LAT 2006-09-06 J. K. v. UAB „Espersen Lietuva“ Nr. 3K-3-451/2006
"Darbo užmokestis yra atlyginimas už darbą, darbuotojo atliekamą pagal darbo sutartį, jis apima pagrindinį darbo užmokestį ir visus papildomus uždarbius, bet kokiu būdu tiesiogiai darbdavio išmokamus darbuotojui už jo atliktą darbą (DK 186 straipsnio 1, 2 dalys). Taigi, darbo užmokestis apima tiek pagrindinį darbo užmokestį, tiek ir visus papildomus uždarbius, bet kokiu būdu darbdavio išmokamus darbuotojui už jo atliktą darbą pagal iš anksto nustatytus rodiklius, t. y. priedus, priemokas ir pan. Vadovaujantis DK 186 straipsnio 2 dalimi darytina išvada, kad darbo užmokestis apima ir premijas, kurios numatytos darbo sutartyse už tam tikrų rodiklių įvykdymą, kuriuos įvykdęs darbuotojas įgyja subjektyvią teisę reikalauti premijos, o darbdavys privalo ją išmokėti. Teisėjų kolegija nagrinėjamoje byloje sutinka su apskųstų procesinių sprendimų išvadomis, kad atsakovo mokėta ieškovei priemoka už produktyvumą ir efektyvų darbo laiko panaudojimą bei stabilumo premija nelaikytinos skatinimo priemonėmis DK 233 straipsnio prasme, o yra pagal savo pobūdį priskirtinos darbo užmokesčiui ir yra ieškovės darbo užmokesčio sudedamosios dalys. Iš byloje pateiktų atsakovo dokumentų, reglamentuojančių priemoką už produktyvumą ir efektyvų darbo laiko panaudojimą bei stabilumo premiją, matyti, kad šios išmokos mokamos už tam tikrų rodiklių įvykdymą. Be to, priemoka už produktyvumą ir efektyvų darbo laiko panaudojimą lokaliniuose aktuose yra paties atsakovo įvardijama kaip priemoka gamybos darbuotojams prie nekintamosios darbo užmokesčio dalies. Atsakovo 2003 m. birželio 30 d. įsakymo Nr. 71 „Dėl stabilumo premijos skyrimo“ priedo 1 paragrafe nurodyta, kad stabilumo premija mokama „siekiant pakelti atlyginimą gamybos darbuotojams, kuriems mokamas fiksuotas valandinis atlyginimas arba atlyginimas už padarytą darbą“. Dėl to teisėjų kolegija nesutinka su kasacinio skundo argumentais, kad kasatoriaus mokėta ieškovei priemoka už produktyvumą ir efektyvų darbo laiko panaudojimą bei stabilumo premija turėtų būti vertinamos kaip premijos, kurios apskaičiuojant išmokas už darbą poilsio dienomis yra nedvigubinamos.
Kasatorius, teigdamas apie netinkamą DK 192 straipsnio 1 dalies taikymą, šią teisės normą aiškina netinkamai. DK 192 straipsnis, reglamentuojantis darbo apmokėjimą esant nukrypimų nuo normalių darbo sąlygų, aiškintinas ir taikytinas sistemiškai su DK 191 straipsniu, reglamentuojančiu normalių darbo sąlygų užtikrinimą ir nurodančiu, kokios sąlygos yra laikomos normaliomis darbo sąlygomis. Tuo tarpu mokėjimo už darbą poilsio dienomis DK 192 straipsnis nereglamentuoja ir bylą nagrinėję teismai šios teisės normos pagrįstai netaikė."
Tik nereikia pradėti išradinėti visokių "iteracijų" (matematikoje šiaip jau tai vadinama konverguojančia eilute, iteracija yra for ciklo žingsnis).
Nauja DK 193, 194 redakcija visiškai nieko neikeičia palyginus su teisine aplinka iki 2008-07-01. Jau ir anksčiau LAT išaiškino, kad DU visada yra DU būtent DK 186 prasme. O toliau lieka tik suvokti bendros-specialios normų santykius.
1. Viskas, kas mokama už atliktą darbą (įskaitant "premijas", bet neįskaitant specialiomis normomis, t.y. DK 193, 194 nustatytą, nes speciali norma visada eliminuoja bendrą), dalinama iš "grafikinių" valandų skaičiaus minus "specialias" (DK 193, 194) valandas, "pataikančias" į grafiką.
2. Gautą valandinį tarifą daugianame iš "specialių" valandų skaičiaus.[/i]