Atsiprasau uz ziopluma, bet kaip man tada nepanaudotas d.d. uz ta visa laikotarpi paskaiciuoti?

Kalendirines dienas skaiciavau nuo sausio 21 (pradejo dirbti) iki vasario 3 d. (kai keitesi DS i 6 d.d. savaite) ir dauginau is 0.7 koef.: 13 k.d. *28/365 *0.7 koef.= 0.7 d.d.
Nuo vasario 3 d. iki kovo 5 d. (atleidimo) suskaiciavau 31 k.d. :
31*28/365* 0.9 koef. = 2.14 d.d.

viso 2.14 + 0.7 = 2.84 d.d.

Negerai?

Tai jei dirbo 198 val., o standartiskai 5 d.d. savaite turejo buti 256 per laikotarpi, tai gaunu 0.77 koef.

tada 0.77 * 6.37 (1 val. vid. DU) * 8 * 2.84 d. d. = 111.44 Lt

O tada sausio men. turiu imti koregavimo koef. 0.7, o vasari kova - 0.9? ar teisingai tuopmet mastau apskaiciuodama nepanaudotas d?

Aciu uz kantrybe,

Taip, tikrai taip, vasari buvau suklydusi, 159 val. yra, bet kaip dabar paversti 2.27 d.d. valandomis, kad paskaiciuoti kompensacija?

Dekui,

Atsiprasau, pamirsau parasyti, kad nuo sausio 21 iki vasario 3 d. buvo DS ketvirtis etato - 250 Lt, o nuo vasario 3 d. jau tapo 1000 Lt ir 6 d.darbo savaite. taip DS nurodyta.

Sveiki,

Prasau pagalbos... Gal kas gali pagelbeti, kaip reikia apskaiciuoti kompensacija uz nepanaudotas atostogas...

Esame ta, kad darbuotoja dirbo nuo 2014-01-21 iki 2014-03-05 imtinai:
2014 m. sausio men. dirbo 5 d. darbo savaite (40 val. standartiskai)
nuo 2014 m. vasario men. iki darbo sutarties pabaigos dirbo 6 d. darbo savaite (pirmadienis-penktadienis po 7 val., sestadienis - 5 val., savaitei - 40 val.)

Kaip apskaiciuoti kompensacija uz nep. atostogas? Viska tureciau versti valandomis, kad gauti vid. 1 val. DU? ir skaiciuojant sausi bei vasari-kova taikyti skirtingus koeficientus?

Pvz.
sausio men. dirbo 9 d. 72 val. (5 d.d. savaiteje), alga 102.27 Lt
vasario men. dirbo 24 d. 164 val. (6 d.d. savaiteje), alga 1000.00 Lt
kovo men. dirbo 4 d. 26 val. (6 d.d savaiteje), alga 158.60 Lt

Viso atidirbta 37 dienos, 262 val., priskaityta 1260.87 Lt., vienos val. vid. DU 4.81Lt.

Kompensacija gaunasi uz 3.38 k.d., 2.27 d.d. (koef. 0,7).

Uz kiek valandu priklauso kompensacija? kaip dienas paversti valandomis, tuo labiau, kad dar ir skirtingi koeficientai 5 ir 6 d. darbo savaitei. Imti 0,7 ir 0.9 atitinkamai laikotarpiui? bet kaip paskaiciuoti valandomis nepanaudotas?

Buciau dekinga uz pagalba.

Supratau.

Drekui

O jei DS nurodyta pagal grafika, tai reikia suprast, kad tik valandinis DU?

Dekui.

Dekui,

Jei DS nurodyta fiksuota alga, tai taip iseina, kad kiekviena men. 1000 Lt dalinu is men. valandu skaiciaus ir paskaiciuoju atlyginima, tokiu atveju, jei dirbo pilna men., tai ir gautusi 1000 Lt, tik kistu kiekvieno menesio valandos ikainis. Ar teisingai mastau? O gal tada valandinio skaiciuoti nebutina?

O jei sutartyje butu valandinis atlygis, tai skaiciuoti tik valandini?

Sveiki, prasau pagalbos skaiciuojant DU.

Sutartyje numatyta 6 d.d. savaite, 40 val. pirmadienis-penktadienis po 7 val., sestadienis - 5 val.

