gyvybes kaupiamasis draudimas

Aš atsimenu tas diskusijas Matai, su gyvybės draudimu man lyg ir viskas aišku, o Sodra ir buvo neaiškiausia.
Matyt, daryčiau taip. Pridėčiau prie apmokestinamųjų, GPM nėra, Sodra- 31 procentas bendra tvarka iš darbdavio, o 3 procentus iš darbuotojo. Tik kam tas prašymas? Ko gero, tokia prievolė automatiškai atsiranda, automatiškai įmonė ir turi išskaičiuot, ir pravest.

O kodel ne GPM objektas ? Kiek suprantu, jei metiniu imoku suma nevirsija 25 proc. darbuotojo darbo uzmokescio, tik tada sumoketos imokos neapmokestinamos, o priesingu atveju apmokestinamos.

Del 3 proc - neabejotinai automatiskai. Pvz. jei darbuotojas gauna pajamas natura, letsay gimtadienio dovana - brangu laikrodi, tai iteikus laikrodi landi buhaltere jau tut kak tut su atspausdintu zmogaus "sutikimu isskaityti 3 proc. nuo laikrodzio vertes SOC draudimo inasams".

25 procentai- apie leidžiamus atskaitymus, ne apie GPM, tai ne GPM objektas.
GPM objektu taps tada, kai draudimo bendrovė išmokės jam tą išmoką.

Draudimo kompanija siūlo 3 variantus
I Draudėjas - įmonė
Apdraustasis - fiz. asmuo
Naudos gavėjas - fiz. asmuo
Draudimo įm.mažina AP (PM 17str. 2d.8p.) Nuo draudimo įmokų reikia mokėti sodrai 31. Draud.įmokos neapmok. GPM 17str. 1d.41p.
II Draudėjas - fiz. asmuo
Apdraustasis - fiz. asmuo
Naudos gavėjas - fiz. asmuo
Įmonė moka papildomas įmokas darbuotojo naudai
Papildomos draudimo įm.mažina AP (PM 17str. 2d.8p.) Nuo draudimo įmokų reikia mokėti sodrai 31. Draud.įmokos neapmok. GPM 17str. 1d.41p.
III Draudėjas - įmonė
Apdraustasis - fiz. asmuo
Naudos gavėjas - įmonė
Draudimo įm.mažina AP (PM 17str. 2d.8p.) Nuo draudimo įmokų nereikia mokėti sodrai 31. (Soc.dr.įst. 18str.)
Pasakykite kurį variantą yra pasirinkusi jūsų įmonės.
Man priimtiniausias III.

[quote:aeb39af0e7]
25 procentai- apie leidžiamus atskaitymus, ne apie GPM, tai ne GPM objektas.
GPM objektu taps tada, kai draudimo bendrovė išmokės jam tą išmoką.
[/quote]

A vat ir ne, Dalia 29 take a look i GPM 17 str. (neapmokestinamos pajamos) 41, 46 punkta:

46) pagal Pelno mokesčio įstatymo 26 straipsnio nuostatas
darbuotojo naudai darbdavio mokamos gyvybės draudimo įmokos pagal
gyvybės draudimo sutartis, sudarytas nuo 2004 m. gegužės 1 d. su
Europos ekonominės erdvės valstybių narių draudimo įmonėmis;

O tai reiskia, kad kad imokos yra GPM objektas, tiktai jos nera apmokestinamos GPM'u, jei atitinka PMI 26 str., o PMI 26 str. 3p. butent ir kalba apie 25 procentus darbo uzmokescio.

RRRasai galeciau atsakyti, kad musu imone yra pasirinkusi 1 varianta, nes jis priimtiniausias darbuotojams ir yra laikomas darbuotoju skatinimo priemone, nes tik geriausieji darbuotojai itraukiami i plana.

III varianta sugalvojo draudimo kompanijos, kad apmulkinti vargsus lietuviskus uab'elius.

Palyginkim:
Pvz. imone A draudziasi I variantu, imone B - III variantu.
Imone A moka soc draudimo imokas nuo imoketu imoku i pensiju plana, GPM nemoka.
Imone B nemoka nei GPM nei socdraudimo nuo imoku.

Atrodo, tarsi imone B yra palankesneje padetyje. Tol, kol viena diena....

imoneje A ir imoneje B atsitiko draudiminis ivykis - susizalojo darbuotojas.

Kagi - imones A darbuotojas gauna draudimo ismoka. Ta ismoka gali buti neapmokestinama GPM (jei sutartis iki 2003 01 01), arba apmokestinama 15 proc. (jei po 2003 01 01). SODRA nuo ismokos moketi nereikia.

Tuo tarpu imones B darbuotojas negauna nieko, nes naudos gavejas - pati imone. Imone gauna ismoka neapmokestinta, taciau norint ta ismoka "peradresuoti" darbuotojui imone isskaito 33 proc. GPM'o, 3 proc. SODRA ir priskaito 31 proc. SODRA nuo ismokamos sumos.

Tai kuris atvejis is tikro yra naudingesnis ?

Kuo nuoširdžiausiai dėkoju - bus I variantas.

To Apologetas:
Pasiduodu, tu teisus.

To rrrasa:
Vakar kalbėjom, kad dar ir darbuotojas, kurio naudai mokama draudimo įmoka, turi susimokėti 3 procentus Sodrai.

