Man teko susidurti su atveju, kai Sodra atleido kelis metus neveikiančios įmonės darbuotojus, bet kad atleidinėtų vykdančios veiklą - pirmą kartą girdžiu...

Na, aš vis tik tikiuosi, kad mūsų kolega patikslins savo klausimą, jei nenori, kad jį suklaidintume!

Tiek Sodra, tiek VMI turi bendrą informavimo sistemą su VĮ RC, tad galite neskubėdam apildyti formas ir vežti.
Direktorių įdarbinti reikia kuo skubiau, bet: jei įmonės dar veiklos nevykdo, tai...

Ar Saruno_Z veikla atitinka rangos sutarties požymius? Aš to nežinau...

Kažkodėl manau, kad šioje vietoje turėtų įsiterpti prosas arba individas ir paaiškinti, kad erkės bijo alkoholio...

Tess, atrodo, kad pati pirmoji "pramušinėji" naujoves!
Aš manau, kad tas raštas gerai suformuluotas.

Apie Vištyčio poilsiavietę liko labai nekoks prisiminimas - parsivežėme erkių....

Labai nekonkretus klausimas.
Jūs būsite gamintojas? Ir savo produktą pardavinėsite? Ir teiksite to produkto sumontavimo paslaugas? Jei taip - tai būtų lyg ir pirkimo-pardavimo sutartis. Jei atskirai teiksite montažo paslaugas - gali būti ir paslaugos sutartis.

Visiškai teisingai, Tess!
dalyte, jei akcijų pirkimo-pardavimo sandoris vyks tarp savų žmonių, visiškai pakanka tokių raštų.
Jei sandoris vyks tarp asmenų, kurie yra, švelniai tariant, pretenzingi, reiktų įdėti įstatymų nuorodas, kuriais vadovaujantis, vienas akcininkas praneša, kad parduoda (teikia ofertą), o kitas - praneša, kad perka (akceptuoja).

Mano manymu, vertėjo visai naują temą pradėti "Taxmeet'as 2008"...

Įdomus klausimas. Vadovaujantis nuostata, kad leistina viskas, kas neuždrausta, tokia apmokėjimo už darbą sistema neprieštarauja DK. Praktikoje nesu su tuo susidūrusi, tad kaip jūs tai įforminsite, nelabai įsivaizduoju...

Gita1, kur šiandien dar galima pamatyti tokį grožį??? Negi Lietuvoje?

Geras!
Ką prižiūrėtoju skirsime šiemet?

Siaubas Gita1! O kaip visos tarptautinės konvencijos, kurias pasirašė Lietuva??? Darbuotojas yra šventa karvė, ir jos "rušinti" nevalia niekam!
Juokas juokais, bet darosi visai nejuokinga, kai dėl tokių "perestukinų" žlunga kontraktai (laiku neįvykdžius užsakymo ar pan.)...

Bet baudą kals šefui, ne pačiam?
Tai kokios gi problemos? Tėkškite jas čia - padėsime, kaip visada!

Ir pritariu individui: turintys patirties galite nukreipti orgus, na, o programą jau galime sugalvoti ir naujokėliai...

Ir man labai įdomi tema, Petronėle!

Ech, būt penktadienis - važiuočiau į Klaipėdą...

Ir papasakokite forume, ką jums patarė, gerai?

O aš "Suderinta" palikčiau, nors ir be parašo... Apsimesčiau, kad nespėjau, nežinojau, su kuo derinti ar pan. Juk iš interneto atsisiųstoje instrukcijoje irgi bus ta žyma...

Beje, Kaune - šlapdriba....
Apie kokį pavasarį kalbame????

dalyte, prie kurio rašto įstrigote?

Pasižiūrėkite šią nuorodą:
tax.lt/postx3814-0-0.html

Akcijų pirkimo-pardavimo sutartis tikrai buvo šioje temoje, dalyte!

Taigi švelnumas liejasi laisvai, kaip nesuprantate??????

Na,kol kas tik Seimo ekonomikos komitete svarstomi ABĮ pakeitimai, kol jie nepriimti - niekas nesikeitė: turi būti bendrovės vadovas (jis gali būti ir akcininku).

Tess, taigi vienas akcininkas UAB'e gali būti jau nuo seno, koks čia stebuklas?