Atlyginimas - 1000 Lt. Kaip teisingiau skaiciuoti? - ar reikia issivesti valandini DU?

Pvz. jei uz vasario men. skaiciuoti paprastai fiksuota alga, butu 1000 Lt., o jei skaiciuosiu valandini, tai kas men. alga keisis priklausomai nuo men. esanciu valandu skaiciaus.

Prasau patarkit, kaip pasielgti...

Dekui,

Sveiki,

Noriu pasiteirauti... Jei 2013 m. priskaiciau gruodzio men. atlyginima, bet ismokejom 2014 m. sausio 10 d., tai deklaruoju tik faktiskai ismoketas sumas, t.y. gruodzio menesio atlyginima kaip ismoketa jau turesiu rodyti 2014 m. deklaracijoje? Ar teingai suprantu, kad FR0573 rodomos tik faktiskai ismoketos sumos ir GPM mokestis.? - vadinasi turiu traukti tik DU priskaitytus ir ismoketus tik sausio - lapkricio men? - tai kas "krito" i 2013 metus?

Dekui,

Labas vakaras,

Aš skaičiuodama gavau lygiai tiek pat.

Man irgi aktualu saskaitu uzdarymas, as irgi pirma karta bandysiu ta daryti, bet manau, kad cia visos korenspondencijos kaip ir teisingos

Gal kas gali patikrinti, ar gerai suskaiciuota?
Buciau labai dekinga!

Darbuotoja pradejo dirbti 2013-11-20. Nuo 2013-12-20 iki isejimo Sodrai pateikta 12-SD forma apie neatvykima administracijai leidus (visa ta laika darbuotoja nedirbo). Nuo 2012-01-24 ji paprase prasyma, kad is darbo iseina savo noru.
Ar teisingai skaiciuoju kompensacija uz nepanaudotas atostogas?
Kadangi neatvykimas i darba administracijai leidus neiskaiciuojamas i staza, vidurki kompensacijai skaiciuoti imu tuos laikotarpius, kuriuos ji faktiskai dirbo. DS numatytas DU 250 Lt, nustatyta 5 d.d. savaite ir 2 val. per diena, t.y. ketvirtis etato. Kaip suprantu, reikia skaiciuoti valandini VDU.
2013-11-20 iki 2013-11-30 (11 kalendoriniu dienu)
2013-12-01 iki 2013-12-19 (19 kalendoriniu dienu)

30*28/365 = 2.30 kalendoriniu dienu
2.30*0.7 koef. = 1.61 d.d.

valandinis VDU:
11 men. 8 d.d. (16 val.) priskaityta 100 Lt
12 men. 14 d.d. (28 val.) priskaityta 184.21 Lt
viso 44 val. = 284.21 Lt
1 val. VDU = 6.46 Lt * 1.61 = 10.40 Lt (kompensacija uz nepanaudotas atostogas).

Ir dar:
1. Ar dirbant nepilna darbo diena - sakykim 2 valandas galima skaiciuoti DU remiantis dienomis, ar reikia skaiciuoti valandomis?
2. Jei 12-SD nurodyta kad neatvykimas administracijai leidus yra iki siandien pvz., ar galima ta pacia diena ir atleisti, jei darbuotojas pateike prasyma.

Labai aciu,

Sveiki, jau visai susipainiojau... o jei darbuotoja dirba 5 d. darbo savaite ketvirti etato, po 2 val. per diena ir gauna fiksuota atlyginima - 250 Lt/men. Taip kompensacija reikia perskaiciuoti valandomis skaiciuojant VDU? - ar negalima imti dienos VDU?

Dekui,

Dekui,

Tai imu viso darbingo laikotarpio lapkricio ir sausio men. faktiskai i rankas gauta alga ir dalinu is dirbtu dienu?
Taip sakant iskaitomos visos d.d. iki pat atleidimo dienos imtinai?

Sveiki,

Prašau pagalbos dėl nepanaudotų atostogų paskaičiavimo.

Darbuotoja dirba nuo 2013-11-20. 5 dienu po 8 val. darbo savaite.
Atleidžiama nuo 2014-01-20.

Nuo 2013-12-01 iki 2014-01-10 imone laikinai nevykde veiklos, t.y. darbuotoja visą tą laikotarpį nedirbo administracijai leidus. Kaip teisingai paskaičiuoti?

lapkricio men. kalendorines dienas?
(11 k.d. (11 men.) + 10 k.d. (01 men.) )*28/365 = 1.61 * 0.7 koef. = 1.13 d.d.?
Ar teisingai mastau?