To rrrasa:
Vakar kalbėjom, kad dar ir darbuotojas, kurio naudai mokama draudimo įmoka, turi susimokėti 3 procentus Sodrai.[/quote]

Taip, tai jau supratau, o kaip su Forma Nr.4, 3-SD - draudimo įmokų sumos yra rodomos kaip atlyginimas (t.y. faktiškas atlyginimas + draudimo įmokų suma). Ir dar, jei įmokų suma viršija 25 proc. pagal PMI neleidžiami atskaitymai, tai sodrai sumokėtas 31 proc. nuo šios sumos taip pat neleidžami atskaitymai

Būtų įdomu išgirsti jūsų nuomonę:

Kas darbuotojui naudingiau - 200 Lt. prie algos, ar kad įmonė apdraustų darbuotoją 200 Lt. kas mėn. kaupiamuoju draudimu?

Tik jis (darbuotojas) tau ir atsakys..Jei uždirba neblogai, tai gal rinksis kaupiamajį draudimą (su perspektyva uždirbti/atsiimti pinigus ateityje), jei mažiau, tai norės pinigų "tuoj pat" ir su tokiais bajeriais jų nepagąsdinsi..

Tai kad tas "darbuotojas" aš ir esu . O klausimas toks iškilo, nes įmonės vadovai norėtų apdrausti darbuotojus, o darbuotojai pinigėlius į rankas gauti. Iš pirmo žvilgsnio, darbuotojui šis draudimas nėra naudingas. O kokia jūsų nuomonė?

O aš pasiimčiau 200 LTL, pati apsidrausčiau, o metų pabaigoje GPM susigrąžinčiau
Tiesa, 200LTL priedas grynais į rankas (atskaičius mokesčius), ar priedas, neatskaičius mokesčių?

www.seb.lt/vbfin/calc/lifeInsurance202Calculator.fw

Klausimuks dėl gyvybės draudimo sutarties sudarytos iki 2002-12-31 perleidimo kitam draudėjui. Net ir išėjęs dar vienas VMI komentaras nauja.vmi.lt/lt/?itemId=10126989 neįnešė pilno aiškumo. Beje klausiau ir asmeniškai VMI, bet jie atsakė taip pat abstrakčiai. Taigi norėčiau jūsų nuomonės. Jeigu tokia sutartis ir visos turtinės teisės perleidžiama kitam draudėjui, bet įmokos nedidinamos, ar galima teigti kad tai nėra esminės aplinkybės ir nebuvo siekta mokestinės naudos? Aš iš VMI komentarų susidariau nuomonę kad būtent įmokų didinimą jie laiko esminę sutarties keitimo aplinkybe ir tada skaito kad gyvybės sutarties sudarymo data pagal GPM įstatymą yra ne senoji 2002m data o turtinių teisių perleidimo naujam draudėjui data.

Sakyčiau pagal VMI išaiškinimą akcentas ant didėjančio draudėjų skaičiaus (jei iki tol jie nebuvo drausti ir ženkliai didėjančios įmokų sumos.
Nors mano supratimu konstatuoti kad sutartis naujai sudaryta, ne pakeista, turėtų teismas, ne VMI.

Turiu 2002 m. sutarti, gavau toki atsakyma is VMI (rasiau uzklausa):

Perleidžiant gyvybės draudimo sutartį, kai pasikeičia draudėjas ir naudos gavėjas, o kitos sąlygos lieka tos pačios, manome, kad buvo siekiama gauti mokestinės naudos, todėl perleidimo data bus laikoma naujos sutarties sudarymo data. Pageidavimas ,,prieš išvažiuojant į užsienį, nenutraukti gyvybės draudimo sutarties, perleidžiant gyvybės draudimo sutartį pažįstamam asmeniui”, kuris kompensuoja įmokas sumokėtas iki perleidimo, traktuojamas kaip siekimas gauti mokestinės naudos iš abiejų pusių, vienas gyventojas išvengia gyventojų pajamų mokesčio mokėjimo, nutraukiant sutartį (kai buvo taikomos mokesčių lengvatos), kitas gyventojas, nors gyvybės draudimo įmokų nemokėjo 2002 m., išlaikant sąlygas, galėtų gauti gyvybės draudimo išmokas neapmokestinamas gyventojų pajamų mokesčiu.

Jo Mijos variantas toks įdomus. Na mano atveju sutartis perleidžiama, nes buvęs draudėjas jos tiesiog nebenori ir be to jau kuris laikas nemoka įmokų. Šiaip tai ašku aš siekiu mokestinės naudos :) bet iš biudžeto pozicijos žiūrint ta nieks nepasikeičia, nes ar aš ar kitas žmogus atsiims ir nemokės GPM po daug metų tai nėr skirtumo. Net sakyčiau čia VMI siekia naudos biudžetui, o ne aš :)

O kaip daryti savininkui? Jis moka gyvebės draudimą..bet pajamų mokesčio aš už jį nemoku. Tai ar jam galima susigrąinti tuos 33 proc.? ir kaip tai padaryti?

Susigrąžinti tiek už draudimą, tiek už kompiuterį ar būsto paskolos palūkanas galima tiek procentų, kiek mokesčių moki. Jei savininkas moka tik 15 proc., tiek jis ir galės susigrąžinti (nuo ne didesnės kaip 25 proc. apmokestinamų pajamų sumos). Jei jokio GPM nemoka, aišku, nieko ir nesusigrąžins.