Niu buhalteriai visai sukvailiojo
net linksmiau pasidarė

Dėkui, dabar viskas aišku prieš tai buvau truputi susipainiojusi...

na taip, as darau prielaida kad jis jau viska turi, siandien reikia man su juo pakalbet ir issiaiskinsiu tiksliaia. Tačiau esmė ne tame, idomu ar reikia ka nors pranesineti VDI, kad šiam darbuotojui sutrumpintas laikas dėl jo neįgalumo?Kadangi prieš tai jos tap pat dirbo sutrumpinyu laiku, tačiau kaip tuose leidžiamuose 20 procentų. tikiuos aiskiai rasau.....

PLYYYYZZZZZ, padekit kas nors!!!! Ar as teisingai galvoju? Ir man idomu kaip visa tai su VDI sutvarkyti?? Arba gal kas kokia nuoroda imestu.. Man tikrai reikia pagalbos siuo klausimu..........

Sveiki, skaičiau jūsų diskusijas šiuo klausimu ir nusprendžiau pasiteirauti tokio dalykėlio.. Pas mus yra tokia situacija, kad jau dirbančiųjų 0,25 etatu skaičius visiškai užpildo tą 20 procentėliu, tačiau norimą dar vieną darbuotoją pervesti į 0,25 etato. taigi šefas prisiminė, kad vienas darbuotojas lyg ir neįgalus. tai kaip suprantu, jai jis pristatytų medicininę pažymą, tai jis išeitų iš to 20proc.ir patektų į kitą išimčių kategoriją, ir mes taip galėtume pervesti kitą darbuotoją dirbti 0,25 etato. tai va man įdomu, ar reikią VDI apie tą pakeitimą pranešti? Tiksliau nelabai susigaudau kaip tai visa sutvarkyti. gal kas patartumėt? Ar as jau čia visiškai nusisapalioju....

Pasiskaityk, gal atrasi ka vertingo
Labai svarbus įmonės veiklos kriterijus yra jos likvidumas (mokumas), tai yra gebėjimas laiku įvykdyti trumpalaikius įsipareigojimus. Ar įmonė pajėgi tai daryti, galima spręsti iš mokumo rodiklių. Mokumui įvertinti naudojami tokie pagrindiniai rodikliai:
1) manevringumo koeficientas;
2) trumpalaikio likvidumo koeficientas;
3) skubaus likvidumo koeficientas;
4) absoliutaus mokumo koeficientas.

Pakankamas mokumo rodiklis ypač svarbus įmonės veiklos pradžioje. Įmonės nemokumas nepriklauso nuo pelno ar nuostolio. Ir pelningai dirbanti įmonė gali pasidaryti nemoki, jeigu ilgalaikiam turtui įsigyti ji buvo panaudojusi trumpalaikį kreditą. Išvardyti rodikliai nusako, kaip greitai turtas gali būti paverstas pinigais, kaip įmonė gebės grąžinti skolas.
Manevringumo koeficientas rodo, kokią gryno turto dalį sudaro trumpalaikis grynasis turtas. Šis koeficientas apskaičiuojamas kaip trumpalaikio grynojo turto ir nuosavo kapitalo santykis. Trumpalaikis grynasis turtas skaičiuojamas kaip skirtumas tarp trumpalaikio turto ir trumpalaikių įsipareigojimų. Trumpalaikiai įsipareigojimai – tai įmonės skolos, kurias reikia grąžinti per vienerius metus nuo balanso sudarymo dienos. Įvertinant įmonės mokumą reikia žiūrėti, ar gryno trumpalaikio turto rodiklis yra teigiamas, tai yra ar trumpalaikis turtas yra didesnis už trumpalaikes skolas. Šiuo atveju, prireikus kuriuo nors momentu grąžinti skolas, įmonė galės šį turtą paversti pinigais ir grąžinti skolą. Didelė teigiama likvidumo rodiklio reikšmė nusako, jog įmonė pajėgi grąžinti trumpalaikes skolas ir toliau galės normaliai plėsti veiklą.

Manevringumo koeficientas:
(Trumpalaikis turtas - Per vienerius metus mokėtinos sumos ir trumpalaikiai įsipareigojimai )/ kapitalas ir rezarvai

Trumpalaikio likvidumo koeficientas – tai trumpalaikio turto ir trumpalaikių įsipareigojimų santykis. Jis rodo, kiek kartų trumpalaikis turtas viršija trumpalaikis įsipareigojimus, Iš likvidumo rodiklio galima spręsti apie įmonės pajėgumą laiku įvykdyti skolų įsipareigojimus.

