O kaip Loreta toks atvejis:

Tarkim atlyginimus išmokame per kasą. Gruodžio 31 d. nueinu į banką, paimu grynus ir padarau pavedimą GPM. Dalis žmonių iš kasos atlyginimą suspėjo pasiimti, o kiti atėjo sausio pirmomis dienomis. Tai ką, tokiu atveju, reikėtų pulti susigrąžinti permoką ir išmetinėti pajamas į kitą laikotarpį?

Jeigu visas GPM už gruodžio mėnesio atlyginimą būtų sumokamas per šiuos metus (kaip ir avansu), o išmokėjimai žmonėms eitų sena tvarka. Ar tikrai VMI negali reikalauti, kad žmogui pajamas perkeltume į sekančius metus?

Gal kas jau pildėte šią formą kompiuteriu. Man į sumų laukus leidžia įrašyti tik sumą ne didesnę nei 9.99, kitu atveju meta klaidos pranešimą "Reikalingas leistinas numeris".

oops, kažkaip susidvigubino

Rasida,
Manau, kad reikėtų mažinti parduotų prekių savikainą. O dėl PVM tai čia juk nieko blogo. Paprasčiausiai sumokėta per daug importo PVM ir tiek pat perdaug jo atskaityta. Kaip ir nuskriaustų nėra. Ar aš neteisus.

Rasida
O ar negalėtum susitarti, kad sąskaitą perrašytų ir visai neminėtų nuomos, o tarkim parašytų pervežimo paslaugos ar pan.?

to VeryNew

Manau kad taip, PVM (ir pirkimo ir pardavimo) skaičiuoti reikėtų.

to artas71

Bet juk asmuo tai platesnė savoka, kuri apima tiek vienetus (t.y. juridinius) tiek fizinius asmenis. Kaip manai?

Nei viena RIMTA sistema to neleidžia. Aš tokią savybę vertinčiau tik kaip didžiulį minusą.

24 str.
"2. Iš pajamų atskaitomos tik tos pirkimo ir sumokėto importo pridėtinės vertės mokesčio sumos, kurios neatskaitomos pagal Pridėtinės vertės mokesčio įstatymo nuostatas, ir tik tais atvejais, kai šios sumos apskaičiuotos nuo šiame Įstatyme nustatytų leidžiamų atskaitymų."

Taigi sąnaudos aiškiai atkrenta, bet dėl atskaitos dar abejoju.

O kaip dėl PVM?

Darbuotojas sugadino techniką, už jos remontą gavom sąskaitą. Tą dalį, kurią įmanoma atsiimsim iš kaltininko. Likusią suprantu reikės nurašyti iš pelno. O kaip su PVM? Juk šitoj sąskaitoj jis išskirtas.
a) į atskaitą
b) į sąnaudas
c) į neleidžiamus
d) kažkaip skaidyti dalimis

pasimečiau

Aš manyčiau, kad komandiruotės laikas turėtų būti nuo 9d. Ir nors įsakyme Vilniaus ir neįrašant, aš dienpinigius už 9-ą d. mokėčiau 15 Lt.

Beviltiška čia ką nors aiškintis iš tokio atsakymo - čia vienos nesamonės.
Geriausiai man patiko atsakyme pasakymas apie 6 mėnesius - visame įstatyme tai minima tik tame punkte, kad išėjus iš kalėjimo į biržą reikia kreiptis per 6 mėnesius

Galvoju kaip toliau elgtis:
a) Rašyti raštą Lietuvos darbo biržai ir reg.laišku siūsti į Vilnių.
b) parašyti laišką el.paštu LDB direktoriui.
c) rašyti dar kur kitur, pvz. ministerijai?

kaip rašyti rašte:
a) cituoti gautą atsakymą ir išreikšti pasipiktinimą
b) tik aprašyti situaciją ir dar kartą klausti ar priklauso?

Ploju ne dėl to kad laimėčiau, bet iš pykčio, kad taip nusišnekėti sugebėjo. Aišku atsakymas neigiamas.

Taigi tęsiu temą.

Gavau atsakymą, cituoju;
"Vadovaujantis Bedarbių rėmimo įst. 15 str. 2 dalies nuostatomis bedarbiams, neturintiems reikiamo VSD stažo, bedarbio pašalpa skiriama, kai jie pirmą kartą kreipiasi į darbo biržą ne vėliau kaip per 6 mėnesius, pasibaigus priežastims dėl kurių nedibo.
Bedarbio pašalpa negali būti skirta dėl dviejų priežasčių:
a) vaikui nesukako 8 metai, t.y. nėra priežasties dėl kurios nedirbo pasibaigimo,
b) atleista iš darbo pasibaigus sutarties terminui (DK 126 str.) o ne dėl svarbios priežasties."



