Prekių atsargos

Pasiėmiau vienos įmonės prekių likučius ir matau kad viena prekė, tiek kiekis, tiek suma įtraukta su minusu. Na pvz
prekė1 kiekis1 suma 100 lt
prekė2 kiekis1 suma 100 lt
prekė3 kiekis -1 suma - 50 lt
Viso kiekis 1 suma 150 lt.
Ką toks minusinis likutis galėtų reikšti? kas čia do baika? kaip tą prekę dabar panaikinti?

Vvirginija, jei nerasčiau iš kur ta baika išlindo, siūlyčiau daryt oficialią inventorizaciją (galima gi įformint ne viso sandėlio, bet būtent tos prekių grupės), o paskui susitvarkyt likučius pagal faktą. Šiaip, reiktų žiūrėt, kada išlindo minusas..

Sveiki,

išsiuntėme pirkėjui (ES valstybės įmonė) prekes, išrašėme SF, gavome pinigus. Pirkėjas pastebėjo, kad trūksta kelių komplektuojančiųjų dalių. Trūkstamas dalis papildomai išsiuntėme klientui. Klausimas: kokiu dokumentu įforminti tokį papildomą prekių išsiuntimą (už jį pinigų neimsim)?

Aš nerašyčiau jokių dokumentų, jei tai komplekto dalis ir ji nebuvo atskirai pajamuota jūsų apskaitoje.

Labas rytas,
Kaip vyksta prekės nurašymas iš sandėlio savoms reikmėms (įmonės) pagal įstatymus. Ar reikia išsirašyti PVM sąskaitą faktūrą, ar nurašymo aktą?

kiek žinau, ūkininkai suvalgę savo produkcijos (mėsa, pienas, kiaušiniai, grūdai ir t.t.) turi išsirašyti sau sąskaitą, nes jie patenkino savo ir šeimos poreikius, o ne ūkio, dėl UAB`o Jums atsakė Rainis.

Labas rytas,

Mūsų įmonė ne PVM mokėtoja. Perkam prekes skirtas perparduoti. Ar galime į atsargų savikainą traukti ir PVM? Ar reikia tą PVM dėti į iškarto į neatskaitomo PVM sąnaudas?

sveiki.. Į neatskaitomo PVM, (ribojamų dydžių leidžiami atskaitymai)
mic.vmi.lt/documentpublicone.do?&id=10001...

IĮ (mažmeninė prekyba) dirba tik savininkas ir buhalteris. Iki šiol apskaita buvo vedama ir pirkimo, ir pardavimo kainomis. Savininkas prekes parduoda nevisada nurodyta kaina, tačiau nuolaidos į kasos aparatą nemuša.
Ar galima apskatą vesti nenurodant pardavimo kainų?
Kaip tada paskaičiuoti mėnesinę savikainą? Inventorizaciją kas mėn. atlikti sudėtiga, daug smulkių prekių.

Padėkit..
Kaip patartumėt vesti atsargų apskaitą prekybos įmonėje, kurioje prekės pagrinde parduodamos per kasos aparatą (kasos aparatas nėra susietas su apskaitos programa), nėra aišku nei kiek nei kokios prekės yra parduodamos..?
Kaip tokius pirkimus kontuoti? Galvoju, kad gavus sąskaitą vesti D 6002, K4430 (programa Rivilė, tad vesti gal per kodą, nurodant prekės kiekį 1 ir vesti bendra sąskaitos suma (ne PVM mokėtoja).
Parduodant D2411 K5001 (kiekvieną dieną pagal Z ataskaitą).
Rašyti į sąsiuvinuką už kiek ir kokia prekė parduota būtų pardavėjai užsiknisimas, nes prekių parduodama tikrai nemažai..
Gal kas turite patirties ir galite padėti?
Labai ačiū už pagalbą.