Man patinka ginčai, kuriuose gimsta tiesa! Tad noriu pareikšti ir VDI nuomonę, kuriai pritariu visu 100 proc.
„Ar gali individualios įmonės savininkas įsidarbinti savo įmonėje pagal darbo sutartį? Jeigu negali, tai kodėl, kokiu pagrindu?“
Pirmiausia pažymėtina, kad darbo teisės santykiai atsiranda ir atitinkamai darbo įstatymai taikomi tik tuomet, kai atsiranda tam būtina sąlyga - sudaroma darbo sutartis. Darbo sutartis pagal Lietuvos Respublikos Darbo kodekso (toliau – DK) 93 str. – tai darbuotojo ir darbdavio susitarimas, kuriuo darbuotojas įsipareigoja dirbti tam tikros profesijos, specialybės, kvalifikacijos darbą arba eiti tam tikras pareigas paklusdamas darbovietėje nustatytai darbo tvarkai, o darbdavys įsipareigoja suteikti darbuotojui sutartyje nustatytą darbą, mokėti darbuotojui sulygtą darbo užmokestį ir užtikrinti darbo sąlygas, nustatytas darbo įstatymuose, kituose norminiuose teisės aktuose, kolektyvinėje sutartyje ir šalių susitarimu.
Taigi darbo sutartis (kaip, beje, ir bet kokia kita sutartis) – tai toks dviejų atskirų šalių susitarimas, kuriuo ir viena, ir kita šalis įgyja tam tikras teises viena kitos atžvilgiu bei prisiima sau tam tikras pareigas kitos šalies atžvilgiu: vienos šalies pareigai tenka atitinkama kitos šalies teisė, ir atvirkščiai. Reikia pabrėžti, kad, sudarant bet kokią sutartį (o ne tik darbo sutartį), dalyvauja ne tik mažiausiai dvi skirtingos šalys, bet ir šioms skirtingoms šalims turi atstovauti mažiausiai du skirtingi fiziniai asmenys.
Darbo sutartis laikoma sudaryta, kai šalys susitarė dėl DK 95 str. nurodytų darbo sutarties sąlygų (DK 99 str. 1 d.). Taigi darbo sutarties (kaip, beje, ir bet kokios kitos sutarties) sudarymo būtina prielaida – tai dviejų šalių (kitose sutarčių rūšyse gali dalyvauti ir daugiau šalių): darbuotojo ir darbdavio buvimas. Atitinkamai dviem darbo sutarties šalims, kaip jau minėta, turi atstovauti du skirtingi fiziniai asmenys. Vienas ir tas pats fizinis asmuo būti tuo pat metu ir viena, ir kita šalimi (arba vienu metu atstovauti ir vieną, ir kitą šalį) negali.
Todėl fizinis asmuo (šiuo atveju – individualios įmonės savininkas) pats su savimi (šiuo atveju – kaip su individualios įmonės vadovu) sudaryti sutartį (šiuo atveju – darbo sutartį) ir atlikti kitus su tuo susijusius veiksmus (sutartį įforminti, užregistruoti ir pan.) teisės požiūriu objektyviai negali, o tokios tariamai sudarytos sutarties įforminimas, užregistravimas ir pan. jokių teisinių santykių bei teisinių pasekmių nesukuria, nes tai prieštarauja teisės logikai, teisės pradmenims ir principams, įstatymo esmei ir prasmei: sutartis, kaip minėta, – tai visada mažiausiai dviejų skirtingų asmenų, atstovaujamų mažiausiai dviejų skirtingų fizinių asmenų, susitarimas. Taigi ir darbo sutartis – tai visada dviejų skirtingų šalių: darbdavio ir darbuotojo – susitarimas, kuriame šiems šalims negali atstovauti vienas ir tas pats fizinis asmuo, o turi atstovauti du skirtingi fiziniai asmenys.