Dar kartą įsitikinu, kad Klaipėdos darbo biržos direktoriaus pavaduotojas Virginijus Andriušis į savo rašte minimą įstatymą net nežiūrėjo, nes jo nurodytame punkte nieko apie 6 mėnesius nerašoma.
Apie kitas 2 priežastis aš visai tyliu

Galima žaisti kai tabelį pildo vienas žmogus, bet kai įmonė didelė ir tabeliuoja kiekvienas padalinukas atskirai - tada jau bėda.

Man keista kad ši tema neaktuali daugiau niekam. Juk tikrai labai daug kas taip dirba.
Šiaip mes tai iki šiol paprasčiausiai rašydavom 8 val. ir nesukom galvos, bet vidaus kontrolė sukritikavo ir liepė sutvarkyti, o pasiūlymų neduoda .

Jeigu jis dirba pagal pastovų darbo grafiką, tada aišku. Bet jeigų jis kintantis ir vidurkį skaičiuosi iš to laiko, kai dirbdavo po 12 val., o atostogavo tada, tai priklausė dirbti po 4 o išmokėsim pagal dienas ??

Manau apskaičiuočiau vidutinį valandos darbo užmokestį ir dauginčiau iš tiek valandų kiek jam priklausytų pagal jo grafiką atostogų metu.

Turbūt išeitis viena - tabelio žymėjimą suprasti taip:
8.25 = 7 == 8

Bendra tvarka??

Visdėlto grįžtu prie klausimų: atostogauju ketvirtadienį ar penktadienį - atostoginiai skirtingi ???
kiek iš viso spalio mėnesį dirbta valandų - 183 ar 182,5???

Niekas ne iš senų laikų - taip dirba ir visos valstybinės įmonės, 1-4-dienį po 8 val. 15 min, o penktadienį - 7 val. Taigi savaitė ir gaunasi 40 val. Nesinorėtų tikėti, kad valstybinės įmonės vieną spalio penktadinį rodė tabeliuose papildomą pusvalandį.

Savaitės bėgyje tai 40, bet mėnesio...
Imam kad ir spalį - 23dd.x8 = 184 h.;
faktiškai - 5 penktadieniai x 7 = 35, 18 kitų x 8.25 = 148.5 h.

taigi... viso 183.50

Patarkite kas turi nevienodos trukmes darbo dienas savaitėje :
1. Ar žmogus gauna skirtingus atostoginius priklausomai nuo savaitės dienos (t.y. penktadieni atostogauja 7, o ketvirtadieni 8 val 15 min.)?
2. Kaip skaičiuojamas per mėnesį dirbtų valandų skaičius? (Jis praktiškai visada gautųsi su minutėmis)
3. Jeigu bendras valandų skaičius sumuojasi pagal faktines valandas (t.y. ne dienų sk. x 8, bet 8.25+8.25+..7+8.25) tai kaip tabelyje skaičiuoti komandiruotėse būtą laiką? Ar jis irgi priklauso nuo savaitės dienos?

OK, papasakosiu
raštą jau nunešiau, dabar teks laukti kol susimils atsakyti.

Dėkui Tiesi,

Taip ir darau, vakar raštą jau pasiruošiau, šiandien reikės nuvežti.

Ne visai apie buhalteriją, bet gal bus ir dar kam aktualu:

Susidūriau su, mano manymu, neteisybe darbo biržoje ir negaliu nusiraminti, nes manau esu kvailinamas. O sitauacija tokia:

Moteris dirbo pagal terminuotą darbo sutartį iki nėštumo, po to darbdavys pratęsinėjo sutarties terminą tiek kad ji galėtų išeiti nėtumo ir vaiko auginimo atostogų. Taigi sutartis nutraukta tik kai vaikui sukako 1 metai, pagal 126 str. (t.y pasibaigus terminui)
Dabar vaikui sukako 3 metai, ji dar neįsidarbinusi, todėl eina į darbo biržą ieškoti darbo ir jo negavusi tikisi bedarbio pašalpos. Tačiau jai pasako, kad teisės į pašalpą ji neturi, bet konkrečiai suformuoluoti atisakymo nesugeba.

