Nežinau. Dabar turbūt taip nebesielgčiau. Nors... Kai žmogus tiek įmirkęs, kad jo gyvybę palaiko tik gėralas ir cigaretė... ką daugiau gali jam pasiūlyti?
Net per laidotuves, tam kad toji moteris neitų pas savo draugelius ir nemiegotų patvoryje, o pernakvotų pas savus žmones (ne visiškai sveika sesuo), mano dukra turėjo jai nupirkti degtinės ir cigarečių. Ir ji, vargšė, pergyveno, kad parduotuvėje pirkti šitą gėrį yra labai brangu.
Manęs nebeatpažino. Priėjau, paspaudžiau ranką, pareiškiau užuojautą...
Kažkada aš labai ryžtingai smerkiau šituos, geriančius, žmones. O dabar, kai matau tokį žmogų, man jo nuoširdžiai gaila.