Įmonė turi savo poilsio bazę, kurioje darbuotojai gali ilsėtis. Jei visų kambarių neužsako darbuotojai - priimami pašaliniai žmonės. Ar gali kilti problemų, jei darbuotojams taikomi mažesni įkainiai nei pašaliniams? Šiaip žiūrint, jei pašalinių neįsileistum ir darbuotojų mokama suma padengtų poilsiavietės išlaikymo išlaidas - tai vargu ar kas sumanytų įžiūrėti čia kokias tai pajamas natūra, bet kai atsiranda pašaliniai - atsiranda rinkos kaina Kaip manote?
Man atrodo, kad čia tikrai yra firmos reikalas kam ir už kiek išnuomoti. Už kiek nuomojate, tokias pajamas ir gaunate. Nelabai suprantu, prie ko čia rinkos vertė, ji mums jau visur sapnuojasi.
Tiesiog viskas čia normalu - nuomojame svetimiems, ir gauname kaip įmonė pajamas. Nuomojame saviems - irgi gauname pajamas, tik mažesnes. Juk ir prekes parduodant stengiamės taikyti lanksčią nuolaidų sistemą. Čia net neįžvelgiu jokios naudos, kurią reikėtų apmokestinti GPM, saviems darbuotojams.
Kaip atrodo kitiems?
Man irgi taip atrodo. Kiekviena įmonė turi savo kainų politiką. Kažkam parduoda brangiau, o kažkam pigiau. Dėl to kad parduoda paslaugas pigiau saviems darbuotojams neturėtu niekam užkliūti.
Įsakymas 339, 2002-10-30 dėl pajamų natūra:
"2.4. gyventojo nauda, gauta asmeniui, susijusiam su gyventoju darbo santykiais arba jų esmę atitinkančiais santykiais:
2.4.1. sumokėjus (visiškai ar iš dalies) už gyventojui suteiktas įvairias laisvalaikio praleidimo, pramogų, poilsio, turizmo ir kitas panašaus pobūdžio paslaugas."
Galima palaikyti, kad įmonė iš dalies apmoka laisvalaikio praleidimo paslaugas
Aš suprantu, kad sarunas išsigando 339 įsakyme nustatytos tvarkos 2.4.1 punkto, t.y. "... sumokėjus (visiškai ar iš dalies) už gyventojui suteiktas įvairias laisvalaikio praleidimo, pramogų, poilsio...." Manau, kad jūsų atveju problemos neturėtų būti- išrašot sąskaitą, ją darbuotojas apmoka, nes poilsiavietė jūsų, ir jūsų valia nustatyti kainas. Manau, šis punktas liečia tuos atvejus, kai darbuotojas pvz. nusiperka kelialiapį iš kitur, o jūs dalinai ar pilnai apmokate.
Dėl fizinių asmenų ir pajamų natūra tai nežinau, bet dėl įmonės pajamų tai reik dar žiūrėti ( 2str. ir 40 str.) ar tie poilsiaujantys darbuotojai nesusiję asmenys.
Gerai, įkalbėjot, nebesuksiu sau galvos.
Turbūt jei mokestininkai prie tokių pradėtų kabinėtis, tai tik reikėtų džiaugtis, kad nesugebėjo nieko rimtesnio surasti
Jo paskutiniu metu tokios sąvokos kaip "rinkos kaina" ir ieškojimas kiekviename kame ar tai nebus apmokestinama, kartais jau išeina iš ribų...
Sėdi galvoji kokias 5 val. o paskui vis dėlto sumastai, kad kokio velnio tu suki galva, pardavei svetimam ir tai yra rinkos kaina uz kiek pardavei, nes rinkos kaina - tai tarp nesusijusiu asmenu kaina uz kuria isgyjama.
Pelno mokescio kainos koregavimo tvarka dar nenustatyta, GPMI irgi ir yra tik vienas kabliukas kuri galėtų gąsdinti kai parduodanma susijusiems asmenims.
