Akimirka

Na buna isimciu ir Erlicko desniuose - laikas sustoja retkarciais... Ir dar kaip sustoja...

Ania??

Visos dienos

Visos dienos vysta šaknimis į viršų
ir save kasdien palaidojam šiek tiek.
Neprašytas vakaras vėl pasipiršo -
pasiimk nuo pievų, paukščiais atsiriek

žalią šilą, svaigulio kvapais susiūtą.
Atgaivink plaštakes - tavo lig vienai.
Visos tavo rasos: susirink - jos liūtys,
nes gal nebeverksi, niekad nežinai,

ar iš ašarų susisuka lakštutės gūžtą,
ar giliai po Nemunu dar dūzgia aviliai.
Brenda sutemos ir horizontas dūžta,
o šukes susirenki savy giliai,

kur šukuotos bitės kapsto tavo medų,
kur koriai ant stuburo jau suverti.
Pasigauk nors upę – rūkas girtas veda,
nusigriebk, nes ir tave išves nakty

per mergotakius, pabėgančius iš kaimo.
Nors kvapus mergos apkvaitusios pasiek.
Šitas vakaras vėl pradeda ir laimi –
pasiimk save iš jo ir dar šiek tiek.
J. Erlickas
2005 01 31

Skaitydama J.Erlizką visada pagalvoju: ar supranta jį artimieji ? Patys artimiausi ar supranta jį iš tikrųjų :roll

Nesu analitikė (juolab poezijos). Jo eilėraščiai, atrodo, apie paprastus, visiems suprantamus dalykus, parašyta elementaria kalba, bet viskas pasukta tokiu kampu, kad dažnai "verčia iš koto".

kai išgirstu ANIA tuoj Zita iš Mažeikių prieš akis Irmoske, ar ne iš Mažeikių būsit

Susekėt....

Nors mažeikiečiai sako Ane, visai ne kaip Zita...

O sako Siauliuose sninga... Cia tiesa?

Mažeikiuose tai lyja..... Baisu....

O Vilnius - sauletas (bet vistiek migdanti nuotaika...)
Po ilgu ir varginanciu paiesku pries menesi nusipirkau zieminius batus. Atrodo, ju taip ir neteks SIEMET pranesiot

Faina siaulieciams, uzuojauta mazeikieciams (o gal mazeikiskiams) :)

Pasipraktikavimui EILERASCIO ANALIZE

Eilerastis:

Mano batai buvo trys
Du nupyzdino Kazys
Vienas liko - zajabys...


neblogai.... pirmoje eiluteje is karto galime izvelgti lyrinio subjekto didybes manija... jo gobsuma... liguista potrauki i religija - gan ryskios iliuzijos i sventaja trejybe... o gal tai paprasciausiai liguisto, sergancio encefalopatija zmogaus instinktyvus prisipazinimas - juk kam zmogui trys batai?
Antroje eiluteje pastebime, jog herojus linkes i matematika, be to yra gan smulkmeniskas, nes siekia suversti kalte kazkokiam tariamam Kaziui... Kazys labiau simbolizuotu etalonini atpirkimo ozi, ant kurio kariamos visos tariamos nuodemes... Bet jei atsizvelgtume i iseiviu poezija, rastume akivaizdzias asociacijas su tipiniu Kaziu - taip pat nevisprociu subjektu... Darant atitinkamas isvadas gauname, jog Kazys, greiciausiai, bus musu lyrinio herojaus palatos draugas...
Kadangi trecioje eiluteje suprantame, jog 2 batai is tikruju dingo, suvokiame, jog bresta konfliktas... arteja kulminacija.... Deja, kaip bu dinga visiems sio stiliaus poetams, lyrinis herojus nusprendzia gan taikiai isspresti dilema. Kita vertus, kam is viso reikalingi batai palatoje minkstomis sienomis ir grindimis... kaip plastiskai autorius sugeba aprasyti visa lyrinio herojaus busena, isgyvenimus, tik vienu zodziu - zajabys... vienu situo zodziu galutinai ir atskleidziamas lyrinio "as" visiskas pamisimas... Lyrinis laikas nezinomas ir nesvarbus... erdve is konteksto nenusakoma, bet galima spresti, jog tai Vasaros 5 tipo istaiga... Vertybes veikiau materialines - 3 batai... veikeju sistema ribota, nors vis dar gali kilti abejoniu, ar apskritai egzistuoja toks Kazys, juk lyrinis herojus paprasciausiai galejo tuos du batus susikisti i atitinkama vieta... galutines isvadas paliekame "daryti" paciam skaitytojui...
Norintiems rimciau pasiruosti siulome knygute "Nupyzdinti batai - mitas ar realybe"

Ten už girių, toli,
Aš girdėjau kadais,
Mėlynuoja šalis
Mėlyna kaip linai,

Ten seneliai jauni,
O tėvai — kaip vaikai,
Ten sueina visi
Nukeliauti keliai.

Miega tavo žaislai
Ten toli palikti,
Ir kas buvo seniai —
Ten be galo arti,

Kai vaidenasi toliuos,
Ko niekad nebus —
Tai šalis mėlynoji
Tau siunčia sapnus,

Ką seniai pamiršai,
Ten surasti gali,
Nebuvau aš tenai, —
Bet yra ta šalis...
J.Erlickas "TEN"

Ką čia suprast. man asmeniškai labai labai labai gražu...

Dieve, kaip gražu, vos neapsiverkiau...

Jei čia stebimąsi, kad aš noriu J.Erlico kūrybą suprasti, tai ne visai tai aš turėjau omenyje. [quote:eec2da2b85]Skaitydama J.Erlizką visada pagalvoju: ar supranta jį artimieji ? Patys artimiausi ar supranta jį iš tikrųjų :roll[/quote]Sutikite, kad J.Erlickas labai ir labai netoks kaip dauguma. Ir dažniausiai tokių NEstandartinių asmenybių nesupranta-neįvertina patys artimiausi žmonės. Apie panašius žmones juk ir sakoma, kad nebūsi pranašu savo kaime.

O dėl šito eilėraščio galiu tik pritarti visiems - kaip gražu... Nusiunčiau jį keliems žmonėms ir visi atsakė vienu įspūdžiu: kaip gražu...

Man taip pat labai patiko. Išsiunčiau dukrai tą eilėraštį, o ji man atsakė, kad aš esu tikra tundra, ta daina jai labai graži ir senai žinoma.

Žiūriu toks gana ligotas tas mūsų Prosas .

aš tau į kompaniją jau nuo pirmadienio kovoju su sloga

Aš maniau, kad visi buhalteriai - geležiniai

gerai, kad tiktai sloga, ne kas nors rimčiau o tai darbai dar labiau užsitęstų

Aha, ją keistuoliai savo spektaklyje "Geltonų plytų kelias" dainavo. o kadangi šį spektaklį turėjau garbės net 3 kartus žiūrėti , tai ir aš ją moku
Nesirkit. Išgerkit stebuklingų vaistų "sudafed" ir bus tvarka