Sietynas rašė: Noriu jums papasakoti galbut negirdeta, galbut gerai pazystama istorija ir paprasyti, kad prasklaidytumete juoda debesi.
Stai taip:
Mano mama yra ekonomiste, vyresne ar vyresnioji
tiksliai nezinau. Dirba gana rimtoj imonej, bet ten ja labai grauzia virsininkas, patirties ji jau siokios tokios turi ir dar kazka mokosi susijusio su siuo darbu. Toki darba ji tikrai labai megsta, bet... kaip galima buti laimingu kai del kazkokio fui virsininko (noreciau labai stipriai nusikeikt ant jo...) ji turi gert vaistus, kaip imanydama ramint save ir verkt nors dabar jau ismoko but stipresne.
Ji galetu susirast kita darba, bet gal bijo mest senaji, gal iklimpo, na zinot kaip buna.. Galbut tai butu galima pavadint stagnacija, nezinau... Sako viskas gerai, reikia dar siek tiek palaukt...
As truputi jaudinuos del jos sveikatos, ji blogai miega kartais uzpuola migrenos priepoliai.
Kazkokia nesamone, situacija kaip is nuobodaus filmo, zinoma tai veikia visus seimos narius ir mes tikrai nebetokie kokie buvom seniau, negerai..
Taigi norecaiu paprasyti jusu, kad patartumet man ka tureciau patarti savo mamai.
Anksčiau ar vėliau visiems ateina laikas kažką gyvenime keisti. Tavo mamai, matyt, atėjo laikas keisti darbą. Palaikau Loretos nuomonę, kad pradžioje reikėtų kažko tyliai pasiieškoti, o tuo pačiu susitvarkyti ten, kur" įklimpo" (bent jau tiek, kiek įmanoma)...