Priešingu atveju asmuo, būdamas, pvz., darbdaviu ir todėl turintis teisę pagal DK 93 str. reikalauti iš darbuotojo dirbti tam tikros profesijos, kvalifikacijos, specialybės darbą arba eiti tam tikras pareigas bei paklusti darbovietėje nustatytai darbo tvarkai, privalėtų to reikalauti pats iš savęs. Ir atvirkščiai, asmuo, būdamas darbuotoju, reikalauti mokėti pats su savimi (?) sulygtą darbo užmokestį ir užtikrinti nustatytas darbo sąlygas turėtų vėlgi tik pats iš save kaip darbdavio. Tokie tarpusavio įpareigojimai bei reikalavimai, nukreipti tam pačiam fiziniam asmeniui, yra už teisės ribų, nes teisės santykiuose teisę taikantys, įgyvendinantys subjektai visada turi galimybę tam tikrų būdų bei institucijų pagalba panaudoti valstybės prievartą, užtikrinti įpareigojimų įvykdymą tik tuomet, kai šie įpareigojimai asmenų, turinčių teisę reikalauti jų įvykdymo, atžvilgiu nevykdomi kitų asmenų, bet ne to pačio asmens. Tuo tarpu tokio įpareigojimo nėra, kai dviejų skirtingų šalių – darbuotojo ir darbdavio, kreditoriaus ir skolininko, atstovaujamų būtent dviejų skirtingų fizinių asmenų, – irgi nėra: jau egzistavęs įpareigojimas pasibaigia, kai šie du asmenys, dvi šalys sutampa, arba toks įpareigojimas išvis neatsiranda, kai dviejų skirtingų asmenų, dviejų šalių nebuvo nuo pat pradžios. Atitinkamai tokiais atvejais nėra prasmės kalbėti ir apie teisės pažeidimą, teisės nesilaikymą ir pan. – teisė tokioje situacijoje pasibaigia (arba išvis neatsiranda).
Lygiai tokia pat teisinė situacija susidaro, kai vienas ir tas pats fizinis asmuo (šiuo atveju individualios įmonės savininkas) tuo pat momentu siekia sukurti darbo teisės santykius ir tapti abiems darbo sutarties šalimis – darbdaviu ir darbuotoju – tarpininko pagalba: pavedant trečiajam asmeniui – jo atstovui - sudaryti sutartį (tarp jų – ir darbo). Kadangi atstovas visada veikia ne savo, bet atstovaujamojo (šiuo atveju – fizinio asmens - savininko kaip darbdavio) vardu, todėl ir tokioje situacijoje teisinis rezultatas nesikeičia: fizinis asmuo, įgaliojantis trečiąjį asmenį būti jo kaip tariamai vienos sutarties šalies atstovu, įgalioja šį atstovą sudaryti sutartį su tariamai kita sutarties šalimi, kai ta kita sutarties šalis yra tas pats fizinis asmuo. T.y. vėlgi tas fizinis asmuo (šiuo atveju – individualios įmonės savininkas) sudaro sutartį pats su savimi. Ir būtent tokia išvada darytina nepaisant to, kas pasirenkamas atstovu: pavaldus samdomas dirbantis įmonėje darbuotojas, arba pašalinis trečiasis asmuo – atstovas pagal civilinę sutartį, kt., nepaisant to, kiek tokių atstovų bus (pvz., kai vienas atstovas pergalioja savo teisę atstovauti dar kitam asmeniui), bei nepaisant kitų panašių dalykų.
Šias išvadas patvirtina ir Lietuvos Respublikos Individualių įmonių 2003 11 06 įstatymo Nr. IX-1805 (toliau – Įstatymas), kuris įsigaliojo nuo 2004 01 01 ir kuris taikytinas, kaip matyti iš paklausimo turinio, Jūsų įmonei, nuostatų analizė. Antai, Įstatymo 3 str. 4 d. nustato, kad individuali įmonė įregistruojama, be kita ko, po to, kai yra paskirtas individualios įmonės vadovas, jei jis nėra individualios įmonės savininkas. Įstatymo 4 str. 2 d. 5 p. nustato, kad individualios įmonės nuostatuose turi būti nurodyta individualios įmonės savininko kompetencija (teisės ir pareigos), o Įstatymo 4 str. 2 d. 6 p. – kad nuostatuose turi būti nurodyta individualios įmonės vadovo, jei jis nėra individualios įmonės savininkas, skyrimo ir atšaukimo tvarka, jo kompetencija. Tarp sprendimų, kuriuos gali priimti individualios įmonės savininkas, nurodytas ir sprendimas paskirti individualios įmonės vadovu kitą asmenį, jei tai nustatyta individualios įmonės