujasi menu kiekvieną dieną, kai tuo tarpu didelė masė piliečių priversta minti galerijų slenksčius.
Moralinio pasitenkinimo pojūtis gėrėjimusi 16 amžiaus meno šedevrais kuklioje įmonėlėje sunkiai išmatuojamas.

Truputis Vilniaus:
Bežiūrėdami į šį paveikslą jūs galite tik pajusti lengvą dvasinio peno dvelktelėjimą natūra. Kur jau čia materializmas...
Visgi kitiems priminkime, kad bilietų kaina VILNIAUS PAVEIKSLŲ GALERIJOJE (Didžioji g. 4, Vilnius) suaugusiems – 6 Lt ., o labdaringas meno kūrinių eksponavimas mažina mokamų galerijų pajamas.

Kalba eina apie automobilių amortizacijos išlaidų kompensavimą biudžetininkams. Kas tai per dalykas? Ar tai tas pats kaip ir automobilio (kaip įrankio?) nusidėvėjimas pagal DK nuostatas. Jeigu ne, reiškia - apmokestinamosios pajamos. Jeigu taip, tai skaitom Vyriausybės nutarimą Nr. 116.
Įdomu kurios nuomonės laikysis biudžetinių įstaigų buhalteriai, VMI?