Kiek gauna buhalteris už darbą?

Prosai, baik čia kelt intrigas.
Kaip koks kalinas-intrigantas

O kažkam svarbiausia turėti mylimą darbą. Va tokius dabar ir jama į darbus.

Aš neprieštarausiu, kad mūsų visuomenė yra išsigimusi.,kad pinigai gadina žmogų, bet nesutinku su nuomone, kad žmogui nereikia pingų ir jis turi nesirūpinti kiek uždirba. Čia palaikau Proso požiūri.
Man ne tas pats už kiek aš dirbsiu. Dėl kolektyvo, del darbo sąlygų galiu paaukoti dalį atlyginimo, ar dėl krizės daug ko atsisakyti, bet niekada nedirbčiau už dyką ar pusvelčiui, nebent neturėčiau kito pasirinkimo.

žinot, yra tokia knyga, kurios pavadinimas daug ką pasako - "Daryk ką mėgsti ir pinigai patys ateis".
Aš darau (dirbu) tai, ką mėgstu, niekada nesirūpinau, ar čia daug, ar mažai už tai gaunu. O dabartinėje darbovietėje, kai buvau padirbusi tik metus, kolektyvas išrinko mane geriausia metų darbutoja. (kolektyvas, ne darbdavys dėl to, kad man nereikia pinigų:)). O prizas buvo - kelionė į užsienį, premija atlyginimo dydžio, naujas mobilus tel., tais metais kas ketvirtį vis kylantis atlyginimas....

Taigi, Darykit tai, ką mėgstat ir nesirūpinkit, pinigai ateis patys
O tiems, kurie pastoviai nepatenkinti ir vis zirzia, kad mažai ir mažai algos, direktorius sakė specialiai nekelsiu už tai, kad zyzia. Koks skirtumas, sakė, jeigu dadėsiu algos, vis tiek bus mažai ir mažai, tai kam veltui čia jiems kelt.

niekas ir nesako, kad VISIŠKAI pinigų nreikia. Juk reikia už kažką duonos nusipirkti. Bet tik nereikia tapti jų vergu ir viską matuoti tik pinigais. Darbą irgi. Dirbti nemėgiamą darbą, kai aplink tik intrigantai, direktorius kalbinėjasi, išsidirbinėja ir pan. pastovus stresas, nervai..., susikiemias nepatogus, darbo laikas irgi, BET va alga nebloga ir dirbu. NU NAFIG spjaut į viską, sveikata, šeima brangiau. Geriau dirbti ramiai be stresų, eiti į darbą su šypsena ir gauti mažiau pinigų.

na manau ir aišku pasidarė Yra visokių būdu, kaip pasikelti atlyginimą Ir turėtumėte Elste dabar kaip ir paneigti, kad jums pinigai nerūpi, nes neatsisakote , kai jums kelia alga

Aha, ir kaip prizą, balandėlių vėl privirtų :))

Kodėl nėra "kalė intrigantė" vyriško atitikmens?

O šiaip jau, paskaičius čia jūsų diskusiją galiu pasakyt - fignioj zanimajetes :)
Visiška nesąmonė, kad darbuotojui nesvarbu, kiek jis gaus ar gauna už darbą.
Gerai prosas sako - toks už litą paskui gerklę perkąs :)

Galbūt, vienas, kitas šimtas nuo kelių tūkstančių ir neesmė, bet skirtumas ar tu uždirbsi 800 ar 2800 akivaizdus.

Visada su savo būsimais darbuotojais aptariam darbo užmokestį. Tai natūralu. Žmonės eina dirbti tam, kad užsidirbtų.
Jei jau aš noriu būti altruistė, tai nežagsėčiau čia, forume, nesąmonių ir nepliuprčiau, o tyliai nueičiau ir padaryčiau darbą už dyką. Jei jis man malonus.
Puiku, kai darbuotojas dirba mėgiamą darbą. Puiku tiek darbdaviui, tiek pačiam darbuotojui.
Ir pasakykit jūs man, jei atsitiktų taip - ateina darbdavys ir sako: žinai, tu dirbi mėgiamą darbą, alga tau nesvarbi. Davai, nuo ryt dirbk be algos.
Kaip tada?

O tada būtų, kaip tame anekdote, kai žydelis ateina darbintis ir sako, kad algos gali nemokėti, tik leistų dirbti sandėlyje

Aha, kaip sovietiniais laikais viešojo maitinimo įmonėse padavėjų ir barmenų atlyginimas būdavo simbolinis :)))

taigi ir nesakiau, kad visiškai be algos dirbti. gi reikia iš kažko gyvneti ir šeimą išlaikyti. Bet tik nereikia jos taip sureikšminti, kad eitumėt dirbti į visiškai š..įmonę, š... aplinką, š... darbą, svarbu pinigus moka.

[/quote]

kolektyvas turi išrinkti, o ne direktorė. O kolektyvo visą pakabint reikia ir smarvės turėt

o svarbiausia darbinantis nepulti pirmiausia klausti algos. Pamato skelbimą ir iškarto - oi, darbą siūlo, kiek moka????
O gal pirmiau - kas per darbas, kokioj vietoj, kokios funkcijos, koks darbo laikas ir tad jau, o koks už visa tai atlyginimas.

Š... įmonėj š... darbą dirbant smarvės jam tikrai turėtų užtekt.

Na, negali būti viskas taip blogai. Bet, jei labai reikia pinigų, tenka ir taip pasielgti.
Bet ypač dabar toks metas, kad tenka dirbti ne tik didesniu krūviu, ne tik tarp suirzusių bendradarbių....
O ką daryti kokių 3 - jų vaikučių mamai, jei vyras, pavyzdžiui, statybininkas?
Vaikučiai ne tik valgyti prašo. O dar jei paskola smaugia?
Nusišvilpt giliai, tuomet, ant mėgiamo darbo, kai kilpa pati neriasi.

Ir iš viso, koks tas buhalterių atlyginimas, kad lyginti juos su kažkuo, kieno akyse pinigų skaitliukas cvaksi.
Žmonės dirba elementarų darbą, mėgiamą ar nemėgiamą, kitas klausimas. Ir užsidirba tik tam, kad pragyventų.
Nevarto jie milijonų.
Taigi, visiškai naturalus klausimas pokalbyje dėl darbo - kiek aš uždirbsiu?

taigi aišku kad neatsisakau kai kelia. Bet niekada neprašau, nezyziu dėl mažo atlyginimo, ir nesureikšminu to, kiek moka už darbą. Tiesiog dirbu, visiems padedu, su visais maloniai bendrauju, visada su šypsena darbe, darbas - didžiausias malonumas. Ir.... pinigai patys susiranda mane ir didėja.... Aš jų neiekšau ir dėl jų kiekio nesikankinu. Kiek yra tiek gerai.

Nu, dėl proso būk rami.
Jis ir direktorę pakabinęs, ir kolektyvas, taip sakant, jam palankus :))))

aš būtent ir dirbu statybinėje įmonėje. Ir mūsų statybininkai - patenkinti

Pats požiūris - puikus.
Bet dabar pati sau atsakyk į klausimą: netenki šio darbo.
Gauni du identiškus naujo darbo pasiūlymus.
Viename moka 2000, kitame - 5000.
Ką pasirinksi?
Gali garsiai nesakyt...