Papildomas darbas

Paprastai daromas papildymas pagrindinėje sutartyje. Aš visiems papildymams surašau atskirą DS priedą.

Šiaip tai be skirtumo, kad tik esmė būtų aiški, t.y.:
- darbovietė (gali būti skirtinga, jei keli padaliniai, nors dažniausiai vienoda);
- funkcija/pareigos;
- užmokestis;
- darbo laiko norma.

Man asmeniškai labiau patinka atskiras susitarimas, bet tik dėl techninių/estetinių priežasčių.

Klausimas būtų Niemand(remiantis jūsų straipsniu, kur anksčiau įkėlėt dėl papildomo darbo)

Dėl papildomo darbo:
Darbuotoja dirba slaugytojos darbą pilnu etatu vaikų darželyje. Yra laisvas 0,25 etato valytojos darbas, kurio ji norėtų. Ar teisinga būtų, jei susitarimą dėl papildomo darbo mes formintume kaip funkcijų gretinimą, nes visus darbus ji nudirbs tuo pačiu metu? Tada Du aš jai skaičiuosiu kaip priedą, o ne kaip atskirą Du.
Ar taip daryti negalima, kadangi yra patvirtinti atskiri etatai?

Galima, etatai yra organizacinis dokumentas, jei tai ne biudžetinė įstaiga, teisinės reikšmės neturi. Šiaip gretinimas naudojamas, kai nėra aiškiai atskiriamas laikas, kada dirba kaip viena ir kita pareigybės.
Su atostogomis lieka klaustukas, tiksliau keli galimi vienodai teisingi variantai. Saugiausia imti pagal didesnę normą, bet bent teoriškai galimi ir kiti variantai, tik kažkiek rizikingi, nes reikš mažesnį kaupimą/apmokėjimą, o po trejetos, penketo metų teismui nusprendus, kad vis dėlto buvo klaidingas metodas, gali tekti susimokėti kelis kartus didesnę sumą. Tokia vat neapibrėžtumo kaina.

Mes esam biudžetinė įstaiga, tai gal geriau negretinti tų funkcijų?
Bet skaičiuojant atostoginius kaip valytojai, aš turėsiu taikyti koeficientą, kurį išsivesiu jos darbo laiką lygindama su įstaigos nustatytu, ir taip jai bus skriauda, nes gaus mažiau, nei tuo laiku dirbtų.

O ne VšĮ? Jei tikrai biudžetinė, tada teks daryti funkcijų jungimą išskiriant laikus, kitaip bus bėdų su biudžeto panaudojimu.
Koeficientas turi būti dienų, ne valandų, nes negalima mažinti atostoginių dėl ne viso darbo laiko. Valandinis koeficiantas naudojamas tik tada, kai skiriasi pamainų trukmė, ko greičiausiai šiuo atveju nebus. Šiuo atveju greičiausiai koeficiento neprireiks, nes bus apmokama pagal valytojos grafikines darbo dienas.

Dėkoju už konsultaciją,
Dar iš to pačio iškylantis klausimas,turime VDI atsakymą dėl papildomo darbo ir kompensacijos už nepanaudotas atostogas, kur rašo, kad tokiu atveju kompensacija neskaičiuojama, pasibaigia susitarimas dėlpapildomo darbo ir viskas.
Vadovas bando išmąstyti, kad valytoja prieš vasarą pasiprašys nuo tų pareigų atleidžiama ir nereikės sukt galvos dėl atostoginių. Ar taip teisinga?

Jei jau VDI pakonsultavo, kodėl abejojate?
Pagal naują DK - visi darbiniai santykiai vienoje darbovietėje įforminami viena darbo sutartimi. Joje galibi būti susitarta ir dėl papildomų funkcijų. Kai jū nebelieka - daromas DS sutarties pakeitimas, bet ne nutraukimas. O kompensacija už nepanaudotas atostogas mokama nutraukiant darbo sutartį.

Pagal naują DK skirtingai nuo seno įforminami susitarimu, kurį galima vienašališkai nutraukti, o ne taikyti darbo sutarties pakeitimo procedūrą. Toks susitarimas laikomas darbo sutarties dalimi, anksčiau nuo daugmaž 2015 m., teismų praktika ir pagal seną tą patį sakė. Kadangi tai ne darbo sutartis, nutraukiant tokį susitarimą netaikomos nei bendri darbo sutarties nutraukimo pagrindai, nei bendros pasekmės, įskaitant išeitines ir kompensaciją už nepanaudotas atostogas. Ir net pačios atostogos atskirai nėra kaupiamos, nes jos pagal sutartį, o ne jos sudedamąsias dalis. Po klaustuku tik atostogų norma, kai taikomi pailginimai.
Man patinka daryti atskiru susitarimu (anksčiau papildomo darbo sutartimi), nes tokio susitarimo sąlygos identiškos darbo sutarčiai, techniškai nesižiūri, be to, nutraukti tokios tai dienos susitarimą dėl papildomo darbo skamba, o nutraukti tokios tai dienos darbo sutarties pakeitimą - ne. Bet forma darbo teisėje nieko nereiškia, svarbu turinys.