LR bedarbių rėmimo įstatymas. 15 str.
"Teisė gauti bedarbio pašalpą
Teisę gauti bedarbio pašalpą turi bedarbiai, kurie iki
užsiregistravimo valstybinėje darbo biržoje turi ne mažesnį kaip 24
mėnesių valstybinio socialinio draudimo stažą per paskutinius 3
metus, jeigu darbo birža nepasiūlė darbo, atitinkančio jų profesinį
pasirengimą bei sveikatos būklę, arba profesinio mokymo.
Teisę į bedarbio pašalpą taip pat turi bedarbiai, kurie iki
užsiregistravimo neturėjo šio straipsnio pirmojoje dalyje nustatyto
valstybinio socialinio draudimo stažo dėl šių priežasčių:
1) buvo dirbę pagal darbo sutartį ir atleisti iš darbo:
a) darbuotojo pareiškimu pagal Lietuvos Respublikos darbo
kodekso (toliau - DK) 127 straipsnio 2 dalį;
b) dėl nepriklausančių nuo darbuotojo aplinkybių pagal DK 128
straipsnio 1 dalį;
.....................................
6) yra motina arba tėvas, nedirbusi (nedirbęs) dėl to, kad
augino vaiką iki 8 metų."

Mano manymu situacija pilnai atitinka šio straipsnio antros dalies 6 punktą, tačiau birža traktuoja savaip(šiaip netaip gaunu nors kokį atsakymą iš viršininko pavaduotojo): jie žodį nedirbusi aiškina kaip VISAI nedirbusi nuo vaiko gimimo datos, o jei sutartis nutraukta jau po vaiko gimimo, tai iki 8 metų pašalpą pamiršk, arba eik dirbti viešųjų darbų idant užsidirbtum darbo stažą.

Man čia atrodo visiškas nonsensas. Gal kas esate susidūrę su tokia situacija, ir ar man verta ieškoti teisybės.

TOKIA JAU MŪSŲ DALIA.....

Naujas amžius - džiūgauja pasaulis.
Fejerverkai, gėlės, žavesys...
Tau nuo skaičių - užtemimas saulės,
Ne žmogus - buhalteris esi.

Tau nerūpi šokiai ir žaidimai,
Ak, ne Tau akimirka šviesi.
Tau svarbiausia - tikslūs pravedimai,
Ne žmogus - buhalteris esi.

Kas užkopt į kalna ieško šansų,
Kai žiemužė siautėja baisi.
Tau viršūnė - tobulas balansas.
Ne žmogus - buhalteris esi.

Pučia vėl gaivus gegužio vėjas,
Viskas skęsta meilės šnabždesy...
Tau - sezonas vėl jau įpusėjęs,
Ne žmogus - buhalteris esi.

Vasara karščiu seniai alsuoja,
Kas sode, kas žygy, pajūry...
Sandėliuos Tu trūkumus skaičiuoji
Būt, zmogau, buhalteriu turi.

I teatrą, parodą, koncertą
Jau takeliai pamiršti visi.
Tau - savikainos, faktūros, vertės,
Ne žmogus - buhalteris esi.

Tau mėnulio nešviečia sidabras
Nesišypso saulė Tau šviesi.
Dieną, naktį Tau abrakadabros
Ne žmogus - buhalteris esi.

Ak, gyvenime - ištiestum ranką,
Pagyvent nors dieną kaip visi,
Bet ... ranka į stiklą atsitrenkia
Gal, žmogau, kalėjime esi...


P.S. autorius man nežinomas

Dėkui nieko_sau, taip ir padarysiu.

Sudaryta sutartis su Lietuvos rangovu dėl didelių gabaritų konstrukcijos pagaminimo. Joje numatyta, kad dalis pinigų bus sumokama po to, kai pagamintas konstrukcijas pakraus į baržą (prieš tai apžiūrėjus mūsų žmonėms), o likusi suma - po sumontavimo. Prekės pakrautos, gavau PVM sąskaitą- faktūrą, bet prekės dar tik kažkada atpuškuos Nemunu iki Klaipėdos.

Klausimai:
1. Ar galiu traukti į atskaitą PVM už negautas prekes?
2. Į kokią sąskaitą jas pajamuotis? Į nebaigtą statybą manyčiau reikėtų įkelt tik pagal darbų atlikimo aktą. Dėti į atsargas irgi kažkaip be ryšio, koks materialiai atsakingas jas prisiims?

Mano manymu būtų logiškiau jei gaučiau sąskaitą avansiniam apmokėjimui ir paprasčiausiai pakabinčiau sumokėtą avansą .

Pavyzdiniame sąskaitų plane yra numatyta 205 s-ta "Prekės kelyje", bet aš jos neesu naudojęs. Gal čia tas atvejis kai būtent tokios s-tos ir reikėtų

Gal kas žinote apie šitos s-tos paskirtį.