Dėl 1993-06-24 nutarimo Nr. 07-1468 galiojimo skambinau į Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Darbo santykių ir apmokėjimo skyrių ir žodžiu gavau atsakymą, kad šis nutarimas yra "išaiškinimas, aplinkraštis, galiojęs tk perėjimo prie lito metu ir todėl šiuo metu darbo užmokestį privalu skaičiuoti su centais". Į klausimą, ar nereikėtų nutarimo pripažinti negaliojančiu, gavau atsakymą, kad juristai nemano, kad reikia naikinti.
Matomai reikėtų raštu kreiptis į SADM ir gauti oficialiai pasirašytą atsakymą, nes kontrolė tikrai reikalauja darbo užmokestį (pagal nutarimą Nr. 511) skaičiuoti su centais.

Ačiū visoms už patarimus

Labas vakaras,
Visai susipainiojau: sukauptus atostoginius ir nuo jų priskaičiuotas sodros ir GF įmokas Balanse reikėtų rodyti eil. Su darbo santykiais susiję įsipareigojimai ar eil. Atidėjiniai

O į savivaldybę nešėt įsakymo dėl naudingo tarnavimo laiko nustatymo kiekvienam turto vienetui projektą ar kaip kitaip vyko derinimas?

Labas,
Kai paskaičiau 12 VSAFAS 60 p. tai ten rašoma, kad reikia pasitvirtinti kiekvieno ilgalaikio materialiojo turto vieneto naudingo tarnavimo laiką, suderinus su kontroliuojančiu subjektu, t.y. su savivaldybės administracija.
Gal galit pasidalint patirtimi kokia forma Jūs derinot ir ką derinot: nusidėvėjimo normatyvus ar naudingo tarnavimo laiką ir dar kiekvieno turto vieneto?

Ačiū už žinutę,
Tai kaip ir patvirtino mano nuomonę, kad reikia skaičiuoti valandos vidurkį.

Aš irgi linkusi taip manyti, tik sumaišties dar įneša tai, kad vieną dieną darbuotojas dirba 3 val., o kitą 9:15 val. Todėl apmokant dirbtas dienas pagal vidutinį dienos (ne valandos) užmokestį, išsikreipia apmokamų dienų vertė. Jeigu dirbo 9:15 val., darbuotojas nukenčia, nes vidutinis dienos vidurkis mažesnis ir atvirkščiai: jeigu dirbo 3 val., darbuotojas gauna daugiau. Todėl ir bandau surasti ką nors (kokį VDI ar juristų išaiškinimą) kas patvirtintų, kad galima vidutinį darbo užmokestį skaičiuoti valandos, o ne dienos. Nes biudžetininkams (ne mokytojams) pagal 511 (išskyrus 3 priedą) darbo užmokestis nustatomas mėnesinis BMA dydžiu.

Mano atveju logopedas dirba etatinėje pareigybėje, tai jam 76,2 netaikoma. Dabar darbo užmokestį paskaičiuosim pagal dienas, o jeigu VDI pareikš kitą nuomonę, reikės perskaičiuoti.

Ačiū už pasidalijimą patirtimi,
O kai gausite atsakymą iš VDI, gal galėsite pasidalinti informacija su visais.

Sveiki, Pasimečiau su darbo užmokesčio skaičiavimu. Pagal darbo sutartį logopedas dirba 0,5 etato, nustatytas darbo užmokesčio koeficientas 22,1 (tai būtų 1348,10 Lt/mėn.), darbo trukmė 20 val. per savaitę.Pagal grafiką dirba 4 d. per savaitę (pirm. -3 val., antr. -3 val., treč.-9:15 val., ketv.-4:45). Pagal grafiką per mėn. darbuotojas turėjo dirbti 89:15, tačiau susirgo ir išdirbo 57 val. Skaičiuoju taip: 1348,10: 89:15 (89,25) * 57:00 = 860,97. Bet nesu tikra, ar taip galima skaičiuoti, kai nustatytas mėnesinis atlyginimas.

Nesuklyskite "Jei nuolatinis Lietuvos gyventojas, autorinį atlyginimą pagal individualią veiklą gauna ne iš darbdavio, tai bus B klasės pajamos" ši citata paimta iš VMI tinklapio ir joje kalbama apie individualią veiklą, o jeigu mokamas autorinis atlyginimas, kad ir nedirbančiam įmonėje, tai bus A klasės pajamos. P.s. skambinau 1882.