su darbuotoju dirbanciu 8 val per diena galima susitarti del papildomo darbo.
jei mes sutarsime, kad jis dirbs dar 4 val per diena papildomai, uz sias valandas juk reikia moketi viengubu tarifu, o ne 1,5 karto kaip uz virsvalandzius?

Ne kaip už viršvalandžius, o sutartą DU už papildomą darbą.

na galiu sutarti ir minimalu du?

Jei tas darbas nekvalifikuotas, tai taip.

bet ar papildomas darbas gali buti tai paciai pagrindinei funkcijai pareigoms atlikti, ar tai turi buti kitos pareigos?

35 str.
1. Darbo sutarties šalys susitarimu dėl papildomo darbo, kuris tampa darbo sutarties dalimi, gali susitarti dėl darbo sutartyje anksčiau nesulygtos papildomos darbo funkcijos atlikimo.

Seno kodekso 114 str. 1 d. nustatė, kad "Darbuotojas gali susitarti, jeigu to nedraudžia įstatymai, kad jis toje pačioje darbovietėje eis tam tikras papildomas pareigas arba dirbs tam tikrą papildomą (sutartyje nesulygtą) darbą."

Nepaisant to:

"Nagrinėjamu atveju pagal 2007 m. rugpjūčio 31 d. darbo sutartį Nr. 207 darbuotoja dirbo VšĮ Kauno rajono greitosios medicinos pagalbos stotyje gydytoja vieno etato darbo krūviu už 2040 Lt mėnesinį atlyginimą (vėliau padidintą iki 2260 Lt). Byloje nustatyta ir kasatorė neginčijo, kad darbo sutarties šalys laisva abipuse valia 2008 m. spalio 16 d. sudarė antrą darbo sutartį Nr. 226, kuria susitarė, jog kasatorė dirbs gydytoja 0,25 etato krūviu už 565 Lt mėnesinį atlyginimą. Taigi buvo susitarta dėl darbo funkcijos, jos apimties ir atlygio už darbą. Ilgą laiką šalys šią sutartį vykdė: kasatorė dirbo sulygtą darbą, o atsakovė mokėjo sutartą darbo užmokestį. Nėra duomenų, kad šis susitarimas būtų buvęs inicijuotas darbdavės, priešingai – nepaneigta atsakovės nurodyta aplinkybė, jog kasatorė buvo linkusi dėl papildomų pajamų padidinti savo darbo apimtį. Taigi nėra pagrindo pripažinti, kad antroji darbo sutartis sudaryta pažeidžiant sutarčių laisvės principą, imperatyviąsias darbo teisės normas ar darbuotojos interesus bei teisę gauti tinkamą apmokėjimą. Atsižvelgiant į tai, kad, kaip minėta, darbuotojas ir darbdavys laisva valia, neviršydami įstatyme įtvirtintų maksimalių darbo trukmės ribų, gali sutarti dėl darbo masto padidinimo, t. y. ilgesnės darbo laiko trukmės, sutartyje nustatant už tai sulygtą atlygį, nagrinėjamu atveju toks susitarimas su ta pačia darbdave dėl tapačių pagrindinėms darbo funkcijų atlikimo, viršijantis įprastą darbo laiką, tačiau neviršijantis įstatyme nustatytų imperatyvių apribojimų, traktuotinas kaip darbo masto padidinimas.
Kadangi kasatorė savo noru sutiko už nustatytą atlygį dirbti daugiau ir savo valią išreiškė pasirašydama ginčo darbo sutartį Nr. 226, tokio darbo laiko trukmė turi būti vertinama pagal DK 144 straipsnio 5 dalies nuostatas. Darbo masto padidinimo atveju DK 144 straipsnio 1 dalyje nustatyta taisyklė, kad darbo laikas negali būti ilgesnis kaip 40 valandų per savaitę, neturėtų būti taikoma, nes, kaip pagrįstai nurodė pirmosios instancijos teismas, toks aiškinimas lemtų, kad su tuo pačiu darbdaviu negalėtų būti susitarta nei dėl papildomo darbo, nei dėl darbo masto padidinimo, nes darbuotojui dirbant vieno etato krūviu (40 valandų per savaitę arba, esant sutrumpintam darbo laikui nagrinėjamu atveju, – 37 valandas per savaitę) nebūtų įmanoma dirbti papildomai. Teismas teisingai išaiškino, kad DK 144 straipsnio 5 dalis leidžia dirbti