Aš siūlyčiau perkant prekes vesti D 201(Atsargos) K4430 O parduodant susivesti kiekvienos dienos ataskaitas vedant D273(kasos aparatas) K5001(pardavimo pajamos), o mėnesiui pasibaigus pagal apsiskaičiuotą antkainio procentą nusirašyti atsargas į savikainą :) D 6000 (parduotų prekių savikaina) K 201 (atsargos) :) Bet pasiklausyk ir daugiau nuomonių :)

Oi, susivedant kiekvienos dienos įplaukas tikrai juk D273, o ne D2411 :)
O dabar dar klausimas dėl to antkainio procento. Kaip man tą antkainio procentą paskaičiuoti kai turiu tik tokią informaciją: už kiek pinigų buvo nusipirkta prekių per mėnesį bei už kiek buvo per tą mėnesį parduota prekių ?
Ar turėčiau mėnesio pirkimų sumą padalinti iš to paties mėnesio pardavimų sumos ir gauti koeficientą? Ir tada tą koeficientą padauginti iš pardavimų sumos ir gautą rezultatą registruoti D6000 K201?

Šiaip turėtum prašyti informacijos kokį antkainį taiko atskirom prekėm arba jų grupėm :) Tarkim prekės A savikaina 1 €, o ją parduoda už 1,50 €, vadinasi antkainis 50 %, prekę B perka už 2 €, parduoda už 4 €, vadinasi antkainis jau 100 %, šių abiejų prekių antkainis 75 proc. Jeigu jau taip sąžiningai skaičiuojant, tačiau gali pas save pasižiūrėt ir prisitaikyti kažkokį tai procentą, svarbu kad ta savikainos dalis(likusi atėmus antkainį) nebūtų didesnė nei suma, kuri stovi D201 (atsargos).

Kad nėra tokio kaip ir konkretaus antkainio procento. Pardavimo kainos nurodytos, tačiau gali ir nuolaidą pritaikyti ir pigiau parduoti. Pvz.: kokiai duonai antkainis 100 proc., batonui 80 proc. (prekės kaip ir galėtų būti sugrupuotos į vieną grupę, bet antkainis skirtingas, tad bendro antkainio grupei nėra. Tai tokiu atveju tinka mano aprašytas antkainio skaičiavimas? :)

Na šiaip pagal mano supratimą, tavo įvardintas skaičiavimo būdas nelabai tiktų, nes pirktos prekės per tą mėn, nėra iškart parduodamos, t.y. dažniausiai bus parduodamos tik kitą mėn, nebent tai greitai gendantys produktai, kurie parduodami per kelias dienas.

Visokių prekių yra..Tai kaip tada padaryti? :(

Nejau daugiau niekas ne esate susidūrę su mano situacija?
Labai įdomi dar ir kitų nuomonė bei patarimai..

Eglužiuke, paskaityk 9 VAS metodines rekomendacijas ir dar šitą temą pastudijuok, gal aiškiau pasidarys:
tax.lt/temos/3313-parduotuves-apskaita/5

O į programą patarčiau vesti ne nurodant prekės kiekį 1 vnt, o kiekis = apmokestinamoji vertė be PVM, o vnt. kaina 1 eur, taip lengviau bus prekes nurašinėti.

Labai ačiū, Petronėle ;)

Dar kartą persiskaičiau forumą bei VAS'ą, bet vis tiek man ne iki galo aišku..
Keblu man su ta savikaina.. Jei rašytų ant lapelio kokia prekė parduota ir kiek vnt., tai išvis jokių problemų nebūtų, bet kai nežinau nei kokios prekės parduotos žinau tik bendrą sumą tai ir nebesugalvoju kaip čia geriausia daryti..

O Jūs, Petronėle, su Rivile dirbat? Nes man įdomu dabar dar ir dėl to vedimo, kad patariat nurodyti kainą 1 eur, o kiekį tokį kokia sąskaitos suma (mano bendra suma, nes įmonė ne PVM mokėtoja)..