Sveiki,
Kadangi šiuo klausimu diskusijų beveik nesulaukiau, kreipiaus į FM. Manau atsakymas bus naudingas visiems. FM atsakymas "informuojame, kad nuo išeitinių išmokų, mokamų atleidžiant darbuotoją, priskaičiuotos socialinio draudimo įmokos, vadovaujantis LR finansų ministro 2005 m. rugsėjo 29 d. įsakymu Nr. 1K-280, turi būti rodomos ekonominės klasifikacijos straipsnyje „2.1.2.1.1.1. socialinio draudimo įmokos“.

Ačiū už mintis, tikrai reikės klausti FM. Tikiuos per tinklapį atsakis.

Labas vakaras,
Noriu Jūsų patarimo dėl išeitinės išmokos. Pagal išlaidų ekonominę klasifikaciją išeitinė išmoka, atleidžiant darbuotoją pagal DK 129 str., mokama iš 2.7.3., t.y. darbdavių socialinės paramos lėšų. Tačiau suabejojau dėl priskaičiuotų sodros įmokų nuo šios išmokos: ar mokėti iš 2.7.3. ar iš 2.1.2.1.1.1. t.y. socialinio draudimo įmokų lėšų?
Sveiki, kadangi šiuo klausimu diskusijų beveik nesulaukiau, kreipiaus į FM. Manau atsakymas bus naudingas visiems. FM atsakymas "informuojame, kad nuo išeitinių išmokų, mokamų atleidžiant darbuotoją, priskaičiuotos socialinio draudimo įmokos, vadovaujantis LR finansų ministro 2005 m. rugsėjo 29 d. įsakymu Nr. 1K-280, turi būti rodomos ekonominės klasifikacijos straipsnyje „2.1.2.1.1.1. socialinio draudimo įmokos“.

Ačiū Renatai,
Iš kolegių aš irgi girdėjusi, kad vieni apvalina, kiti ne. Bet kaip supratau, tai vyriausybė jokiame savo nutarime nėra numačiusi dirbančių pagal darbo sutartis darbo užmokesčio apvalinimo iki sveikų litų. Tai ko gero, nenorint turėti problemų su kontroliuojančiais, darbo užmokestį reikėtų nustatyti su centais. Nes niekaip negalėsiu įrodyti, kuo remiantis įstaigos vidaus tvarkos dokumentuose numatau apvalinimą.

Sveiki visi, su praėjusiomis ir ateinančiomis šventėmis
Gal galėtumėt "pasufleruoti", ar biudžetininkų tarnybinai atlyginimai apvalinami iki sveikų litų. Pvz. koeficientas 11,8 x 128 = 1510,40, tai koks turėtų būti riskaitymas 1510,40 ar 1510,00 ar 1511,00?
Kompiuterinė darbo užmokesčio programa apvalina, bet dar niekur neradau parašyta, kad galima apvalinti.

Taip, į stažą pensijai gauti įsiskaičiuoja.
Čia eina kalba apie ilgalaikį nepertraukiamą stažą papildomoms atostogoms gauti.

Ačiū Jums už žinias ir nuorodą, diskusijas tęsiu kitoje temoje.

Sveiki,
Pabandžiau panagrinėti LRV nutarimus 2003-04-22 Nr. 497 "Dėl kasmetinių papildomų atostogų trukmės, suteikimo sąlygų ir tvarkos patvirtinimo" ir 2003-07-18 Nr. 940 "Dėl darbo stažo skaičiavimo tvarkos iš valstybės ar savivaldybių biudžetų finansuojamose įmonėse, įstaigose ir organizacijose aprašo patvirtinimo".
Kažkodėl man atrodo, kad ir biudžetinėse įstaigose, skaičiuojant ilgalaikį nepertraukiamą darbą toje darbovietėje ir suteikiant papildomas atostogų dienas, reikia vadovautis LRV nutarimu Nr. 497. Nes LRV nutarime Nr. 940 7 punkte rašoma apie nepertraukiamą darbo stažą, kuris naudojamas nustatant darbuotojo skatinimo priemones, papildomas garantijas (išmokant išeitines išmokas...). Šiame nutarime nekalbama apie papildomas atostogų dienas.
Be to logiškai mąstant, biudžetinėse įstaigose, kai mama sugrįžta po 3 metų iš vaiko priežiūros atostogų, jai už tuos 3 metus tikrai nesuteikiamos kasmetinės atostogos. Taigi, manau, kad ir biudžetinėse įstaigose, suteikiant kasmetines papildomas atostogas reikia vadovautis LRV nut. Nr. 497 ir skaičiuojant ilgalaikį nepertraukiamą reikia minusuoti vaiko priežiūros atostogas, kol jam sueis 3 metai.

