Kažkada buvo diskusija, kurioje buvo prieita nuomonės, kad buhalteris- knygos nešėjas.
Vis dėlto norėčiau patikslinti terminą buhalteris- knygos skaitytojas, gal netgi įstatymų skaitytojas.
Tik kyla visai natūralus klausimas, kas jam leido skaityti įstatymus?
Iš vienos pusės atrodo viskas labai gerai ir teisinga:
Buhalteris sužino daug naudingo.
Bet....
Čia ir slypi didžiausias pavojus.
Jei įstatymus rašytu konkrečiai ir aiškiai, tai būtų tarsi saldainio valgymas, bet atsiranda neaiškiu tipų, kurie sugeba įvelti žodelius "ne mažiau", " ne daugiau", " o gal", "beigi", "betgi" "greičiausiai" ir t.t.
Paprastiems žmogeliams šie žodelyčiai nekelia jokio pavojaus, bet buhalteriams tai tampa atspirties taškų, nuo čia jie ir pradeda spardyti savo mintis, netgi nusižengdami įstatymui ar akivaizdžiai ignoruodami teismo sprendimą.
Va kad ir šį konkreti situacija:
Gauna du raštus, kur teismas reikalauja išskaičiuoti po dvidešimt proc.
Išskaičiuojama iš skolininko keturiasdešimt procentų, jam lieka šešiasdešimt.
Nu gi grožis tai kokis....
Ir avis sveika ir vilkas lyg užkando.
Bet paimkim kita situaciją:
Ateina penki vykdomieji raštai, kur teismas juodu ant balto parašo:
Išskaičiuoti dvidešimt proc. iš skolininko darbo užmokesčio ( nėra frazės "ne mažiau" ar "ne daugiau").
Ir ką gi daro knygos skaitytojas?
Ogi tvarkingai išskaito "ne mažiau" ir su teisuolio veidų ir sąžine eina laukti rytojaus pavedimų.
Bet dar mūsų senoliai yra sake, kad iš didelio rašto išeina iš krašto, kas ir nutiko šiuo atveju.
Gerbiamasis knygos skaitytojas, ar tai nedaskaitė iki galo, ar tai miegojo blogai, bet realiai išskaičiavo pagal kiekviena vykdomaji dokumentą tik po dešimt procentų.
Primenu, kad teismo sprendime nėra pažymėta, kad išskaičiuoti "ne mažiau" ar "nedaugiau", ten konkrečiai nurodyta suma:
Dvidešimt proc.
Va ir gaunasi, kad skaičiuojant vienu būdų rizikuoja buhalteris užrūstinti arba teismą arba įstatymą ir tada knygas skaitys kameroj, bet jau dažniausiai romanus apie meilę, o skaičiuojant Regvitos būdų labai aiškiai ir tiksliai vykdomas teismo sprendimas ir lieka laiko paskaityti gera knygą.
Taigi, knygas ne tik reikia skaityti, bet ir galvoti kas ten rašoma.