Trumpalaikio likvidumo koeficientas:
Trumpalaikis turtas / trumpalaikiai įsipareigojimai

Rekomenduojama rodiklio reikšmė neturi būti mažesnė 1,2. Taigi, apskaičiuotas rodiklis rodo, jog įmonė turi pakankamai trumpalaikio turto, kad realizavusi jį galėtų grąžinti trumpalaikes skolas.
Ar įmonė galės grąžinti trumpalaikes įsipareigojimus, geriau padės įvertinti skubaus likvidumo koeficientas, kuris apskaičiuojamas taip:iš trumpalaikio turto atėmus atsargas ir padalinus iš trumpalaikių įsipareigojimų.

Skubaus likvidumo koeficientas:
(Trumpalaikis turtas - atsargos) / trumpalaikiai įsipareigojimai

Šis rodiklis gali būti mažesnis arba didesnis už vienetą. Europos šalyse manoma, ad skubaus likvidumo koeficientas turėtų būti apie vienetą, tačiau praktiškai jis dažniausiai būna mažesnis. Kaip tik šiuo atveju skubaus likvidumo koeficientas toks ir yra.
Jei rodiklis mažesnis už vienetą, dar nereiškia, kad įmonė negalės greitai grąžinti skolų. Juk visų trumpalaikių įsiskolinimų vienu metu grąžinti nereikia, todėl grąžinti galima tik tas skolas, kurioms baigėsi mokėjimo terminai. Palankesnė įmonės padėtis yra tada, kai trumpalaikio likvidumo ir skubaus likvidumo koeficientų skirtumas yra nedidelis. Tai reišia, kad įmonė neturi sukaupusi užsigulėjusių nereikalingų atsargų (žaliavų, medžiagų, kuro, pagamintos produkcijos).
Siekiant patikimiau įvertinti įmonės likvidumą, būtina analizuoti absoliutaus mokumo koeficiento lygį. Šis koeficientas parodo, kokią dalį trumpalaikių įsipareigojimų įmonė galės sumokėti iš karto. Skaičiuojamas absoliutaus mokumo koeficientas kaip santykis pinigų ir trumpalaikių įsipareigojimų.

Absoliutus mokumo koeficientas:
Pinigai / Trumpalaikiai įsipareigojimai

Nėra standarto, nurodančio koks turėtų būti absoliutaus mokumo koeficientas, tačiau esant gamybos sezoniškumui, atskirais laikotarpiais šis koeficientas gali būti skirtingas.
Bendras įmonės likvidumas – tai jos sugebėjimas laiku įvykdyti savo trumpalaikius ir ilgalaikius įsipareigojimus kreditoriams.

Praeitis ir dabartis mums yra priemonės. Tiktai ateitis yra mums tikslas. tad niekuomet negyvename, bet tikimes gyventi, ir visuomet turedami galimybę, niekuomet ja nepasinaudojam...

Na gudriai čia sukurpė

Jei yra kas naivesnio už optimizmą, tai tik pesimizmas.

ar žinai pasakojimą apie optimistą ir pesimistą?
Optimistas kiekvieną rytą žengia prie lango ir taria: "Labas rytas, Dieve'. Pesimistas prieina prie lango ir sako: "O Dieve, ir vėl rytas."

Tu pikta ar nusivylus - ir kas iš to? ogi tik tiek, kad gerai sužinai, iš ko esi padaryta...

Ačiū, kazkaip as čia įžiūrejau problemikę....

niu padekit kas nors man siuo klausimu.... Rytoj is ryto turiu visa tai suformint, bet nesu isitikus kad taip teisinga

Sveiki, yra tokia situacija. darbuotojas antraeilėse pareigose dirbo pas mus už 800Lt. dabar šefas užsimanė jį pervesti (su darbuotojo sutikimu) į ketvirčio etatą, mokant jam tik minimalią algą (t.y. 112,50Lt)Ar šiuo atveju užtenka tik darbuotojo prašymo pervesti jį i ketvirčio etatą su min.alga ir padaryti atitinkamą įrašą DS? Man kažkaip nelogiškai atrodo toks prašymas...
Gal kas patarsite kaip čia viską sutvarkius?

