Sąskaitų korespondencija

Kaip užfiksuoti gautus marketinginius pinigus? T.y. mes pirkėjai, o įmonei pardavėjai išrašėme sąskaitą, kad suteikėme marketingo paslaugas. Pinigų į kasą negausime, bet bus sumažinta mūsų skola jiems.

D 450
K 5005
K 4484

Sveiki, turiu toki klausimeli.Tarkime, imone suteikia mum tam tikras paslaugas, parduoda tam tikras prekes.Taciau, mes jai nemokame, kadangi jinai nuperka kitas paslaugas(prekes) pas mus.Cia lyg tai iseina kaip ir barteriniai mainai, jei teisingai suprantu.Bet kaip tai parodyti apskaitoje. Kokia bus korespondencija?

tokiu atveju reiketu daryti tapusavio užskaitas, parašyt tarusavio užskaitos akus ir D-443
K-2411

Gal tai ir mainai, bet apskaitoje jūs
registruojate skolą teikėjams, kai perkate
registruojate pirkėjų skolą, kai jiems parduodate

Be niekur nieko "sudengti" šių skolų nevalia, turi būti tarpusavio skolų suderinimo aktelis, kuriame matosi pagal kokias jūsų ir jų PVM s/f daroma tarpusavio užskaita.
Šio akto pagrindu sąskaitų koresp. D44/K24 ta suma, kuri mažesnė
Jei jūsų ir jų skolos identiškos, likučių šiose sąskaitose neliks.

kur yra parasyta kad turi buti suderinimo aktas?[b][/b]

Niekur. Tik noriu būt įsitikinusi, kad tiekėjas per teismą nebenorės išsireikalauti mano skolos.

Va būtent, kad niekur neparašyta. todėl nėra "nevalia", jei aš telefonu susitariu, kad sudensim, tai ir valia.
O kad taip darome (aktai)- tai jau mūsų valia, nes taip patogiau ir garantuočiau, kad neužsimirš "antroji pusė" ir etc.
O teismas- atsiprašau, bet ne argumentas. Lygiai taip pat ir aš per teismą galiu skolos pareikalaut (skolinga tai ir kitoji pusė).

Šiaip ar taip, tas skolas kartą metuose turėsim suderint

Va būtent, to ir laukiau, kartą metuose privaloma, bet suderinam debitorines ir kreditorines (atskirai), ir visai nesvarbu, ar ten barteris, ar šiaip skolos.

Atsiprašau, kad įkyri, bet man labai reikia

D2411
K5005
K4484
ir
D4430-K2411
Sudengimas skolos ( vienas sąskaitas rašai pagal naują planą-kitas pagal sena. (450)

Turiu keletą pastabėlių.

1-asis
XI. TARPUSAVIO UŽSKAITA
41. Turtas ir įsipareigojimai negali būti tarpusavyje užskaitomi, nebent tai numatyta kitame verslo apskaitos standarte.

Žinoma, visgi tam tikras užskaitas galima daryti ir darome. Darome, kai debitorius ir kreditorius yra tas pats kontrahentas. 1-ojo metodinėse rekomendacijose paaiškinama, kad užskaitą galima daryti, jei ji parodo sandorio ar įvykio esmę. Šiuo atveju taip ir nutinka. Tačiau nesutinku su tuo, kad sandorio ar įvykio liečiančio dviejų ar daugiau ūkio subjektų nereikia dokumentuoti. Todėl, kad:

BAĮ 12 straipsnis. Ūkinių operacijų ir ūkinių įvykių įforminimas ir registravimas
1. Visos ūkinės operacijos ir ūkiniai įvykiai turi būti pagrįsti apskaitos dokumentais, išskyrus šio straipsnio 2 dalyje numatytą atvejį. Apskaitos dokumentai surašomi ūkinės operacijos ir ūkinio įvykio metu arba jiems pasibaigus ar įvykus.

Prisiminkim, kad:
20. Ūkinė operacija – ūkio subjekto veikla, keičianti turto ir (arba) nuosavo kapitalo bei įsipareigojimų dydį ir (arba) struktūrą.

Drįsčiau paprieštaraut, teko dalyvaut vienoje diskusijoje būten šiuo klausimu, ką turėjo omeny rengėjai, rašydami , kad turto ir nuosavybės negalima sudengt. O vat pasirodo, kad kaip tik barterinių užskaitų tai ir neliečia. Lygiai kaip nereikia balanse rodyt mokėtiną ir grąžintiną PVM atskiruose sąskaitų likučiuose, atatinkamai ir balanso straipsniuose.
Vat jei VISUS debitorinius įsiskolinimus sudengsi su VISAIS kreditoriniais įsipareigojimais, išsivesi vieną ar kitą rezultatą, kurį parodysi balanse, tokią operaciją draudžia (patikėkit, esu tokių stebuklų mačius), ir pan.
Dabar dar dėl akto. Kad jį rašom dažniausiai, faktas. Kad nesurašęs uždengsi (telefonu suderinęs), ir niekam nenusikalsi- taip pat faktas.
Ir dar.
Baikit su tuo ūkiniu operacijų dokumentavimo absoliutizavimu. Daeisim iki marazmo. Manęs jau vienas kadras paklausė, kodėl, darydama operaciją per DK, aš nesurašau buh.pažymos. Nu nepasiunčiau aš jo tuo momentu, o labai norėjosi.

Na išties požiūris
Tai kodėl paisai mokestinių įstatymų, o BAĮ tau nė motais

Loreta13, o kur BAĮ tu įskaitei, kad DK operacijoms reikia buhalterinių pažymų??? Jei gerai supratau, tau būtent šis Dalios29 teiginys nepatiko.
Mano nuostata - buhalterinė pažyma reikalinga tik toms operacijoms, kurias reikia paaiškinti, pašifruoti ar kitaip pateikti info, kuriai tai reikalinga. Taipogi klaidų atveju. Pas mane per metus surašomos gal 2-3 tokio tipo buhalterinės pažymos. Šiaip visa info atatinkamuose žiniaraščiuose.

Būtų įdomu sužinoti Loreta13 ar pas Jus kiekviena ūkinė operacija pagristą dokumentų ? Ar kiekvienam pvz. keliu mokesčio apskaičiavimui yra surašyta buhalterinė pažyma ?
Manau visur galima surasti 1-2 % operacijų, kuri buhalteriniai dokumentai neparvirtinti.

paryškinta mano, sorry Loreta.

Tai ir yra dokumentavimas, tai nebūtinai buhalterinė pažyma. Gali būti suvestinė, žiniaraštis, šifruotė dar kažkas.
Aš nesu gera buhalterė, išties ne visos ūkinės operacijos pas mane dokumentuotos, nors labai stengiuosi, tik laiko trūksta...
Ir gailiuosi dėl to. Nes dirbant, kartais priimi vieną ar kitą sprendimą, padarai ūkinę operaciją. Praeina metai ar daugiau..prireikia paaiškint tą sprendimą...ir "nusišauk" nebeprisimeni kodėl taip pasielgei...
Na to reikalauja BAĮ, dokumentuoti visas operacijas, manau ne veltui.

Kelių mokesčiui (na tam senam) atspausdindavau 5 klasės apyvartos žiniaraštį exel'inį variantą, ir padarydavau suvestinę..kur ir mokestį paprasčiau "suapvalinti" , atmesti neapmokestinamas kelių mokesčiu pajamas, ir labai aišku, kada, kodėl ir kiek apskaičiavau to mokesčio.
O šiaip jau rašiau..ne viskas pas mane dokumentuota, bet nesididžiuoju tuo