O dėl to ar tai būtų pajamos natūra prašau pavyzdys iš VMI komentaro GPMI 9 str.
4. UAB „X“ turi poilsio namus Palangoje. Darbdavio patirtos išlaidos organizuojant darbuotojų poilsį sudaro 300 Lt vienam asmeniui. Darbuotojai, kurie faktiškai ilsėjosi poilsio namuose, iš darbdavio gavo pajamų natūra.
Nu ir pamastykim ką reiškia sąvoka "organizavimo išlaidos"? arba kaip kažkas minėjo ar taikant mažesnę kainą negalima laikyti, kad taip apmokama iš dalies (neimant iš karto) už poilsio paslaugas?
Manau paprastai, jeigu tokia praktika pas jus imoneje sena nuolaida nesiekia kokia 30 %, tai nebūtų pajamos natūra.
Priešingu atveju jau VMI supykę galėtų pradėti rėkti, kad tai yra forma mokėti atlyginimą vokelyje.
Kas dar turit minčių?
Turiu dar tokią mintį. Kad ir nuomojant svetimiems, galima taikyti nevienodas kainas. Sakykim, kad tai priklauso nuo sezono, nuo kambarių klasės, nuo aptarnavimo paslaugų ir dar galas žino nuo ko.
Kas gali įrodyti, kad savi dabuotojai gavo aukščiausio lygio aptarnavimą, brangiausius apartamentus ir t.t.
Teisingai paukštis sako - jei tai nebus labai žymi nuolaida, niekas negali įrodyti, kad darbuotojai gavo pajamas natūra. Pagaliau, čia įmonės reikalas kam ir už kiek parduoti savo paslaugas.
Aš tai išvis nematau čia pajamų natūra-net jeigu ir nuolaida būtų žymi, pajamos natūra manau galėtų atsirasti, jeigu įmonė padengtų nuostolį, atsiradusį dėl pigesnių paslaugų teikimo savo darbuotojams. Kaip manot?
nieko_sau rašė: Aš tai išvis nematau čia pajamų natūra-net jeigu ir nuolaida būtų žymi, pajamos natūra manau galėtų atsirasti, jeigu įmonė padengtų nuostolį, atsiradusį dėl pigesnių paslaugų teikimo savo darbuotojams. Kaip manot?
Aš manau tik tuo atveju, jei pragyvenimo savikaina būtų didesnė nei sumoka darbuotojai, galima būtų taikyti
2.4.1 punktą, "sumokėjus (visiškai ar iš dalies) už gyventojui suteiktas įvairias laisvalaikio praleidimo, pramogų, poilsio...."
Sarunas rašė: Įsakymas 339, 2002-10-30 dėl pajamų natūra:
"2.4. gyventojo nauda, gauta asmeniui, susijusiam su gyventoju darbo santykiais arba jų esmę atitinkančiais santykiais:
2.4.1. sumokėjus (visiškai ar iš dalies) už gyventojui suteiktas įvairias laisvalaikio praleidimo, pramogų, poilsio, turizmo ir kitas panašaus pobūdžio paslaugas."
Galima palaikyti, kad įmonė iš dalies apmoka laisvalaikio praleidimo paslaugas
Paaiškinkit mielieji, ar tuo atveju, jeigu įmonė organizuoja iškylą darbuotojams ir už viską apmoka, tai tas išlaidas reikėtų apmokestinti GPM? Jei teisingai suprantu, tai ir PVM už tai negalėtų būti atskaitomas (suvartojimas privatiems poreikiams tenkinti)?
Čia jau ne apie pajamas natūra, kitas kampas. Paraidžiui skaitant tą 17 str.-tikrai atrodytų -viens prie vieno tiktų-ir susiję asmenys, ir specialiai jiems nustatyta kaina. Bet galvoju-taip galima velniai žino prie ko prieiti-pastoviai taikome prekybines nuolaidas, na gal jos ne susijusiems asmenims, bet konkrečiai parinktos ir skirtingos kiekvienam pirkėjui. Bet abejonių kelia...