Įsiterpsiu šiek tiek ir aš.
Kai kuriuos komentarus pasiskaičius, atrodo, kad gyvenime su žmonėmis labai lengva bendrauti (turiu minty darbdavius ir darbuotojus), tik va kai kurie darbuotojai nežino, kad yra įstatymas, kad galima pakišti po nosim darbdaviui tą įstatymą, kad darbuotojas vadovaujasi tik darbdavių rašytiniais įsakymais, darbdavių surašytom AP ir darbdaviai iškart viską supranta ir daro teisingai. Visi gyvena ir dirba pagal vadovėlius. Na, o jeigu ne duok Dieve pasitaiko koks tūpas darbdavys, bet čia jau gali būti gal tik vienas ant visos Lietuvos, nes nu visi laaaabai supratingi, tai spjauni ir eini dirbti kitur. Čia irgi labai lengva. Šiandien išėjai, ryt jau kokios 5 įmonės siūlo darbą. Aišku, ironizuoju, bet ima piktis, skaitant pamokymus, kaip apsimėtyt įstatymais, įsakymais ir ilgai ir laimingai gyventi "durnių laive".
Iš mano asmeninės patirties, tai irgi visokių darbdavių turėjau. Žodį bijodavau pasakyti, kaip užrikdavo ir susiriesdavai kamputyje. Buvo pasakyta ir "nenori dirbt, nedirbk. Vietoje Tavęs 100 už durų laukia", "nusamdžiau Tave dirbti, o ne galvoti, tai ir daryk, kas liepta". Dėl Lukos komentaro, kad vadovauja ne akcninkas, o direktorius
Nu neteko dirbti tokioje įmonėje, ane, kur direktorius tik dėl vaizdo?
O man teko. Todėl suprantu. Teko ir tokioje dirbt, kur darė viską ne pagal įstatymą ir kartojo, kad kol negavau pinigų, iš savų mokesčių nemokėsiu. Visad kartodavau, kad taip negalima, kad reikia taip ir taip. Ateis, patikrins, bus blogai. Atėjo. Kol tikrino aš jiems sakiau, yra tokie ir tokie dalykai blogi. Gavom diiiideles baudas. Bet mano kartojimas mane išgelbėjo. Jie pripažino, kad aš sakiau. Man net sakyt nereikėjo. Po patikrinimo pasakė "mes žinom, sakei". Bet streso nuo to nei kiek ne mažiau.
kgrazke, užjaučiu.