Ačiū, jau išsiaiškinau su pašalpų sąvokomis ir pilnai sutinku.
Tik turiu dar vieną klausimą: jeigu mama po nėštumo ir gimdymo atostogų vaiką augino 1995-1996 metais iki jam sueis trys metai, ar šis laikotarpis taip pat neįskaitomas į ilgalaikį nepertraukiamą darbą?
P.s. Čia man kai kas bando įteigti, kad neįskaitomos vaiko priežiūros atostogos tik nuo 2003 metų

Pagal nuorodą nepavyko surasti šios citatos, tačiau nenoriu su ja sutikti, nes DK 170 str. 1 d. 4 p. nurodoma, "laikas, kurį darbuootjas gavo ligos, motinystės arba tėvystės pašalpą" į stažą įskaitoma.

Ačiū, bet auditoriai, norėdami nustatyti, ar teisingai pildomas DLAŽ, prašo pateikti ir grafikus.

Labas,
gal galite pasidalinti patirtimi: kokiu būdų tvirtinate darbo grafikus ir kiek laiko reikia juos saugot?

[quote="romen"] Vadovas parašo įsakymą sudaryti komisiją tiems daiktams įvertinti.Komisija surašo paprastą aktą. Vadovas vėl rašo įsakymą ,kad vadovaujantis komisjos aktu įpareigoja buhalterę ir atsakingą asmenį užpajamuoti .Čia nėra nieko nustatyta ,kaip parašysite ,taip ir bus gerai.[/quote
Ačiū, bandysim vertinti ir pajamuoti.

Taip mes biudžetininkai, nes nebiudžetininkai tikriausiai nesismulkintų dėl paparasto laikrodžio, kuris parduotuvėje galėtų kainuoti 20-30 Lt, ar paveikslų, kurie autoriaus žodžiais parduodami po 40 Lt

Laba diena,
Persikėlėme į naujas patalpas, įkurtuvėms dovanų gavome paveikslų ir laikrodį. Žinau, kad šias dovanas turime įvertinti ir užpajamuoti kaip trumpalaikį turtą. Gal galite patarti kaip šiuos daiktus įvertinti ir gal turite kokį nors įvertinimo dokumento pavyzdį.

Bet įsipareigojimai gali atsirasti dėl dviejų priežąsčių:
1) kai pilnai negautas finansavimas pagal patvirtintus asignavimus ir čia įstaiga nieko negali padaryti.
2) kai finansavimas gautas pagal asignavimus, bet faktinės išlaidos viršija patvirtintus asignavimus. Jeigu laikytis nuostatos, kad faktinės gali viršyti asignavimų planą, tai kur saugiklis, kad nedidėtų kreditorinės skolos?
P.s. Čia aš bandau svarstyti įvairius variantus, galiu ir nusirašyti.

Dėl faktinių išlaidų.
Kad jos negali viršyti patvirtintų asignavimų steigėjai duoda nuorodą į Biudžeto sandaros įstatymo 7 str. 1 p. kad biudžeto asignavimų valdytojai atsako už programų sąmatų vykdymą neviršijant patvirtintų asignavimų sumų bei Biudžetinių įstaigų buhalterinės apskaitos taisyklių 260 p. kad faktinės išlaidos yra išlaidos, patirtos vykdant išlaidų sąmatas.

Taip, čia apmokėtos jau šiais metais išrašytos sąskaitos. O kaip tuomet su minusinėmis kasinėmis išlaidomis 2-oje formoje, jos taip ir turi matytis? Lyg ir iš valstybės kontrolės buvo išėjusi nuostata, kad turėtų apskaitoma kaip pajamos ir dar šildymo paslaugų teikimas nuomininkams turėtų būti numatytas įstaigos nuostatuose.

Laba diena, susidūriau su situacija, kai 2-oje formoje atsiranda minusinės kasinės išlaidos. Gal galite parašyti ką ne taip darome ir kaip teisingai pasielgti. Biudžetinės įstaigos (darželio) pastate nuomojamos patalpos ligoninei, bibliotekai. Už patalpų šildymą (yra sava katilinė), už suvartotą eletrą, vandenį išrašomos sąskaitos bibliotekai, ligoninei. Išrašius sąskaitą mažinamos (kredituojamos) įstaigos faktinės šildymo, elektros išlaidos ir rodoma ligoninės skola. Kai ligoninė apmoka sąskaitą, atstatomos šildymo, elektros, vandens kasinės išlaidos. Problema atsirado tuomet, kai einamais metais katilinė kūrenama ankstesniais metais pirktomis malkomis, šiais metais jos nepirktos ir nėra šildymo kasinių išlaidų. Gal iš nuomininkų gavus lėšas, jas reikia apskaityti kaip pajamas?