Gita1 rašė:
Na ir nėra čia, Elvusia, kuo didžiuotis (bent jau man taip nuskambėjo).. visad viskas labai gražu iki pirmo įvykio.. viena mano kaimynė visad mėgo vos įsėdusi į mašiną pasiimt mobilų ir pradėt tvarkyt reikalus.. po to kai neišvažiavus dar iš kiemo suvažinėjo mano šunį ir ji jo nė nematė..pajuto smūgį...o jis buvo vidutinio dydžio ir rubuilis.. baigė tas savo nesąmones.. jei nepamatė tokio šuns būtų ir vaiko nepamačius.. ar žaisit su telefonu, dažysitės ir t.t. kol nelaimė įvyks, kad įsitikintumėt, kad ir Jums taip visgi gali nutikti?
Jei jums pasirodė, kad didžiuojuosi tuo, tai pasirodė klaidingai. Prieš pradėdama skaityti, galvojau, kad aš važiuoju labai saugiai ir sau negalėsiu pritaikyti nei vieno momento.
Pasirodo, tokių epitetų apie save paskaičiau, kad plaukai pasišiaušė.
Ar galima didžiuotis blogu savo elgesiu?
Na, kad už vairo tvarkau visus darbinius reikalus telefonu, tai visiškas įprotis ir laiko (galvojau) taupymas.
Nes tik tuomet turiu laiko normaliai sudėlioti visus taškus ant i. Ne pasimatymus skirstau.
Labai dažnai, įsėdus į automobilį, važiuodama į susitikimą, dar pasiderinu susitikimo vietą ir laiką.
Na, ir ką - pasidažau lūpas. Jei vėluoju, spustelnu greičio pedalą. Bet, jei važiuodama, pamatau gražų augalą ar medį, ar vaizdą, dar ir nufotkinu.
Visos mano nuodėmės. Bet nuodėmės.
Jau galvoju, kaip jų nedaryti :)