Seime pritarta ligos ir motinystės socialinio draudimo pakeitimo ir papildymo įstatymo projektui
Socialinių reikalų ir darbo komitetas posėdyje apsvarstė Ligos ir motinystės socialinio draudimo įstatymo 3, 5, 6, 8, 10, 15, 16, 17, 18, 181, 19, 20 ir 21 straipsnių pakeitimo ir papildymo įstatymo projektą Nr.XP-2486 ir jo lydimuosius įstatymų projektus. Nutarta pritarti komiteto patobulintam įstatymo projektui, kuriuo, atsižvelgiant į apdraustųjų asmenų keliamas problemas ir siekiant pagerinti asmenų, auginančių vaikus, socialines garantijas, siūloma nustatyti, kad ligos socialinio draudimo pašalpa būtų mokama vaikų priežiūrai ir tais atvejais, kai apdraustasis asmuo, kuriam dėl šių vaikų yra suteiktos nėštumo ir gimdymo atostogos ar atostogos vaikui prižiūrėti, kol jam sukaks treji metai, dėl savo ligos ar traumos pagal asmens sveikatos priežiūros įstaigos gydytojo išvadą negali jų prižiūrėti. Šią ligos pašalpą siūloma mokėti kitam apdraustam sutuoktiniui nuo pirmosios dienos iš Valstybinio socialinio draudimo fondo biudžeto lėšų, bet ne ilgiau kaip 14 kalendorinių dienų.
Siūloma didinti minimalios motinystės socialinio draudimo pašalpos dydį, tai yra motinystės socialinio draudimo pašalpa per mėnesį negali būti mažesnė už nėštumo ir gimdymo atostogų suteikimo mėnesį galiojusių einamųjų metų draudžiamųjų pajamų trečdalį (taikyti tokį pat dydį kaip ir tėvystės bei motinystės (tėvystės) socialinio draudimo pašalpai).
Siekiant užkirsti kelią nesąžiningu būdu gauti didesnes motinystės bei motinystės (tėvystės) pašalpas „dirbtinai“ (susitarus su darbdaviu) padidinant draudžiamąsias pajamas tik vienam ketvirčiui, iš kurio apskaičiuojamas kompensuojamasis uždarbis, numatyti, kad minėtoms pašalpoms apskaičiuoti kompensuojamasis uždarbis būtų apskaičiuojamas iš ilgesnio laikotarpio. Komitetas siūlo nustatyti, kad kompensuojamasis uždarbis apskaičiuojamas iš apdraustojo asmens draudžiamųjų pajamų, turėtų visose darbovietėse per 6 paeiliui einančius mėnesius, skaičiuojant atgal nuo pabaigos užpraeito kalendorinio ketvirčio, buvusio prieš nėštumo ir gimdymo ar atostogų vaikui prižiūrėti, kol jam sueis treji metai, suteikimo mėnesį.
Įstatymo projektu siūloma nustatyti, kad nuo 2008m. sausio 1d. motinystės (tėvystės) pašalpos dydis nuo nėštumo ir gimdymo atostogų pabaigos iki vaikui sueis 1 metai yra 100 procentų ir pratęsti pašalpos mokėjimą iki vaikui sueis 2 metai – 85 procentai pašalpos gavėjo kompensuojamojo uždarbio dydžio. Jeigu gimsta du ir daugiau vaikų, apdraustajam, esančiam atostogose vaikui prižiūrėti, kol jam sueis dveji metai, motinystės (tėvystės) pašalpa didinama priklausomai nuo vienu metu gimusių vaikų skaičiaus (gimus dvynukams – 2 kartus, trynukams – 3 kartus ir t.t.).
Derinant darbą ir vaikų priežiūrą, siūloma įteisinti nuostatą, kad tuo atveju, kai apdraustasis, nutraukęs atostogas vaikui prižiūrėti, grįžta į darbą ir turi draudžiamųjų pajamų, mokėti pastarajam motinystės (tėvystės) pašalpos dalį (skirtumą tarp pašalpos ir pajamų).
Be to, siūloma pagerinti moterims socialines garantijas ir nustatyti, kad moterims, pagimdžiusioms 22–30 nėštumo savaitę, motinystės pašalpa mokama už 28 kalendorines dienas po gimdymo. Jeigu kūdikis gyvena 28 paras ir ilgiau, pašalpa mokama už 126 kalendorines dienas po gimdymo.
Taip pat siūloma nustatyti, kad ligos pašalpa nemokama, jeigu kompetentingos institucijos nustato, kad apdraustojo asmens nedarbingumui atsirasti turėjo įtakos neblaivumas (girtumas) ar apsvaigimas nuo psichiką veikiančių medžiagų.
Taip pat siūloma įteisinti, kad teisę gauti ligos, motinystės, tėvystės, motinystės (tėvystės) pašalpą ligos ar atostogų laikotarpiu turi 26 metų amžiaus nesukakę apdraustieji, jeigu jie iki ligos ar atitinkamų atostogų pradžios šio stažo neįgijo dėl to, kad nurodytais laikotarpiais mokėsi nustatyta tvarka įregistruotų aukštųjų, profesinių, bendrojo lavinimo mokyklų dieniniuose skyriuose, ir pertrauka nuo mokslo pabaigos (pagal mokslo baigimą įrodantį dokumentą) iki jie tapo apdraustaisiais neviršija 3 mėnesių. Teisę gauti minėtąsias pašalpas taip pat turės apdrausti asmenys, jeigu jie iki ligos ar atitinkamų atostogų pradžios šio stažo neįgijo dėl to, kad nurodytais laikotarpiais buvo draudžiami kaip asmenys, išvardyti Valstybinio socialinio draudimo įstatymo 4 straipsnio 2 dalies 1 ar 2 punkte, ir pertrauka nuo statuso pasikeitimo neviršija 3 mėnesių.
Siūlyčiau sekantį kartą įmesti ir nuorodą ir šiek tiek esmę turinio kas aktualiausia. Buhalteriams tiek perskaityti - sudėtinga
Ir turbūt ne seime pritarta, o tik komitete. Seimas dar nepriėmė. Pačiolis suklydo,jei kopijavote iš buhalteris.lt
Modestas
sc.bns.lt/?item=41899&id=3&subid=43