Visiškai pritariu
Nors nuomonė ir nevyriška

Dėkui už paguodžiantį žodelį
Tikiuos ir mes susitvarkysim, ir dirbsime normaliai.
ir nereikes man rymoti prie tokiu va deklaraciju

skaitau cia skaitau ir galvoju, kad jums dar kazkaip vistiek labiau pasiseke....
o mano firmelej algos kai kurims nemokamos nuo balandzio(sefo poziuris - ai palauks, as su juuo susitariau), si ketvirti sumoketas GPM tik už 07mėn.(už išmoketus kai kuriems darbuotojams atlyginimu), tai va dabar ziurau i ta deklaracija ir man ji labai negraziai atrodo...
o ziurau jau ilgokai ir nezinau kaip i tai paziures VMI.
Neiskenciau ir pasiguodziau

sveiki
o jei pasikeite belekiek direktoriu, na ir as dar nauja buhaltere o saskaitu plano oficialaus nuo pat pries desimtmetį ikurtoj firmoj nėra?
Ka patartumėt?

Pasižiūrėk čia, tikrai yra.
verslas.banga.lt

Sveiki, tik pries valanda buvau seminare, kalbejo ir apie komandiruočių apmokestinimą..
nuo spalio mėn. neapmokestinamų dienpinigių suma Lietuvoje sudarys 12 proc. MGL, t.y. dienai neapmokestinamų dienpinigių suma sudarys 15 litų. Tačiau jeigu jų bendra suma per mėnesį viršija 50 proc. darbuotojo DU, virš 50 proc.esanti suma apmokestinama, pridėjus ją prie darbuotojo DU, atėmus visokius ir t.t.

Tai Dalia29 viską ir pasakė.
Nieko naujo net ir negaliu pasakyti.
O kas liečia užsienį, tai ta pati tvarka ir jam galios.

beje, pasiskaitykit VŽ.Nr.86 rugsėjo 10., as dar neskaičiau, bet gal ten kas nors bus gero??.....

Dėkui Loreta, nekvaršinsiu sau galvos dėl tų alimentų ir užsiimsiu svarbesniais reikalais.

Bet man vistiek neaškus vienas dalykas. Anksčiau jis dirbo kitoje darbovietėje pirmaeilėse pareigose, o pas mus antreilėse. Alimentus išskaičiuodavo iš toje kitoje darbovietėje priskaičiuoto atlyginimo.
Dabar jis pradėjo dirbti pas mus pirmaeilėse pareigose, o toje kitoje darbovietėje pasiliko ketvirtį etato. Alimentus turim išskaityti jau mes. Gal pirmiau netiksliai viską paaiškinau, bet mano manymu darbovietės keičiasi ir reikia kažkam apie tai man pranešti, ane? nu kad tie vykdom.raštai ateitų ten kur reikia, t.y. pas mus...
Ar aš teisi? Ir ką tokiu atveju reikėtų daryti?

Sveiki visi
Norečiau jūsų pagalbos. darbuotojas perejo dirbti is antraeilių pareigų į pirmaeiles ir jam priklauso moketi alimentus. Mokejimo tvarką žinau, tik nežinau ar reikia kam nors pranešti apie darbovietės pasiketimą? Nenoriu palikti kur nors spragų...
Ar gal zinot kur apie tai galima pasiskaityti? Dėkui.

Žvilgterėk dar ir čia


www3.lrs.lt/cgi-bin/preps2?Condition1=1293...

Dėkui, paskaitysiu.

Jis gyvena su dviem vaikais, o tam trečiam moka alimentus. Ačiū , supratau, kad reikės taikyti 290 + 29.

Laba naktelė Matau dar kai kas nemiega ir galbūt galėtų man patarti..
Jei darbuotojas iš pirmos santuokos turi vieną vaiką, o iš antros - du (išsiskyręs tik tą pirmą kartą), tai kokį jam reiktų taikyti ? kaip už du vaikus, ar kaip už tris? gal žinot kur apie tai galėčiau pasiskaityti? Na Gyventijų paj.įstatyme apie tai lyg ir nieko neradau....

Na taip, aš tai supratau. bet pravers ir prašymas dėl mokėjimo kortelių išdavimo. Tik per anksti apsidžaiugiau jį gavus O darbuotojui jau pakišau popieriaus lapą prašymui. Tiesiog vakar tikėjaus gal kas turi kokią šūstresnę formą Bet tai jau nesvarbu,gerai bus ir taip

Ačiū, pagavau