daugiau nei vienu etatu, o susitarimas dėl tokio darbo gali būti įforminamas arba antraeilio darbo sutartimi (kai yra keli darbdaviai), arba sutartimi dėl papildomo darbo (kai darbdavys yra tas pats); taip pat, esant darbuotojo ir darbdavio susitarimui dėl darbo daugiau nei vienu etatu, leidžiama ir nukrypti nuo DK 144 straipsnio 1 dalyje nustatyto maksimalaus savaitės darbo laiko. Pabrėžtina, kad DK 144 straipsnio 5 dalis taikoma tiek darbui keliose darbovietėse (antraeilių pareigų atveju), tiek darbui vienoje darbovietėje, nes teisinis reglamentavimas negali būti diferencijuojamas tik pagal tai, ar darbas atliekamas toje pačioje ar skirtingose darbovietėse.
Konstatuotina, kad toks išaiškinimas taikytinas ir padidinant darbų mastą, t. y. su tuo pačiu darbdaviu susitariant dėl tos pačios darbo funkcijos atlikimo padidinta apimtimi. Atsižvelgiant į tai, atmestini kasatorės teiginiai, kad nagrinėjamu atveju turėjo būti taikomas DK 144 straipsnio 1 dalyje nustatytas darbo laiko trukmės apribojimas. Teismams nenustačius, jog įstatyme nustatyta maksimali darbo laiko trukmė būtų viršyta, laikytina, kad pirmosios ir apeliacinės instancijos teismai pagrįstai ir teisėtai darbo pagal 2008 m. spalio 16 d. darbo sutartį nepripažino viršvalandiniu darbu.
Pažymėtina, kad priešinga išvada paneigtų pirmiau aptartus sąžiningumo ir proporcingo šalių teisių bei teisėtų interesų gynimo principus, nes, nepažeidžiant įstatyme nustatytų maksimalių darbo laiko trukmės ribų ir šalims susitarus, jog darbuotoja dirbs tam tikrą valandų skaičių už tam tikrą sulygtą atlygį, tai negali būti vienašališkai vienos šalies reikalavimu perkvalifikuota į viršvalandžius. Toks perkvalifikavimas reikštų nesąžiningumą darbdavio atžvilgiu, apribotų jo galimybes naudotis teise ir pareiga laisvai organizuoti darbuotojų darbą ir darbuotojų trūkumą spręsti kitomis priemonėms, pavyzdžiui, ne didinant darbo mastą jau esamam darbuotojui, o priimant kitą darbuotoją 0,25 etatui, ir lemtų jam neproporcingai sunkias finansines pasekmes. Be to, atsižvelgiant į tai, kad, neviršijant įstatyme nustatytų maksimalių normų, darbuotojas laisva valia gali pasirinkti, kiek ir už kokį darbo užmokestį dirbti, manytina, jog tokio pasirinkimo apmokėjimo sąlygos neturėtų skirtis vien dėl to, kad dirbama skirtingose darbovietėse. Sudarius sutartį dėl antraeilių pareigų kitoje darbovietėje leidžiama nukrypti nuo DK 144 straipsnio 1 dalyje nustatyto maksimalaus savaitės darbo laiko, todėl, kaip nurodyta pirmiau šioje nutartyje, toks nukrypimas leistinas ir darbuotojui tariantis dėl darbo masto padidinimo su tuo pačiu darbdaviu." (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015-11-13 nutartis c/b Nr. 3k-3-590-378/2015)

Ir ši praktika negali pasikeisti, nes pasikeitimas reikštų sveikatos sistemos bankrotą, ten 90 proc. dirba daugiau nei 1 etatu.

Taigi... O kas jiems belieka.

tai taip iseina, kad tai paciai darbo funkcijai (pareigoms) galima nustatyti papildoma darba. tai tada nei apsaugai, nei dirbantiems pagal sumine galima nebemoketikaip uz virsvalandini darba?

bet tai kai nesamone....

Pagal kodeksą negalima. Ir taip, tai yra nesąmonė... O jūs tai juk ne medikai, kad po 1,5 etato žmones darbintumėte.

Tik aukščiausiasis gali pasakyti, kas pagal kodeksą galima ar negalima, taigi šiuo atveju pagal kodeksą galima, nors ir nelabai žmogiška.