Plepalynas

Tas blogai, tai nereikia traktuoti, kaip bobučių daužymą su beisbolke

Blogai, tai gali būti ir ryžto stoka, ir nusileidimas, kai reikia pastovėti už save ir t.t. Net kai kurių dalykų sureikšminimas yra blogis, jei tai trukdo gyventi. Bet tai labai individualus dalykas. Tik kiekvienas gerai turėtų pasižiūrėti į savo gyvenimą ir apmastyti, kur tos mažos smulkmenos, kurios taip pakiša koją ir kaip galima jų išvengti.

Ne į ekstrasensus reikia kreiptis, o savy ieškot problemų. Visos bėdos prasideda mumyse. Nėra lengva tuo užsiimti. Mes kažkaip norim, kad kažkas kitas tą padarytų. Ir gerai būtų, kad greitai. Aš sumokėsiu, o tu padaryk mano gyvenimą geresniu.
Dėl to ir turi darbo visi būrėjai ir ekstrasensai.

Ne į balą bus pinigai. Nueikit. Juk ir jie turi vaikų, kuriuos reikia išlaikyti. Ir jie per galvą verčiasi, kad išleist vaikus į mokslus, patenkint jų užgaidas. Paremsit juos. Jiems bus gerai. Ir jums bus ramu-nieko daryt nereikėjo, kažkas ėmė ir padarė už jus. Gyvenimas iš karto ims gerėti

Byla, galiu vieną parekomenduot, kai perskaičiau apie jį, vos nuo kėdės nenukritau. Biografiją žinau nuo lopšio.. mokykla, profesinė, šaltkalvis gamykloje, po to draudimo kompanijoje išlavino darbą su klientais ir va- daro stebuklus, net automobilį apynaujį įsigijo

www.facebook.com/pages/Bioenergetikas-Eugenijus...

Baikit jūs su tais ekstrasensais. Geriau į bažnyčią nueikit. Kainuos pigiau, euras -du "ant afieros". Galima ir neaukoti. O efektas tas pats, gal dar geresnis.

Pritariu K .Jūratei dėl mišių.
Kaimynei paskolinau paskaityti knygas:
Joe Vitale. Traukos dėsnis
Joseph Murphy ''Pasąmonės galia darbe ir versle''.
Ypač Brian Tracy ''Įpročiai verti milijono''
ir dar kelias kitas turiu panašaus tipo.
kaimynė sakė ''skaičiau po kelis kartus, net užsirašydama mintis''
Niekada jūsų mintyse negali būti žodžių '' man nesiseka'', ''viskas blogėja''. Mintys turi būti tik teigiamos. Patikėkit tikrai padeda. Pati įsitikinau.
Sėkmės. Kam jums tie ekstrasensai? Perskaitykit nors vieną nebūtinai iš mano sąrašo knygą apie sėkmę.( Jei išsipildys mūsų šeimos nario viena svajonė, tai net pasigirsiu, kad tik gerų minčių dėka, nuėjimu į bažnyčią, tikėjimu sėkme )

Nežinau kiek tie ekstrasensai kainuoja. Geriau kokį šeštadienį už tuos pinigus su mažaja ar visoms nuvažiuoti kur nors, į Trakus, ar Nidą, ar Druskininkus pasivaikščioti, paatostogauti. Pasidaryti sau pramogą.

Gali ir visai nekainuot jeigu padės draugas, knyga ir noras pačiai kažką daryt ar pasikeist. Reikia susidėliot prioritetus kas svarbiausia šiame gyvenime, neužsibrėžti neįgyvendinamų tikslų, nes tas dar labiau nustums į neviltį.

Žiūrėk, Byla, gal susibėgam "Dzūkų užeigoje" prieš kreipiantis į šamanus, aš tau duosiu knygą paskaityti Lise Bourbeau "Klausyk savo kūno - geriausio draugo". Ši knyga man labai padėjo atgauti pusiausvyrą po sūnaus gimimo, kuomet buvau beveik ant ribos iš gailesčio sau. Kai perskaičiau ją kelis kartus, mano gyvenimas pradėjo eiti į kalną. Jei sudomins duok žinoti

Ups! Jautriai kolegės sureagavote. :) Pasiaiškinu. Savigailos tikrai nėra. Savigrauža - taip. Tas klausimas : ką ne taip padariau, ką ne taip darau. Ypač suaktyvėjo šitas klausimas po apsilankymo pas vaikų psichologą. Na mano mažoji mėgsta "už save pastovėti". Taigi, konfliktų mokykloje nemažai. Matau kad mudvi nelabai susišnekame per šitą vietą. Kreipiausi į specialistą, gal išverstų į man suprantamą kalbą vaiko elgseną. Na ir išvertė. Kalta aš. Neskiriu pakankamai dėmesio vaikui. Vaikas prašosi pagalbos - psichologės žodžiai, o jo niekas negirdi. Tad rudenį teks abiems lankytis pas specialistę ir mokytis gyvenimo meno.
Na kaip nors viskas susidėlios. Emigruoti man nepavyks. Teks kautis čia už savo šeimą.
Prisimegsiu papuošalų, pirštinių, kojinių, ir dar ko nors, ir eisiu į turgų. Savaitgaliais. Pas kitus perka, tai ir pas mane kas nors ką nors nupirks.
Mano kaimynė , dirba Sodroje, o savaitgaliais prekiauja turguje rūbais. Nes irgi turi suaugusių nesavarankiškų vaikų. Tai kuo aš geresnė?

Nežinau kaip Alytaus turguj, bet į Vilnių, į Kaziuką tikrai galėtum važiuoti. Per žiemą ir pasiruoštum

Irgi variantas.

dar vienas variantas- atostogos. Teko apie tokias girdėti?