nuostatuose, jį atšaukti, individualios įmonės vardu sudaryti su juo darbo ar civilinę sutartį (Įstatymo 6 str. 5 d. 2 p.); individualios įmonės savininkas turi teisę gauti individualios įmonės pelną (Įstatymo 6 str. 6 d. 1 p.); turi teisę paimti įmonės kasoje esančius pinigus, kaip avansu išmokamą pelną, savo asmeniniams poreikiams (Įstatymo 6 str. 6 d. 2 p.); turi teisę gauti visą informaciją apie individualios įmonės veiklą ir susipažinti su visais individualios įmonės dokumentais, jeigu individualios įmonės vadovu paskirtas kitas asmuo (Įstatymo 6 str. 6 d. 5 p.). Įstatymo 7 str. reglamentuoja įmonės valdymą. Šiame Įstatymo 7 str. tiesiogiai nurodyta, kad individuali įmonė turi vienasmenį valdymo organą – individualios įmonės vadovą ir kad individualios įmonės savininkas kartu yra ir vienasmenis individualios įmonės valdymo organas – įmonės vadovas, jeigu individualios įmonės nuostatai nenustato kitaip (Įstatymo 7 str. 1 d.); kai individualios įmonės savininkas kartu yra įmonės vadovas, jam priskiriama individualios įmonės vadovo kompetencija (Įstatymo 7 str. 2 d.).
Šių bei kitų Įstatymo nuostatų analizė leidžia teigti, kad tuomet, kai individualios įmonės vadovas pagal įmonės nuostatus neturi būti skiriamas ir todėl nėra skiriamas, būtent savininkas ne tik vykdo įmonės vadovo funkcijas, bet ir faktiškai laikomas vienasmeniu įmonės valdymo organu – įmonės vadovu, kad individualios įmonės vadovo skyrimas pagal Įstatymą nėra būtinas – jam nesant, jo funkcijas vykdo tas asmuo, kuris turi teisę skirti į pareigas įmonės vadovą, t.y. įmonės savininkas; kad jeigu įmonės savininko įmonės vadovu skiriamas kitas asmuo, tai šis kitas asmuo turi būti kitu fiziniu asmeniu.
Todėl tuo atveju, kai kitas fizinis asmuo individualios įmonės vadovu įmonės savininko neskiriamas, tuomet individualios įmonės savininkas pagal Įstatymo 7 str. kartu yra ir vienasmenis individualios įmonės valdymo organas – įmonės vadovas, jam priskiriama individualios įmonės vadovo kompetencija ir todėl tai pagal Įstatymą jokio papildomo įforminimo nereikalauja: šiam dalykui patvirtinti būtina ir pakanka tų dokumentų, kurie pagal Įstatymą privalomi šiam fiziniam asmeniui kaip individualios įmonės savininkui.
Todėl individualios įmonės savininkas dirbti savo įmonėje direktoriumi gali, tačiau tam tikslui jokia darbo sutartis savininko pats su savimi kaip direktoriumi nesudaroma ir negali būti sudaroma. O jeigu individualios įmonės savininko faktiškai vykdomos šios įmonės vienasmenio valdymo organo – individualios įmonės vadovo (jeigu individualios įmonės nuostatai nenustato kitaip) funkcijos įforminamos darbo sutartimi, toks įforminimas darbo sutarties nesudaro ir atitinkamai jokių darbo teisės santykių dėl to neatsiranda.

Et. Linda6, visi jie vieno raugo - nori didelių pinigų, o dirbti - ne...

Darbuotojas gavo pranešimą, kad jis bus atleistas, mažinant darbuotojų skaičių įmonėje. Tik keista, kad nenurodyta TIKSLI atleidimo data... Jau vienas įstatymo pažeidimas.
Na, o pažyma apie darbo laiką būtų tokia pat, kaip ir iš normaliai dirbančios įmonės. Bet: kadangi jūs jau turite dokumentą, kad tas darbuotojas anoje įmonėje nedirba dėl prastovų, papildomos pažymos nereiktų. Tačiau turėkite omeny, kad anos įmonės valdžia gali atšaukti darbuotoją iš prastovų, ir jam teks ten dirbti...