I VDU imu tik lapkriti?
DU uz 8 darbo dienas:
400/8 = 50 Lt/vid. 1 d. DU * 1.13 d.d.= 56.50 Lt?
Tiek bus kompensacija?

Dėkui,

Ar MB pinigini inasa galima naudoti veiklos islaidoms? - ar jis turi "guleti" 3 kl. nelieciamas?

Sveiki, gal kas galetu atsakyti...

1. MB ikurta puse metu, taciau siemet taip ir neuzirbo pajamu, sanaudu yra apie 500 Lt, sumos "padetos" i busimuju laikotarpiu sanaudas 2 klaseje. Ka reikes su jomis daryti pasibaigus metams? - laukti, kol bus gautos pirmosios pajamos ir tada perkelti i normalias 6 klases sanaudas? Ir ar galima bus gavus pajamas perkelti i 6 klase iskart visa sukaupta sanaudu suma? - ar tik kazkokia dali?

2. Kadangi MB veiklos sritis autonuoma, ka daryti su auto civilines atsakomybes draudimu? - jis taip pat priskirtas busimuju laikotarpiu sanaudoms, bet pats draudimas jau pasibaiges, tai kaip dabar pasielgti? perkelti i 6 kl. normalias sanaudas? - bet juk pajamu tai taip ir nebuvo?

Dėkui!

Dekui uz konsultacijas. Balanse 3 klasej bus matomas tik likes piniginis inasas, o pirmoj klasej likucio kaip ir neliks, nes automobilis bus grazintas.
Del pardavimo dokumentu pasiaiskinisiu.

Dekui uz isdestyma. Dar pasitikslinu., nes vis dar kyla dviprasmisku klausimu...
Butent del to "tipo" pardavimo. Atsiimdamas automobili is imones MB narys pinigu i kasa kaip ir neinesa, nes cia dalyvauja tik 1 ir 3 klases. Bet kadangi jis atskirai yra dar ineses pinigini inasa veiklos pradziai ir islaidoms (jau isteigus imone, kas nebuvo numatyta steigimo akte), tai jo, kaip nario teises MB lieka, o nepiniginio inaso atsiemimu jis parduoda tik dali savo teisiu bendrijai ir apskritai is jos nepasitraukia.
Kiek suprantu, kalbant dar vis apie ta automobilio pardavima, jo isigijimo verte (kai MB is nario pirko) ir pardavimo verte (kai MB nariui grazino) reikes parodyti pasibaigus metams metineje pelno mokescio deklaracijoje teikiant FA? - ir ten bus matoma, kad uz kiek pirko ir pardave, tai jokiu mokesciu ta prasme kaip ir neatsiranda? - tas pardavimas apart pelno mok. deklaracijos niekur kitur FA dokumentuose juk nebus rodomas? - jei teisingai suprantu - PN ataskaitoje jis nerodomas...?
Dar klausimas del turto isigijimo ir pardavimo dokumentu? - ar uztenka tik Regitros pirkimo-pardavimo sutarties? Ar ta procesa pagrindziant vis tik turi buti reali pardavimo saskaita israsyta MB vardu nariui kaip fiziniam asmeniui? - o kai narys pardave automobili, tikriausiai neprivalejo kaip FA pats israsti SF bendrijai? (pajamavau remdamasi naio sprendimu apie nepiniginio inaso inesima ir Regitros pirkimo-pardavimo sutartimi).

Labai aciu!!!

