Vika rašė:
Bobutė giriasi, kad net popierių valgo :(
Tai galima tik įsivaizduoti, koks turi būti alkanas, kad ėstų popierių?
Suprantu, kad tame popieriuje prieš tai buvo maisto, ir jis kvepia juo. Nu bet joptararai. Duot tokiai bobai į tuos likusius kelis dantis
Man toli ieškot tokių nereikia. Turiu kaimynę. Dievobaiminga. Jauna, beje. Visa tokia teigiama: nei čerkutės, nei keiksmažodžio. Visa graži ir pasitempusi. Nu, nežinant blogosios pusės, dėk prie žaizdos, atrodo, ir sugis akimirksniu. Į bažnyčią lekia, maldos, giesmės, susirinkimai..... Pedagogė.
Nu, bliamba, šuo prie lenciūgo kaip giltinė. Būdavo, atitrūksta, tai kai atlekia pas mūsų šunis, čiumpa viską iš eilės ir ryte praryja.
Pasakiau - nepatiko. Taip pririšo, kad pabėgt negali. Bliūdukas amžiais tuščias. Barškina barškina tas šuo. Ech, nervai nelaiko.
Dar katiną turi. Dievuliau, visas kurkulais nuėjęs. Anąndien sakau, daryk ką nors tam savo katinui, šukuok, vežk pas veterinarus. Atrodo, kad jam net skauda, kai jis eina. Seilės nutysę..... Sakau, vis ateina pas mus paėst. Duok tu jam maisto, pagaliau.
Na, tai nežinau ką su juo daryt, nepagaunu aš jo, sako ji man. Laukinis tas katinas.
O maistą tai perku patį geriausią po 18 ar kiek ten tų litų už kilogramą.
O aš sau ir galvoju: nu tai galiu naikint blusas, kirmėles ir visokias zarazas, bet gi mūsų katinai draugauja su tuo katinu. Tai vėl užsikrečia.
Bet nieko negaliu padaryti, nes tokiom nekaltom ir gražiom akim žiūri į mane ir nesupranta, ko aš čia noriu iš jos.
O atėjus šalčiams, tas murzius taikosi pas mus bent į laiptinę prasmukti, nes laiptinėje visada yra maisto ir švaraus vandens. Beje, keletą naktų per šalčius tai ir leidom jam pasišildyt. Bet jis toks netikęs: nesupranta kas yra kraikas, tai prišiko man ant kilimėlio