wolf rašė:
Sako kad įvyko susitarimas ir tada buvo atleista, o pradžioje sau prieštauraujat atseit tai atleidima darbdavio inciatyva ar valia. Nevisai sutinkčiau nes šio atveju inicijuoti atleidima gali tiek darbuotojas, tik darbdavys.
Atskirais atvejai tai gali būti tinkamas straipsnis visiems darbartiniams atleidimams, kaip darbuotojas parašo prašymą, po 2 dienų vykdomas atleidimas nes visiems sąlygos tinka. O mes pripratome visu kišti ta 127 str. nesvarbu tinka jis ten ar netinka.
Kad iniciatoriais gali būti abi šalys niekas ir neprieštarauja, tik iš praktikos rašau, kad niekada neteko susidurti, kad būtų taikytinas šitas - 125 -straipsnis be kompensacijos. Jeigu darbuotojas nori išeiti savo iniciatyva, rašo prašymą ir tiek. Jeigu darbdavys pageidauja atleisti ir 'paspaudžia' darbuotoją, dažnai jis yra priverčiamas 'savanoriškai' rašyti prašymą dėl atleidimo savo noru -sutikite, daugelis žmonių net nebando 'ieškoti teisybės'. Todėl ir rašau, kad žinau tik tokius atleidimo atvejus, pritaikant šitą straipsnį, kai darbdavys sutinka tokį darbuotoją, kuris nebijo darbdaviui paprieštarauti ir išeidamas bent jau išsidera šiokią tokią kompensaciją.
Jeigu abu draugiškai sutaria, kad va, tu Jonai poryt nebeateik į darbą, o šitas sako-gerai, ponas direktoriau, nebeateisiu, tai paprasčiau paimti iš Jono prašymą dėl atleidimo, negu surašyti tarpusavio susitarimą.