Aciu uz atsakyma.
Zodziu bet kokiu atveju rasau pardavimo saskaita, kad MB parduoda nariui automobili. Tai cia kaip ir pacio standartinio pardavimo nebus DK prasme? (pajamos 5 kl.), tik kad reikes padaryti reversinius (priesingus) irasus 1 ir 3 klasese. Kadangi automobilis buvo perduotas bendrijai pries 3 menesius uz rinkos kaina sakykim 5000 Lt (Regitros dokumentuose), uz ta pacia kaina planuojama ir is MB atgal nariui parduoti. Tik nelabai suprantu, kodel pelno deklaracijoje mokestine prasme gali atsirasti prievole moketi? - cia tikriausiai todel, kad jei butu parduota atgal nariui uz didesne kaina, nei buvo isigyta, tuomet reiketu skirtuma pelno mokesciu apmokestinti. Ar teisingai suprantu?
Nusidevejimo automobiliui neskaiciavom, nes jis nebuvo isnuomotas ir nevazinejo tuos tris menesius.
O ka reiskia MB istatyme sakinys, kad įnašas mažinamas arba didinamas gauto pelno(nuostolio) suma? - ar tai reiskia, kad siuo atveju, jei PN ataskaitoje bus nuostolis, pvz. 800 Lt, tai inasas bus sumazintas tokia suma ir grazinta nariui tik skirtumas? 5000-800 - 4200 Lt? - ar kazka netaip suprantu, paprasciau neteko anksciau su tokia situacija susidurti... Ir ar tai reiskia, kad pradavimo kaina keisis? - ar vis tik parduoti reikes uz rinkos kaina (taip vadinkim ta pacia kaina, kaip ir buvo isigyta), o kaip ta 800 Lt skirtuma parodyti? - kai MB gaus pinigus uz automobilio pardavimo rinkos kaina, tai tuomet atims nuostolio suma ir nariui atiduos ta suma sumazinta inasa? Kokios cia bus korespondencijos?
O MB nariui kaip fiziniam asmeniui tas atsiimtas įnašas laikomas kaip vertybinių popierių pardavimas įmonei, bet jei pirko ir pardave uz ta pacia kaina, tai cia mokesciu moketi prievoles kaip ir neatsiranda?...

Dekui uz pamastymus ir pagalba

Dekui uz atsakyma, bet visai susipainiojau. Siek tiek placiau paaiskinsiu...
MB ikurta pries pusmeti (vienasmenis valdymas), veiklos sritis - lengvuju automobiliu nuoma. Automobilis buvo kaip nepiniginis inasas parduotas MB. Kadangi taip ir nepavyko uzdirbti pajamu, o sanaudu patirta apie 500 Lt, kol kas ketinama veikla stabdyti, nes nuo 2014 m. bus didinami mokesciai. Todel dabar svarstoma, kaip atsiimti nepinigini inasa. Tik nelabai suprantu, kaip ta pardavima forminti? - kaip automobili perdavem MB, uzregistravau operacija:
D 1 kl. tr. priemoniu isigijimas
K 3 kl. savininko kapitalas
Gal negerai?

Kadangi veikla nebuvo kaip ir vykdoma, t.y. pajamu nebuvo uzdirbta, tai automobiliui nusidevejimas nebuvo skaiciuotas. Ji MB ketina parduoti uz ta pacia kaina, kaip ir isigijo... Tik nesuprantu, kokios bus korespondencijos?

K5 kl. pajamos? ir kas toliau?
Juk reikia kazkaip 1 kl. kredituoti, kad "isimti" automobili ir debetuoti savininko inasus...
Gal kas gali pagelbeti? Kaip reiketu operacijas sudelioti?

Tai kadangi imone neturejo pajamu is pagrindines veiklos, tai kaip ta pardavima traktuoti, kaip kitos veiklos pajamas? - kazkaip nelogiska... Ar cia vis tik oficialiai pardavimo forminti nereikia, o tik pelno deklaracijoje ji parodyti? - visai susipainiojau... Tai juk buvo isigyta uz ta pacia kaina ir parduodama uz ta pacia, tai cia del vertybiniu popieriu pardavimo prievoles kaip ir neatsiranda, jei teisingai suprantu...

Galutiniam rezultate turetu buti nuostolis, kadangi pajamu nebuvo, o tik sanaudos, bet tas turto pardavimas viska supainiojo, nes del jo PN turi atsirasti pelnas???...kazkaip nesuprantu...

Prasau pagelbekite,

Dekui,

Sveiki,

Turiu klausima...

MB narys inesa nepinigini inasa - automobili. Ar teisinga korespondencija?

D 1 kl. transporto priemones
K 3 kl. akcininko nuosavybe

O jei atsiima automobili - savo inasa, tai traktuojamas kaip pardavimas:

D 3 kl.
K 5 kl. pajamos

Vadinasi reikia automobili nurasyti:
D sanaudos
K 1 klase - automobilis?
Teisingai?