Šitas - misija neįmanoma. :) Gal, kada nors...

mes visa šeima lankome bažnyčią, negaliu sakyt kad kiekvieną sekmadienį, bet kartą į mėnesį tikrai, pabandykite visi kartu, išeinam pasikrovę geros energijos, vidinę ramybę pastiprinę, vedamės ir vaikus, kad pratintųsi jog gyvenime yra ne tik materialūs dalykai o ir dvasinis pasaulis o kas svarbiausiai pabūti nepilną valandą atsipalaidavus, negalvojant apie indus, maistą ir DARBĄ labai sveika
jūsų vaikų psihologė teisi, maniškis irgi maištaudavo, nes aš visur skubėdavau, tik lekiam lekiam ir lekiam, batus maukis greičiau, kelnes irgi, visur tempas, o kai pradėjau nebeskubėti viskas pasitaisė, reikia jiems ne tik valgyti kartais geriau dieną praleidžiam kartu o dirbu naktį.

Ir aš dirbadavau ir naktimis, ir savaitgaliais. Vaikams jokio dėmesio. Aprengti, pavalge ir gerai.
Darbų ir aš turiu daug, labai daug.
Bet dabar savaitgalis skirtas vaikams

Byla, nes prichologė, bet 100 proc. galiu pasakyti, kad didžioji dalis problemų žmogų kila tada, kai jisai pervargęs.
Sukates kaip burundukas tame rate tarp bėdų ir nieko nematote tik rūpesčius ir sprendimo nėra.
O juk kartais reikia šiek tiek pasitraukti nuo rūpesčių, kad poto pažvelgus naujomis akimis jie lengviau išsispręstų. O jei norima atostogų - juk nebūtina savaitė ir brangių. Galima ir kokią dieną prie vandens prasivartyti su knyga

Ir per tą savaitgalį taip gerai pailsi, kad jėgų darbui atsiranda daugiau, blaiviau mąstau ir t.t. Na vien pliusai.
Nes, kai esi pervargęs tą patį darbą darai ilgiau, daugiau klaidų padarai.
Žiūri į ekraną vaizdas liejasi, galvoje rūkas. Ir kam nuo to geriau.
Čia iš asmeninės patirties.
Vaikas pas mus mažas 3,5. Tai mes į zoologijos sodą važiuojame, tai į Dino parką, tai prie ežero, tai namie tiesiog ką nors ant ugnies pakepame lauke. Bet nedirbame.

Jūs, žinoma, teisios. Aš pati save įvariau į kampą. Nes lėkiau per kelis darbus. Jei iki pietų atidirbu odontologo kabinete, prasisuku ant kojų, kartais visai be prisėdimo, grįžusi į namus aš jau noriu pailsėti, o ne barškinti klaviatūra. Štai čia ir visa bėda. Lekiu kad uždirbti daugiau pinigų, kad būtų kitiems geriau, o skriaudžiu save. O tuo pačiu ir mažąją. Taip susikaupia begalė nebaigto buhalterinio darbo ir tenka sėdėti kiauras paras, norint laiku pateikti deklaracijas ir balansus. Bandau iš šito liūno išlįsti. Ištrūkti. Reikia apsispręsti ką darau. Ar buhalteriauju ar dirbu valytoja ir mezgu. Kitaip nieko nebus. Prarasiu vaiką, ką tada darysiu...

O juk reikia dar ir savimi pasirūpinti.
Mes gi moterys. Norisi ir manikiūrą pasidaryti, ir į grožio procedurą nueiti, ir į sporto salę.
Aš jau stengiuosi ir savęs nepamiršti. Tai irgi būtina.
Aišku galima sakyti, kad brangu, nėra laiko.... Bet yra įvairių akcijų. Užsisakiau kelias procedūras su 50 proc. nuolaidą, galioja 6 mėn. Surandu laiką ir nueinu. Sugaištu 40 min. O savijauta
Reikia mylėti ir save
Atsisėskite ramiai, atsipalaiduokite. Gal kažko galite iš darbų atsisakyti. Nes atsisakius vieno darbo, galite gal daryti kitą, kuris atneš daugiau pinigų ir t.t.
O jei pradėsite leisti daugiau laiko su vaiku, gal ir vaikas nuspręs jums padėti.
Ką jis dabar mato: kad buhalterija yra baisus darbas, nes mama tik barškina klaviatūra, pikta, pavargusi ir pinigų nėra. Tai matyt ir įsivaizduoja, kad jau prie šito kompo ne už ką.
Galite aišku sakyti, kad lengva jums čia patarimus dalinti. Bet tylėčiau, jei pačiai netektu taip pat gyventi ir išgyventi.
Turiu ir kitų bėdų dabar, kad vis galvoju kaip dar užsidirbti, nes reikia ne mažai pinigų. Bet ar dirbsiu ir ieškosiu, bet skirdama laiko sau ir vaikams arba busiu kaip nuvarytas arklys, o rezultato nebus.

Žinot, mergaitės, iš patirties galiu pasakyti, kad tada, kai pradėjau savimi rūpintis ir sau netaupyti, pradėjau ir jaustis kitaip ir aplinka į mane pradėjo kitaip atsiliepti. Ir darbą gavau tokį, kokio kiekvienai palinkėčiau. Aišku, tai neįvyko per dieną, ir net ne per mėnesį. Bet kaip save jauti, taip tave priima ir kiti. Jei jautiesi susisukusi moterėlė, tai Gyvenimas suteiks visas galimybes tai patvirtinti. Jei išmoksti būti Moterimi-patvirtins ir tai.
Man labai patinka vienas posakis: Kai sakai: kaip man blogai. Dievas sako: tu dar nežinai kas yra blogai. Kai sakai: kaip man gerai. Dievas sako: tu dar nežinai kas yra gerai