Dekui,

Sveiki,

Turiu klausimą dėl MB nario nepiniginio įnašo keitimo į piniginį, gal kažkas susidūrėt? - esmė ta, kad MB vienintelis narys pardavė savo automobilį MB, kad ji galėtų naudoti veikloje, tačiau dabar narys nori tą automobilį atsiimti ir jo vertės kainą įnešti pinigais, tai būtų kaip ir įnašo iš nepiniginės formos į piniginę formą keitimas. Teko skaityti, kad MB nario nepiniginio įnašo atsiėmimas yra traktuojamas kaip MB pardavimas, tačiau šiuo atveju narys įnašo neatsiima, o tik keičia jo formą. Kaip tada bus?

Dėkui,

Daug klausimu kyla del MB... Mokesciai skirtingai komentuoja... Tai reikia civ. sutarties vieninteliam MB nariui, tai nereikia, nes pats su savimi sutarties pasirasyti negali, logiska, bet kaip is tikruju... Kazkoks uzburtas ratas...

Ar vienintelis MB narys turi pildyti avanso apyskaitas, ar tai gali daryti tik asmenys turintys DS?

Man irgi labai aktualus atsakymas i si klausima

Galu gale taip ir nesupratau, kaip yra su tuo vieninteliu nariu - MB vadovu ir civiline sutartimi... Taip iseina, kad jei MB yra vienintelis narys, tai vadovo nebutina samdyti ir civilines paslaugu sutarties paciam su savimi sudarineti nereikia... Toki atsakyma gavau is teisininku, gal kam bus idomu:

Mažoji bendrija (toliau – MB), kitaip negu, pavyzdžiui, uždaroji akcinė bendrovė, neprivalo turėti vadovo. Pagal Mažųjų bendrijų įstatymo 12 str. 2 d., MB valdymo struktūra gali atrodyti taip: a) tik MB narių susirinkimas; b) MB narių susirinkimas ir vienasmenis valdymo organas – MB vadovas.

Pasirinkimą, ar turėti tik vieną MB organą – MB narių susirinkimą, ar turėti papildomai ir vadovą, lemia konkretūs poreikiai. Tais atvejais, kai yra daugiau nei vienas narys, neturint vadovo gali būti nepatogu priimti sprendimus, todėl esant išplėtotai veiklai patogiau, kai kasdienę MB ūkinę ir komercinę veiklą užtikrina vadovas.

Tais atvejais, kai MB yra vienas narys, MB patogu valdyti ir neturint vadovo. Tokiu atveju visus MB sprendimus vienasmeniškai priima vienintelis narys, todėl MB valdymo prasme vadovą verta turėti tik tuomet, kai vieninteliam MB nariui yra reikalingas kitas asmuo – vadovas, kuris užtikrintų MB kasdienę ūkinę ir komercinę veiklą.

Sprendžiant, ar MB reikia turėti valdymo organą – vadovą, vertėtų atsižvelgti ne tik į valdymo poreikius, bet ir į kitus aspektus. Pavyzdžiui, nors MB pelno skirstymas yra lankstus ir pelnas gali būti išmokamas avansu, jei MB per finansinius metus patiria nuostolių, MB nario avansu paimtas pelnas turi būti grąžinamas (MBĮ 26 str., 6 d.), todėl tam tikrais atvejais gali būti patogiau vadovui (kuris, gali būti ir tas pats asmuo kaip vienintelis MB narys) mokėti atlygį, už kurį mokėtino gyventojų pajamų mokesčio bendrasis tarifas yra toks pat, kaip ir pelno mokesčio bendrasis tarifas – 15 proc.

MB vadovą skiria MB narių susirinkimas. Jei MB vadovo paskyrimas nurodomas MB steigimo akte, atskirai priimti sprendimo dėl MB vadovo paskyrimo nereikia ir MB vadovas laikomas išrinktu nuo MB įregistravimo.

Su MB vadovu turi būti pasirašoma paslaugų sutartis, kurią pasirašo MB vadovas ir MB nariu susirinkimo įgaliotas asmuo. Šios sutarties Registrų centrui pateikti nereikia. Pažymėtina, kad MB esant poreikiui turėti darbuotojų su jais, kitaip nei su vadovu, turėtų būti sudaromos darbo sutartys, kurių pagrindu susiklostytų darbo santykiai, kurių apmokestinimas yra didelis.